Kaip žinome, BNS naujienų agentūros, kuri paviešino VSD pažymą, Lietuvos naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė ir jos pavaduotoja Jūratė Skėrytė buvo apklaustos STT pagrindinėje būstinėje. Visų žurnalistų kompiuteriai paimti su prokuroro sankcija. Apklaustų žurnalistų telefonų STT netikrino ir nepaėmė. Kaip žinome, viskas buvo atlikta griežtai laikantis STT darbo reglamento. Jei įstatymas nebuvo teisėsaugos darbuotojų pažeistas, tai LŽS bylą, greičiausiai, pralaimės. Tokie kaltinimai, kaip “tirukšmingas vedimas į apklausas”, pačių apklausų surengimas neturi teisinio pagrindo. Neteko girdėti, kad pareigūnai būtų elgęsi nekorektiškai, naudotų fizinės prievartos priemones ar kitaip žemintų žurnalistų garbę ir orumą. Jei kažkas jaučiasi nukentėjęs, gali kreiptis asmeninio skundo tvarka. Tai – to asmens teisė.

Net ir tose šalyse, kur demokratijos yra kur kas daugiau, negu Lietuvoje, žurnalistai būna apklausiami ir net teisiami. Kol kas kaltinimai niekam nėra pareikšti. BNS darbuotojos turi tik liudininkių statusą, tad ir kažkokį jų teisių pažeidimą sunku įžvelgti. Jei ir galima diskutuoti, tai tik dėl kratų pobūdžio ir pasirinkto laiko, kuris įstatymuose kol kas nėra reglamentuotas. Gal būt nebuvo būtinybės šiuo atveju atlikti kratas naktį, stebint nepilnamečiams. Dėl tokių etinių dalykų verta tartis gal net tobulinant įstatymines nuostatas.

LŽS pirmininkas aiškina, kad Visuomenės informavimo įstatyme ir Žurnalistų bei leidėjų etikos kodekse yra įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga žurnalistams neatskleisti informacijos šaltinio. Ne visai taip. Kai kalbame apie slaptos pažymos galimą, situacija tampa kur kas sudėtingesnė. Tik teismas, o ne D.Radzevięčius gali nustatyti ar slaptos informacijos atskleidimas galėjo pakenkti valstybės interesams. Be abejo, kad pažymos paviešinimo atsakomybė tenka pareigūnams. Valstybės paslapties saugojimas – pareigūnų prievolė ir dėl jos atskleidimo atsakomybė tenka jiems.

D.Radzevičius savo interviu teigia, kad: “Jeigu žurnalistai atskleistų šaltinius, tai negarantuotų sėkmės, nes šaltiniai gali atrasti daugybę gynybos būdų, įrodymui to nepakaktų“. Taip LŽS pirmininkas bando peržengti savo kompetencijos ribas. Net ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorė Dovilė Šakalienė (15min.lt) teigia, kad “teisėsauga yra vienas iš valstybės pagrindų ir ji turi turėti galimybę tinkamai vykdyti tyrimą ir su ja reikia bendradarbiauti“. Tad gan naiviai atrodo LŽS pareiškimas apie “bendradarbiavimo nutraukimą”. Jis ir toliau, manau, bus tęsiamas taip kaip reikalauja LR teisiniai aktai.