KOMENTARAS RAŠINIUI

Aukso prekybos žinovas Džimis Sinkleris (Jim Sinclair) yra suinteresuotas, kad valiutos nyktų, o aukso rinka plėstųsi. Dėl dolerio išlikimo, verta suprasti esmę. Išgabentas doleris už JAV ribų nėra vertybė tikrojo to žodžio prasme. Tai tik žyminis popierius ir yra tik pasitikėjimo ženklas. Jis užsienyje netenka savo tiesioginės funkcijos ir labai priklauso nuo valstybės, kurioje išleidžiamas, interesų. JAV gali pagreitinti “spausdinimo mašiną” ir pasitikėjimas tokia popierine produkcija vis tiek atneš sėkmės, jei ja patikės užsienio šalys. Vidinė rinka, esant perteklinėms apimtims greitai pajustų infliacinį smūgį. Pasaulyje egzistuojančios valiutos seniai tik iš dalies padengtos aukso ištekliais ir D.Sinkleris tą puikiai žino. Sutrikdžius popierinės valiutos rinką, prekeiviai auksu sulauktų “Aukso amžiaus”.

JAV gali bet kuriuo momentu paskelbti, kad Rusija, Kinija ir kitos dolerių prikaupusios šalys gali juos susmulkinti ir panaudoti briketų kurui gamybai. JAV gali ir kitaip elgtis. Pakeisti ženklus, o senus priimti tik iš patikimų, “draugiškų” šaltinių, jų kiekius daugiau ar mažiau ribojant. Štai tada Rusijos verslą, naudojusį daugiausiai dolerius, sukrėstų iki visiško valstybės ekonominio išsibalansavimo. Bankinių kortelių sistema yra kur kas labiau išsivysčiusi Vakarų šalyse, negu Rusijoje, tad jos lengviau galėtų manevruoti ir viena ir kita kryptimi.

Komentaro apimtis neleidžia giliau analizuoti visokius galimus variantus, tačiau esmė kitur. Galima būtų giliau pakalbėti apie valiutų prasmę Pasaulyje, bet tam reiktų išsamesnės studijos, kurią galėtų atlikti tik aukšto lygio ekonomistas, suvokiantis pasaulio makroekonomikos ir finansų sistemos privalumus, trūkumus ir kaitą. Svarbiausia valstybei pačios gamybos ir prekybos apimtys. Kokia valiuta bus atsiskaitoma ar esamos valiotos formos palaipsniui išnyks – tik susitarimo reikalas. Tad, kol “Putinas sunaikins Jungtinių Valstijų ekonomiką”, Rusijos ekonomika susitrauks į ožio ragą dešimtį kartų.

Krymas pagal carinės Rusijos ir Turkijos sutartį turėjo teisę į neutralumą. Rusija tą sutartį sulaužė, o Kryme gyvenusius totorius beveik totaliai išnaikino arba privertė bėgti į kitas šalis. Antrą kartą Krymo totoriai buvo išvežti po Antrojo pasaulinio karo jau sovietinio režimo. Jie visi nenusižudė, kaip Masado vadovaujami žydai – sikarijai ir net sugebėjo po Sojūzo subyrėjimo išsikovoti teisę grįžti į savo istorinę tėvynę. Būtų labai liūdna, kad ši V.Putino režimo įvykdyta okupacija galutinai paskandintų Krymo totorių viltis puoselėti savo tautos kalbą ir kultūrą kartu su kitomis Ukrainoje gyvenančiais ukrainiečiais bei kitų tautų bendrijomis.

Prisiminimai apie imperijų vykdytus Pasaulio padalinimus lietuviams yra ypač skaudūs. Tai vyko dviejų imperijų – fašistinės ir stalininės slaptame suokalbyje abipusiu pritarimu. Esame Europos Sąjungos nariai. Tikėtis, kad demokratinės šalys bandys pratęsti slaptų suokalbių istoriją, nėra jokios logikos. Kremlius lieka gan vienišas, vis labiau pats save izoliuoja ir jam belieka tik sava žiniasklaida, kuri nuolat demagoginiais ir melo išpuoliais kursto rusų tautą prieš kitas tautas. Ta nyki propaganda veikia, tačiau manau, kad nepaliečia sveikų tautos šaknų, kurios po tokios karinės ekspansijos gali dar labiau sutvirtėti.

Vis sunkiau mūsų žiniasklaidai rasti Pasaulio kairiojoje spaudoje V.Putino agresiją pateisinančius rašinius ir vis daugiau žinomų rusų pasako savo nuomonę, smerkiančią agresiją prieš kaimyninę Ukrainą. Tai nemaža parama “Pomaidaninei” Ukrainai, kurios vienybė stiprėja ne savaitėmis, o dienomis. Su putiniška Rusija ukrainiečių tauta nebedraugaus niekada. Tenka viltis, kad iš vidaus pūvantis V.Putino režimas sužlugs. Sąlygos tam, silpstant ekonominėms galimybėms ryšium su tokia vykdoma politika, vis ryškėja. Rusijos verslo magnatai gali surasti tokį statytinį, kurio aplinkoje “otkatiniai” atskaitymai bus mažesni ir tokie kariniai vojažai nebus planuojami bei vykdomi. Kol kas jie gelbsti savo milijardus dolerių slėpdami juos užsienio bankuose. Kai kurių lėšos juose jau “užšaldytos”. Nesvarbu ką tokie čiauška į eterį, kaip jiems V.Putino karinės agresijos proveržiai Čečėnijoje, Gruzijoje ar Ukrainoje patinka. Gali būti, kad net visai tokia politika normaliam verslui vystyti nepalanki, tad ir atsakas į ją gali būti adekvatus.

Мифы и репутации. Царь и раб
Ведущий: Иван Толстой
Беседа с поэтом, прозаиком, эссеистом Сергеем Магидом, автором новой историософской концепции России.
Программу ведет Иван Толстой

22:00 – 23:00марта 25, 2014
Мифы и репутаци. Царь и раб. Передача вторая
Ведущий: Иван Толстой
Поэт, прозаик и эссеист Сергей Магид представляет свою историософскую концепцию России. Политика, культура, национальное самосознание – под единым углом зрения.
Программу ведет Иван Толстой.

svoboda,org