Neseniai Lietuvoje lankėsi tarptautinės kompanijos DHL atstovai, kurie domėjosi galimybe pastatyti logistikos terminalą Vilniaus oro uoste. Tačiau mūsų vyriausybė pasiūlė logistikos centrą steigti Karmėlavos oro uoste, kadangi tai – Lietuvos centras. Kauno oro uostas yra šalia laisvosios ekonominės zonos, autostrados, netoli jo įsikurs viešasis logistikos centras su geležinkelio atšaka.

Taip pat siuntų gabenimo versle DHL kompanijai pasiūlyta bendradarbiauti su „Lietuvos paštu“. Mūsų valdžia tikriausiai pamiršo, kad Vilniuje jau senokai veikia DHL atstovybė, kuri ekonomiškai yra gerokai pajėgesnė už problemų turintį „Lietuvos paštą“.

DHL mūsų šalyje įdarbinusi apie 150 žmonių.

Išeitų, kad užsienio investicijos pas mūs yra daugiau deklaruojamas šūkis, o ne realūs veiksmai svarstant tokių verslo milžinų kaip DHL pasiūlymus.

Taigi, kas yra ta DHL? Lietuvos žurnalistams neseniai buvo sudaryta galimybė pačioje Vokietijoje susipažinti su DHL kompanijos veikla. Mūsų aplankytas Leipcigo oro transporto terminalas, galintis aptarnauti iki 2 tūkst. tonų krovinių per naktį. Terminale įrengtos šiuolaikinės saulės baterijos bei vandens perdirbimo sistemos, leidžiančios aprūpinti terminalą energija ir vandeniu techninėms reikmėms. Tai įspūdingas statinys, primenantis tiek didelį siuntų skirstymo fabriką, tiek ir atskirą oro uostą.

DHL kompanija įkurta daugiau kaip prieš 40 metų San Francisco mieste. Įkūrė 3 draugai verslininkai – Adrianas Dalsey, Larry Hillblomas ir Robertas Lynnas. Pagal steigėjų pavardžių raides ir sugalvotas kompanijos pavadinimas.

Nuo to laiko DHL plėtėsi fenomenaliu tempu. Šiuo metu bendrovė užima pasaulinės rinkos lyderės poziciją tarptautinių skubių siuntų ir logistikos pramonės srityse. Pasaulinė logistikos rinka šiuo metu yra vertinama maždaug 4 trilijonais JAV dolerių – tai tikrai didelis pyragas.

Sunku patikėti, kad 1969 metais DHL tik žengdavo pirmus žingsnius, bendrovės steigėjai patys pristatinėdavo dokumentus lėktuvu iš San Francisko į Honolulu. Praėjus metams, DHL tinklas išsiplėtė, o siuntos gali būti pristatomos net į atokiausias pasaulio vietoves. Keičiantis pasaulinei rinkai DHL kompanijos struktūroje taip pat įvyko pokyčiu, kurie leido prisitaikyti prie naujų klientų poreikių – pasaulinės ir vietinės rinkos mastu.
Šiandien DHL tinklas jungia daugiau nei 220 šalių ir teritorijų visame pasaulyje, kompanijoje dirba apie 300 tūkst. darbuotojų. Savo klientams DHL teikia kurjerinio pašto, oro, jūrų ir sausumos transporto, kontraktinės logistikos bei pašto paslaugas.

DHL Express tinklas apima daugiau nei 500 oro uostų Europoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, Viduriniuose Rytuose ir apie 50 JAV oro uostų. Tokiu pasaulio aptarnaujamų oro uostų tinklo tankumu negali pasigirti nei vienas kitas skubių siuntų pristatymo verslo atstovas. Nuo veiklos pradžios 1969 metais DHL kompanijos požiūris į klientus nepasikeitė. Sėkmę užtikrina teikiamų paslaugų kokybė. Nuolat tobulindama paslaugas, DHL kompanija tapo patikimų, naujų bei kompleksinių sprendimų logistikos srityje lydere.
DHL kompanija yra Deutsche Post DHL įmonių grupės dalis. 2010 metais grupės apyvarta viršijo 51 mlrd. eurų.

