Šešėlinė ekonomika auga visame pasaulyje, net ir pačiose stipriausiose valstybėse, tačiau Lietuvoje nelegalumo plitimas toks spartus, kad kyla grėsmė atsidurti jau nebe posovietinių, bet Afrikos valstybių gretose.

Pasaulio banko (PB) ką tik sudarytas šešėlinės ekonomikos paplitimo žemėlapis paneigia prielaidą, kad žmones už legalios ekonomikos ribų labiausiai stumia dideli darbo mokesčiai. Mažiausiai užribyje kunkuliuojančio ekonominio gyvenimo yra mažais mokesčiais nepasižyminčiose šalyse. Pavyzdžiui, Skandinavijos, vieno labiausiai mokesčiais apdėtų regionų, valstybės rikiuojasi pasaulinės lentelės viršuje, o jos dugne – Azijos ir Afrikos šalys.

Lietuva kol kas įsitaisiusi apie vidurį, šalia kitų Rytų europiečių. Tačiau ekonomikos šešėlio plitimo mastai pastaraisiais metais mūsų šalyje tokie spartūs, kad čiuožimas žemyn mums garantuotas. Tiesa, sunku objektyviai įvertinti realius šios neigiamos tendencijos mastus. Oficialus valstybės rodiklių skaičiuotojas Statistikos departamentas šešėlinės ekonomikos duomenis skelbia vėluodamas dvejais metais – pastarasis pačios Lietuvos oficialus skaičius yra 2007 m. duomenys apie 12,3 proc. BVP siekusią šešėlinę ekonomiką. Tačiau PB tais pačiais metais pas mus nustatė 32,9 proc. neapskaitytos ekonomikos dydį.

Dabartinę padėtį apsiėmęs įvertinti Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia, kad 2009 m. bent dalį savo veiklos nelegaliai vykdė 37 proc. Lietuvos ūkio vienetų, o šiemet jų skaičius turėtų išaugti iki mažiausiai 42 proc.
LLRI skaičiavimu, šešėlinė ekonomika 2009 m. sudarė apie 24 porc. BVP, o šiemet padidės iki 27 proc.

Neišvengiamų blogybių rinkinys

Šešėlinės ekonomikos reiškinį atidžiai nagrinėjantis LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad dėl specifinės Lietuvos geografinės padėties (gyvename šalia didelių ES nepriklausančių valstybių, kuriose privalomais milžiniškais ES akcizais neapkrauti degalai, cigaretės, alkoholis kainuoja daug pigiau) mes jau tapome ne tik savo pačių, bet ir visos ES pigesnių prekių  paklausą tenkinančiu tiekėju. “Kontrabandai vis palankesnė yra ES akcizų politika. Tai nėra tik Lietuvos problema. Lietuva tapo savotiška kontrabandinių prekių tranzito į kitas ES valstybės šalimi, todėl kontrabandos klestėjimas pas mus yra ES lygio problema”, – įsitikinęs V.Žukauskas.

Šio eksperto vertinimu, būtent ES akcizų politika, o ne bausmių už kontrabandą lengvumas yra tikroji šio milžiniškus mastus įgavusio reiškinio priežastis. “Žvelgimas į kontrabandą tik kaip į nelegalų, baustiną reiškinį, nesigilinant į jo ekonomines priežastis ir motyvus, visuomet ves tik prie popierinių, neveiksmingų kovos su kontrabanda priemonių”, – įsitikinęs pašnekovas.

Su korupcija kovojančios organizacijos “Transperancy International” Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas irgi mano, kad kontrabandos prielaidos Lietuvoje labai natūralios, o štai valdžios pastangos – neadekvačios.

“Šešėlinės ekonomikos valdymas prilygsta geriausių koncernų vadybai – jis modernus, lankstus, žaibiškai prisitaikantis prie besikeičiančios aplinkos, mokesčių svyravimo, paklausos didėjimo. O štai kontrabandą turinčių pažaboti Lietuvos institucijų taktika – kaip kokio devintojo dešimtmečio. Stinga ne tik veiksmingos taktikos, bet ir adekvataus padėties suvokimo”, – dėsto S.Muravjovas.

Tačiau šešėlinė ekonomika plinta ne tik kontrabandos tranzitui palankiose šalyse – jos augimas yra absoliučiai visą pasaulį apimantis reiškinys. PB duomenimis, neformalios ekonomikos apyvarta pasaulyje per septynerius metus nuo 1999 iki 2007 m. padidėjo nuo 1,9 iki 2,8 trilijono JAV dolerių.

“Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos egzistavimas neišvengiamas. “Ten, kur yra valstybės ekonominė politika, jos nustatomi mokesčiai, visada atsiranda ir tokių, kurie nenori jų mokėti. O blogėjant ekonominei padėčiai randasi vis daugiau tokių, kurie mano negalintys tų mokesčių mokėti”, – aiškina ekonomistė.

Ji perspėja, kad natūralių kontrabandos, atlyginimų vokeliuose mažėjimo paskatų Lietuvoje pradės rastis dar negreitai – net ir prasidėjus ekonomikos augimui, mokesčių mažinti dar ilgai neleis sunkmečiu ypač išaugusi valstybės skola.

S.Muravjovo manymu, vienas netradicinių šešėlio mažinimo būdų turėtų būti aktyvus visuomenės švietimas. “Kontrabandines cigaretes perkantis žmogus turėtų labai aiškiai suvokti, kad toks jo žingsnis veda prie prastesnio viešojo sektoriaus finansavimo, taigi ir jis pats poliklinikoje, mokykloje dėl to gaus prastesnes paslaugas”, pabrėžia ekspertas. Jis yra suskaičiavęs, kad Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba visuomenės informavimui ir švietimui skiria 3 proc. savo biudžeto, o, pavyzdžiui, analogiška institucija Austrijoje tam kasmet atseikėja iki 50 proc. savo pajamų.

V.Klyvienė atkreipia dėmesį, kad ekonomikos šešėlio vis labiau gaubiamoje Lietuvoje vis dar neišnaudotos visiškai paprastos ir kitose šalyse jau pasiteisinusios priemonės, tokios kaip bausmės ne tik už kontrabandos platinimą, bet ir už jos naudojimą, kasos aparatų prievolė visiems turgaus prekeiviams ir pan.