Šiuolaikinės šeimos metamorfozės komentarai http://www.veidas.lt/siuolaikines-seimos-metamorfozes Žvelk giliau Fri, 15 May 2026 06:56:38 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.1.2 Autorius: Mindaugas http://www.veidas.lt/siuolaikines-seimos-metamorfozes#comment-18849 Mindaugas Sat, 17 Mar 2012 20:15:32 +0000 http://www.veidas.lt/?p=81427#comment-18849 Straipsnis sukėlė minčių. Manau, kad senai metas atskirti šeimos ir santuokos sąvokas. Taip galima pasiekti didesnio aiškumo bei lankstumo. Šeima yra "de facto" darinys, dviem žmonėm vedant bendrą socialinį ir ūkinį gyvenimą tuo tarpu santuoka mano manymu yra grynai teisinis dalykas reguliuojantis turtinius santykius. Įsipareigojimai vaikų atžvilgiu neturėtų priklausyti nuo santuokos statuso nes kitaip reikėtų tiesiog uždrausti gimdyti vaikus ne sanuotkoje. Galima eiti toliau ir būtinu santuokos atributu įtvirtinti vedybinę sutartį. Manau žmonėm turi būti perskaitytos jų teisės bei pareigos, ir santuoką galėtų priimti ne kunigas arba metrikacijos darbuotojas bet licenzijuotas teisininkas. Ritualinis elementas gali likti, bet taip manau būtų sąžiningiau prieš žmones - aiškiai atskleidžiant kortas vietoj pasekmių maskavimo ritualais. Šeima susiformuoja savaime, bet santuoka turi būti valingas žmonių aktas grindžiamas tarpusavio apsisprendimu, o ne tradicijomis arba ritualais. Sveikintina, jeigu valstybė skatintų santuokos formavimus. Manau santuoka turi daug privalumu gyvenant kartu, lygiai taip pat kaip įmonėms reikalingos sutartys kad efektyviai vykdyti bendrą veiklą. Bet negalima versti arba minkštai manipuliuoti žmonėmis teigiant, kad "taip visi protėviai darė" arba "nesituokiant jūs griaunate kažką švento". Nesutinku su autoriaus bandymu įteigti savo poziciją, juolab turint omeny, kad autorius yra profesionalus psichologas. Pasitelkiami mitologiniai argumentai, bei epitetai turintys labai jau akivaizdžią neigiamą konotaciją ("gyventi susimetus skudurus"). Nemanau, kad žmonės gyvenantys kartu yra socialiai nefunkcionalūs palyginus su susituokusiais. Taip pat nemanau, kad netikintys žmonės yra būtinai amoralūs. Labai jau prašosi antros istorijos tęsinys - žmogus priverstas susitaikyti su padėtim atranda alkoholizmą arba smurtą prieš namiškius. Tokių kurie pasielgtų racionaliai toje situacijoje, ramiai išspręstų problemą ir tai sustiptintų bendro gyvenimo vertybes manau būna nedaug. Beje tos situacijos herojai yra potencialūs psichologų klientai. Galbūt autorius pasąmoningai bando išlaikyti savo klientūrą. Gyvenimas modernėja todėl visokie archajiški stereotipai su neigiama potekste arba mitologizavimai kalbant apie kraujo ryšius nieko naujo neduoda. Reikia naujų idėju kurių žiauriai trūksta dabartiniuose debatuose apie šeimą. Straipsnis sukėlė minčių. Manau, kad senai metas atskirti šeimos ir santuokos sąvokas. Taip galima pasiekti didesnio aiškumo bei lankstumo. Šeima yra “de facto” darinys, dviem žmonėm vedant bendrą socialinį ir ūkinį gyvenimą tuo tarpu santuoka mano manymu yra grynai teisinis dalykas reguliuojantis turtinius santykius. Įsipareigojimai vaikų atžvilgiu neturėtų priklausyti nuo santuokos statuso nes kitaip reikėtų tiesiog uždrausti gimdyti vaikus ne sanuotkoje. Galima eiti toliau ir būtinu santuokos atributu įtvirtinti vedybinę sutartį. Manau žmonėm turi būti perskaitytos jų teisės bei pareigos, ir santuoką galėtų priimti ne kunigas arba metrikacijos darbuotojas bet licenzijuotas teisininkas. Ritualinis elementas gali likti, bet taip manau būtų sąžiningiau prieš žmones – aiškiai atskleidžiant kortas vietoj pasekmių maskavimo ritualais. Šeima susiformuoja savaime, bet santuoka turi būti valingas žmonių aktas grindžiamas tarpusavio apsisprendimu, o ne tradicijomis arba ritualais.
Sveikintina, jeigu valstybė skatintų santuokos formavimus. Manau santuoka turi daug privalumu gyvenant kartu, lygiai taip pat kaip įmonėms reikalingos sutartys kad efektyviai vykdyti bendrą veiklą. Bet negalima versti arba minkštai manipuliuoti žmonėmis teigiant, kad “taip visi protėviai darė” arba “nesituokiant jūs griaunate kažką švento”.

Nesutinku su autoriaus bandymu įteigti savo poziciją, juolab turint omeny, kad autorius yra profesionalus psichologas. Pasitelkiami mitologiniai argumentai, bei epitetai turintys labai jau akivaizdžią neigiamą konotaciją (“gyventi susimetus skudurus”). Nemanau, kad žmonės gyvenantys kartu yra socialiai nefunkcionalūs palyginus su susituokusiais. Taip pat nemanau, kad netikintys žmonės yra būtinai amoralūs. Labai jau prašosi antros istorijos tęsinys – žmogus priverstas susitaikyti su padėtim atranda alkoholizmą arba smurtą prieš namiškius. Tokių kurie pasielgtų racionaliai toje situacijoje, ramiai išspręstų problemą ir tai sustiptintų bendro gyvenimo vertybes manau būna nedaug. Beje tos situacijos herojai yra potencialūs psichologų klientai. Galbūt autorius pasąmoningai bando išlaikyti savo klientūrą.

Gyvenimas modernėja todėl visokie archajiški stereotipai su neigiama potekste arba mitologizavimai kalbant apie kraujo ryšius nieko naujo neduoda. Reikia naujų idėju kurių žiauriai trūksta dabartiniuose debatuose apie šeimą.

]]>