Ateitis priklauso specializuotiems sprendimams

Kaip ir daugelyje kitų verslo sričių, logistikoje nuosekliai einama specializuotų, geriausiai klientų poreikius atitinkančių sprendimų link. Jei anksčiau klientams buvo svarbu tiesiog nugabenti savo gaminius į vieną ar kitą pasaulio vietą, šiandieninis verslas iš logistikos kompanijų tikisi kur kas glaudesnio bendradarbiavimo. Iššūkiai, su kuriais susiduria verslas šiandien tai ir auganti vadinamųjų besivystančių rinkų reikšmė, vis didesni ir vis specifiškesnį reguliuojančiųjų institucijų taikomi apribojimai, kurie skirtingose šalyse dažnai skiriasi kaip diena nuo nakties, auganti produktų įvairovė bei poreikis nebegaminti „į sandėlį“, o produkciją maksimaliai efektyviai paskirstyti tiesiai iš gamyklos galutiniams vartotojams bei, savaime suprantama, sutaupyti kaip galima daugiau resursų atsisakant dalies savo darbuotojų jų funkcijas perduodant išoriniams paslaugų teikėjams.

Savo globalaus verslo perspektyvą DHL dalina į penkis svarbiausius rinkos sektorius: sveikatos apsaugos ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerinių sprendimų ir gamybos, energetikos ir automobilizmo. Anot kompanijos strategų, kiekvienas iš šių segmentų turi specifinių tik jam vienam būdingų poreikių, kurie savo ruožtu pateikia nemažai iššūkių logistikos paslaugų teikėjams.

Sveikatos apsaugos bei technologijų sektorius galima drąsiai laikyti vienais iš sparčiausiai augančių, todėl neatsitiktinai jiems pastaruoju metu didžiulę reikšmę teikia ir DHL. Beje, nepaisant kai kurių esminių skirtumų šie rinkos sektoriai turi ir bendrų bruožų. Pavyzdžiui ir vieniems ir kitiems produktams taikomos specifinės, ypatingo kruopštumo bei operatyvumo reikalaujančios transportavimo sąlygos bei pakuotės (tarkime farmacijos pramonėje bei biomedicinoje ypač svarbu, jog transportuojant produktus būtų laikomas specifinio, griežtai kontroliuojamo temperatūros režimo, o technologijų srityje – kiekviena uždelsta valanda pristatant specifinę įrangą klientui, gali virsti milžiniškais nuostoliais) be to ir vienų ir kitų produktų gamintojai vis dažniau telkiasi Azijos šalyse, todėl produktai gaminami Kinijoje ar Indijoje dažnai turi būti operatyviai paskirstomi dideliam skaičiui klientų Europoje ar Amerikoje. Abiem rinkos sektoriams yra būdinga ir nepaprastai didelė technologinė bei intelektinė pažanga, o tai reiškia, kad visoje tiekimo grandinėje dirbantys žmonės turi puikiai orientuotis ne tik produkto gabenimo bei paskirstymo srityse bet ir išmanyti nuolat besikeičiančios rinkos specifiką.

Pasitikdama šiuos iššūkius DHL kompanija pastaraisiais metais itin daug investuoja į vadinamuosius kompetencijų centrus – visame pasaulyje burdama darbuotojų, giliai išmanančių savo specifinių klientų segmentų sritis, tinklus ir komandas (pavyzdžiui šiuo metu pasaulyje yra 28 tokie centrai besispecializuojantys sveikatos apsaugos ir biomedicinos srityse, o 150 siuntų paskirstymo terminalų yra aprūpinti nuolatine tikslaus temperatūros režimo palaikymo įranga). Negana to vos prieš mėnesį atidariusi specializuotą farmacijos produktų logistikos centrą Mumbajuje (Indija yra laikoma antra didžiausia ir sparčiausiai augančia farmacijos produktų bei biomedicinos paslaugų rinka pasaulyje), Kompanija planuoja per artimiausius tris metus investuoti dar 80 miljonų Eurų ir atidaryti dar 7 analogiškus centrus šioje šalyje.

