Rugpjūčio pabaigoje per pasaulį nuvilnijus žiniai, kad Damasko priemiesčiuose panaudotas cheminis ginklas, Sirijos diktatorius Basharas Assadas prarado pasitikėjimo likučius: jau netrukus Sirijos opozicija gali sulaukti karinės JAV ir NATO sąjungininkių pagalbos.

Vien oficialiais Jungtinių Tautų duomenimis, dvejus metus trunkantis Sirijos konfliktas pareikalavo daugiau nei 100 tūkst. gyvybių. Vakarų valstybės, ne kartą pasmerkusios Basharo Assado režimo veiksmus susidorojant su opozicija, karinio įsitraukimo į konfliktą iki šiol vengė, tačiau po cheminės atakos padėtis ėmė labai stipriai keistis.
Pasak Lietuvoje gyvenančio ir savo vardo nenorėjusio atskleisti Sirijos piliečio, JAV ir NATO sąjungininkų įsikišimas į Sirijos konfliktą buvo būtinas dar pačioje jo pradžioje, bet to nebuvo padaryta, todėl dabar, anot pašnekovo, liudijame tokius Vakarų pasyvumo rezultatus, kaip susilpnėjęs regiono valstybių saugumas bei sustiprėję fundamentalistiniai islamistiniai elementai Sirijos opozicijos gretose. Be to, kaimyninės šalys susiduria su Sirijos pabėgėlių priėmimo ir apgyvendinimo dilema. Pavyzdžiui, sirų pabėgėliai 6,5 mln. gyventojų turinčioje Jordanijoje sudaro jau daugiau nei 7 proc. visų gyventojų.

Taikūs protestai sukėlė revoliuciją
Priminsime, kad Sirijos konfliktą įžiebė visuomenės nusivylimas dėl prezidento B.Assado netesėtų pažadų pradėti demokratines, valstybės sektoriaus ir ekonomikos reformas, jį paskatino ir 2010 m. pabaigoje kilęs Arabų pavasaris, kurio metu buvo sėkmingai nuversti ilgamečiai Tuniso, Egipto ir Libijos vadovai.
Sirijos sukilimo židiniu tapo šalies pietvakariuose įsikūręs Daaros miestas, kuriame 2011 m. vasarį už revoliucinio pobūdžio grafičių paišymą ant mokyklos sienų buvo sulaikyta daugiau kaip penkiolika moksleivių. Policijai atsisakius paleisti vaikus bei tėvams sužinojus, kad prieš juos naudojamas smurtas, kilo visuotinis pasipiktinimas, ilgainiui peraugęs į protestus. Iš Daaros kilusio Sirijos aktyvisto Mohamedo Masalmeho teigimu, šio miesto gyventojai neketino sukilti prieš B.Assado režimą, tačiau policijai uždelsus paleisti vaikus ir panaudojus jėgą prieš taikius protestuotojus nepasitenkinimo banga netruko išplisti į kitus Sirijos miestus.
Dar konflikto pradžioje išryškėjo Sirijos valdžios arogancija ir siekis bet kokiomis priemonėmis numalšinti kilusius protestus. Armija buvo įgaliota pasitelkti sunkiąją artileriją, taip pat leista atidengti ugnį prieš beginklius civilius. Žiaurumo nepakėlę ir iš armijos dezertyravę kariai pasakoja, kad jiems buvo bandoma įteigti, jog yra pasiųsti kovoti ne su B.Assado režimui besipriešinančiais civiliais, o su radikaliais musulmonais, siekiančiais įkurti Islamo kalifatą. Kitaip tariant, Sirijos armija pasitelkė tokioms teroristų grupuotėms kaip “Al Qaeda” būdingą psichologinio perauklėjimo techniką. Galiausiai kariai, atsisakę paklusti nurodymams, buvo sušaudomi, taip užkertant kelią tolesnei destrukcijai.

Susiskaldžiusi Sirijos opozicija
Pirmieji ginkluoti protestuotojų pasipriešinimai užfiksuoti 2011 m. birželį Idlibo provincijoje netoli sienos su Turkija. Protestuotojai apšaudė specialiųjų pajėgų pastatą, kai šios atidengė ugnį į laidotuvių procesiją. Vis dėlto organizuoto karinio pasipriešinimo pradžia laikomas liepos mėnuo, kada nuo Sirijos armijos atskilę kariai suformavo Laisvąją Sirijos armiją (LSA). Skaičiuojama, kad ją sudaro maždaug 25 tūkst. karių, o jų vienintelis deklaruojamas siekis – nuversti B.Assado režimą.
Prie LSA prisidėjusio Sirijos armijos karininko Mustaphos Sheiko teigimu, sukilėlių pajėgos itin susiskaldžiusios, suskaičiuojama daugiau kaip tūkstantis opozicinių grupuočių, todėl vargu ar jos įgytų daug naudos iš Vakarų atakos prieš B.Assadą.
Siekdamos suvienyti Sirijos opoziciją, JAV kartu su tokiais regioniniais sąjungininkais, kaip Saudo Arabija ir Kataras, ėmėsi organizuoti „Sirijos draugų” konferencijas. 2012 m. pabaigoje buvo įkurta Sirijos nacionalinė koalicija, kurią teisėta Sirijos gyventojų atstove pripažįsta ir JAV, ir ES, ir Arabų lyga. Koaliciją sudaro 63 nariai, tarp kurių 22 LSA atstovai.
Šio darinio susiformavimas ne tik sukuria kanalus humanitarinei pagalbai bei lengviesiems ginklams tiekti, bet ir sudaro sąlygas deryboms su B.Assado režimu. Nors jos itin remiamos JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono, Sirijos nacionalinė koalicija atmeta bet kokias derybų galimybes, kol B.Assadas nesulauks pelnytos bausmės už cheminio ginklo panaudojimą.