Technologijų iššūkiai verčia imtis nebūdingos veiklos

Sparčiai besikeičiantis globalus verslas jo dalyvius neretai paskatina imtis veiklos, kurios dar visai neseniai niekas net nebūtų svarstęs imtis. Pavyzdžiui tobulėjant įvairiai technologijų įrangai gamintojams tampa itin sudėtinga ir brangų investuoti į specializuotus priežiūros centrus kiekvienoje šalyje, tačiau klientas juk taip pat juk nelauks kol jo sugedęs prietaisas ar įrenginys bus pataisytas: gamintojas negalintis užtikrinti operatyvios techninės pagalbos yra tiesiog pasmerktas žlugti! Kaip tik todėl specializuoti logistikos paslaugų teikėjai dažnai imasi surinkti sugedusius įrenginius iš technologijų kompanijų klientų: pristatyti juos į specializuotus regioninius centrus, o vėliau – juos gražinti klientams. Sistema šiandien taip ištobulinta, kad pavyzdžiu žurnalistams pateikta “Panasonic”  kompanija sugeba paimti sugedusį prietaisą iš kliento, pavyzdžiui Graikijoje, suremontuoti jį techniniame centre Velse ir vos daugiau nei po paros – gražinti jį veikiantį!

Negana to – verslas dairosi dar operatyvesnių sprendimų. Pavyzdžiui DHL su partneriais įsteigtame techninės priežiūros centre, įsikūrusiame šalia DHL logistikos centro Leipcigo oro uoste, jau šiandien remontuojama kai kurių gamintojų technika, o tai neretai leidžia suremontuotą įrenginį gražinti klientui dar greičiau nei vežant jį į paties produkto gamintojo priežiūros centrą.

Tačiau bene didžiausias iššūkis su kuriuo susiduria technologijų kompanijos yra strateginis tikslas mažinti tarpininkų skaičių ir kuo labiau artėti prie kliento, produktus parduoti ir pristatyti tiesiai klientui į namus ar biurą, visiškai atsisakant centrinių bei tarpinių paskirstymo sandėlių.

“Technologijų kompanijos šiandien taip geitai diegia inovacijas, kad bene svarbiausia užduotimi tampa atsisakyti kaip galima didesnio skaičiaus tarpinių punktų tarp gamintojo bei galutinio vartotojo, o taip pat – sukurti sistemą, kuri būtu patogi ir lengva valdyti. Šiandien klientai tikisi galimybės visus paskirstymo procesus valdyti neatsitraukdami nuo savo kompiuterio, tad mūsų užduotis – tobulinti savo sistemas taip, kad kiekvienas siuntinys galėtų būti kontroliuojamas kliento bet kuriuo jo kelionės pas vartotoją momentu,”-aiškina DHL technologijų sektoriaus prezidentas Robas Siegeris.

Įvykiai ir faktai

Vokietijos centrinis paštas “Deutsche Post“  1998 m. pradėjo įsigyti DHL akcijas, kol galiausiai 2001 m. turėjo kontrolinį paketą. DHL pirkimo sandoris buvo užbaigtas 2002 m. pabaigoje. „Deutsche Post“ veiksmingai absorbavo DHL į savo struktūras, tačiau paliko savarankišku ūkio vienetu. Susikūrė atskiri ūkiniai vienetai, tokie kaip „DHL Express“, „DHL Logistic“ „DHL Global Forwarding“, „DHL Freight“ “DHL Supply Chain“ ir „DHL Global Mail”. DHL turi nuosavą oro linijų bendrovę, kurioje netoli šimto lėktuvų daugiau nei 550 pilotų.

2002 m.

Nuo sausio 1 d. „Deutsche Post World Net“ tampa stambiausia DHL akcininke. Tų pačių metų pabaigoje bendrovė įgyja 100 proc. akcijų

Plečiamas paslaugų tinklas Azijoje: spalio mėn. DHL sukuria bendrą oro krovinių pervežimo įmonę su „Cathay Pacific“.

Skotskaile, JAV, atidaromas naujas pasaulinis IT centras.

„Baškirijos avialinijoms“ prikausęs „Tu-154“ keleivinis reaktyvinis lėktuvas susidūrė su DHL “Boeing 757-200″ krovininių lėktuvu. Abu skrido 11 km aukšyje ir nukrito Vokietijoje,  prie Uberlingeno miesto. Katastrofa įvyko dėl pilotų nesusikalbėjimo ir Šveicarijos oro eismo valdymo tarnybos specialisto klaidos. Žuvo 69 žmonės iš TU-154 ir du “Boeing“ pilotai.

2003 m.

DHL turima „Sinotrans“ akcijų dalis išauga iki 5 proc.

DHL tampa stambiausiu strateginiu „Sinotrans“ investuotoju.

„Deutsche Post“, DHL ir „Postbank“ suformuoja dabartinę prekės ženklo struktūrą. DHL tampa išskirtiniu visų kurjerių pašto ir logistikos paslaugų prekės ženklu.

Geltona ir raudona keičia baltą ir raudoną DHL spalvas. Balandžio mėnesį pasaulyje ima keistis visų transporto priemonių, pakavimo medžiagų ir pastatų išvaizda.

Po „Airborne Express“ (2002 m. pelnas sudarė 3,3 milijardo JAV dolerių) įsigijimo DHL tampa trečia pagal dydį kurjerių pašto paslaugų teikėja JAV. „Airborne“ sausumos transporto tinklas užpildo paskutines DHL tinklo JAV / Amerikos nišas.

Spalio mėnesį pradedama penkerių metų investicijų programa Kinijoje: investuodama 200 milijonų JAV dolerių, DHL gerokai išplėtos savo pajėgumus.

Rudenį įvyko incidentas Bagdade: Irako sukilėliai paleido „Gralis” žemė-oras raketas į DHL krovininį “Airbus A300 su DHL skiriamaisiais ženklais. Orlaivis ką tik buvo pakilęs iš Bagdado oro uosto. Raketa smogė į kairįjį sparną, išjungė visas tris hidraulines sistemas. Orlaivis pradėjo pavojingą manevravimą, tačiau įgula sugebėjo saugiai nutūpti oro uoste.

2004 m.

Prahoje, Čekijos Respublikoje, atidaromas naujas pasaulinis IT centras, pakeitęs centrą Londone.

DHL tampa nauju visų „Deutsche Post“ tarptautinių pašto paslaugų prekės ženklu. „DHL Global Mail“ visame pasaulyje dirba apie 4 000 darbuotojų.

Įsigyjamas 68 proc. „Blue Dart“ – aukščiausios kokybės vietinio kurjerių pašto ir siuntų gabenimo oro transportu paslaugų bendrovės Indijoje – akcijų paketas.

DHL Europos logistikos centras bus steigiamas Leipcige, nors buvo svarstoma ir Vatry miesto Prancūzijoje kandidatūra. Logistikos centras Leipcige pradėjo veikti 2008 metų gegužės mėn. Tai gerokai paspartino klientų visoje Europoje aptarnavimą.

2004/2005 m.

Iš karto po cunamio Pietų Azijoje, DHL nedelsdama atsiliepė į valstybinių ir paramos organizacijų prašymus nelaimės zonoje atidarydama 40 biurų. Grupė teikė pagalbą nemokamais užsakomaisiais skrydžiais gabendama krovinius su pagalba, suteikdama sausumos transportą ir piniginę paramą. DHL darbuotojai visame pasaulyje organizavo aukų rinkimo kampanijas.

Drauge su Jungtinių Tautų organizacija buvo įkurtos DHL Nelaimių padarinių likvidavimo komandos, kurios dalyvavo šalinant stichinių nelaimių padarinius.

Rugpjūčio mėnesį DHL įdiegia naują visiems bendrą aprangą. Per ateinančius devynis mėnesius 110 000 DHL darbuotojų 200 šalių ir teritorijų gauna naujas uniformas. DHL perveža daugiau nei 1,4 milijono drabužių komplektų. Drabužių modeliai buvo patikrinti atliekant tyrimą su daugiau nei 3 600 vairuotojų ir kurjerių.

Gruodžio mėnesį už 5,5 milijardo eurų „Deutsche Post World Net“ įsigyja britų logistikos bendrovę „Exel“, kuriai dirba apie 111 000 darbuotojų 135 pasaulio šalyse. „Exel“ siūlo krovinių gabenimo ir logistikos sprendimus svarbiausiems klientams. Bendrovės pelnas per pirmąjį 2005 m. pusmetį išaugo 55 proc. iki 172 milijonų svarų (251 milijono eurų).

2006 m.

DHL laimėjo dešimties metų 1,6 mlrd. Lt vertės konkursą teikti vaistus ir medikamentus visai Jungtinei Karalystei – daugiau kaip 500 tūkst. pavadinimų produktų. Tai sukūrė 1000 naujų darbo vietų.  Katru DHL pradėjo pervežinėti ir maisto produktus.

2007 m.

Netoli Bonos pradeda veiklą DHL Inovacijų centras. Jo tikslas – remiantis naujausių tyrimų duomenimis kurti naujausias rinkos tendencijas atitinkančius produktus. Kuriant ateities produktus bendradarbiaujama su savo srityse pirmaujančiomis kompanijomis visame pasaulyje.

2007 m. buvo pasirašyta sutartis su “Lufthansa Cargo”.  Ir įsteigta bendra įmonė, turinti 11 „Boeing 777“ lėktuvus, dislokuotus Leipcigo logistikos centre.

2008 m.

Leipcige (Vokietija) pradėjo veiklą naujas DHL siuntų rūšiavimo centras/terminalas, kurio atidarymas užtikrina DHL tarptautinio tinklo išplėtimą, geresnį ryšį su kitų šalių augančiomis rinkomis bei galimybę teikti aukščiausios kokybės paslaugas.

2008 m. paskelbta apie pertvarkos planus JAV, buvo nutraukti verslo santykiai su „ABX Air“ ir susitarta dėl bendradarbiavimo su konkurentu UPS, taip padidinat konkurenciją su kitu siuntų gabenimo lyderiu „FeDex“. Centras įsikūrė Wilmingtono mieste Ohajo valstijoje. Vėliau paskelbta, kad DHL interesai JAV palaipsniui mažės, didesnį dėmesį skiriant kitoms rinkoms, o JAV bus palikta dominuoti UPS ir „FeDex“. UPS įsipareigojo pervežti DHL siuntas tarp Šiaurės Amerikos oro uostų.

2009 m.

Koncerno veiklos pagrindą apibrėžia jo „Strategija 2015“. Koncerno pavadinimas pakeistas į Deutsche Post DHL.

Strategijos 2015“ vizija – savo rezultatais ir puoselėjant pagarbą įtvirtinti DHL kaip „Pasaulio logistikos kompaniją“, supaprastinant klientų gyvenimą ir rūpinantis teigiamu indėliu į pasaulio gerovę.

Naujas organizacinis padalinys vadinasi „DHL Solutions & Innovation“ buvo įkurtas novatoriškiems logistikos sprendimams generuoti.

2010 m.

DHL lėktuvas “Antonov-26“ avariniu būdu nutūpė ant užšalusio ežero Ülemiste šalia Talino oro uosto. Tyrimas nurodė, kad buvo problemų su važiuokle vienu iš variklių. Orlaivis skrido iš Helsinkio oro uosto. Du iš šešių įgulos narių buvo sužeisti. Po šio incineto DHL vadovybė nutarė per keletą metų apskritai atsisakyti eksploatuoti rusiškus orlaivius.

DHL vizitinė kortelė

Pagrindinė būstinė:

Bona, Vokietija

Metinė apyvarta:

apie 11.8 mlrd. eurų (2010 m. apie 11,1 mlrd. eurų)

Siuntų skaičius per metus:

Apie 468 mln.

Tinklas:

Pristatyta į daugiau kaip 220 šalių ir regionų // pristatyta į daugiau kaip 500 oro uostų visame pasaulyje

Darbuotojų skaičius:

apie 100 tūkst

Klientų skaičius:

virš 2,5 mln.

Lėktuvai:

Apie 250 specializuotų lėktuvų

Svarbiausios oro linijos partnerės pasaulyje:

Aerologic, Kalitta Air, Polar Air Cargo Worldwide, Southern Air

Komerciniai skrydžiai:

Kasdien apie 1760 skrydžių (vidutiniškai; nacionaliniu ir tarptautiniu mastu)

Transporto priemonių skaičius:

apie 31 tūkst.

Įrenginiai ir priemonės:

apie 4100

aptarnavimo punktų:

34000

3 pasauliniai centrai (hubs):

Leipcigas, Honkongas, Sinsinatis

15 pagrindinių regioninių biurų:

Amsterdamas, Bergamas, Briuselis, Kopenhaga, Ist Midlandsas (DB), Frankfurtas, Londonas, Paryžius, Vitoria (Ispanija) // Bankokas, Singapūras // Bahreinas, Dubajus, Lagosas // Panama

Pasauliniai IT centrai:

IT centrai Cyberjaya (Malaizija) ir Prahoje (Čekijos Respublika) aptarnauja visą pasaulinį tinklą