"Veido" archyvas

Per siūles dėl ekonominių priežasčių braškanti Europos Sąjunga Austrijos rankomis pademonstravo, kad ir didžiausia vertybe deklaruojama europiečių solidarumo dvasia taip pat tėra tuščia deklaracija.

Kažin, ar Lietuva galėjo tikėtis skaudesnio smūgio: amžinoje kovoje už savo laisvę ir teises su Rusija ją išdavė ir dar išsityčiojo Austrija – valstybė, priklausanti tai pačiai europiečių bendrijai.

Tačiau incidentas su Austrija, nors ir bjauri, įžeidžianti, taip pat yra ir labai vertinga pamoka Lietuvai, iki šiol tikėjusiai, kad tapus vakarietiškų bendrijų – ES, NATO – nare įgijamos ne tik tos pačios pareigos, bet ir teisės, kad narystė taip siektuose klubuose automatiškai reiškia ir lygiavą su jos senbuviais.

Taip nėra ir niekada nebuvo: visa ilgametė Europos istorija yra stipresniojo, galingesniojo, turtingesniojo viršenybės liudijimas, o Rusija, dabar pasodinusi Europą ant savo dujų ir naftos vamzdžių, Senajame žemyne turi daugiau teisių, nei kažkur periferijoje egzistuojanti ir nieko neturinti Lietuva – nors formaliai ir priklausanti Europos šeimai. Tai, kas prieš gerą savaitę sukrėtė visą Lietuvą – pačiame Europos viduryje į laisvę paleistas mūsų naujausių dienų istorijos didžiausią priešą įkūnijantis KGB smogikų būrio vadas – Europoje nesukėlė beveik jokio atgarsio. Vos viena kita neutrali žinutė Europos valstybių žiniasklaidoje ir absoliučiai politiškai korektiškas už teisingumą atsakingos eurokomisarės pareiškimas, esą teisinis incidentas yra dvišalis Lietuvos ir Austrijos reikalas – tai viskas, ko tesulaukė emocijomis kunkuliuojanti Lietuva. Tiesa, dar buvo greitas ir solidarus kaimynių Latvijos ir Estijos protestas – bet ar ne dėl to, kad tai šalys, savo nepriklausomybę išsikovojusios tuo pat metu ir iš to paties priešo? Kiek vėliau palaikančios Lietuvą pareiškė ir Lenkija bei Čekija – vėl to paties regiono atstovės, kurioms taip pat rūpi, kaip suformulavo Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas, kad “tie, kas atsakingi už smurtines žmonių mirtis diktatūros laikotarpiu Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teisingumą”.

Darbus Austrijos ir Rusijos duetas

Lietuva šioje situacijoje darė ir tebedaro tai, ką privalo daryti kiekviena save gerbianti ir savo teises ginanti valstybė. Šį kartą nebuvo nė kvapo mums taip būdingų mandagių, apgalvotų ir esmę visiškai paskandinančių eurobiurokratinių formuluočių ir jau tą pačią dieną, kai sužinojo apie 62 metų Michailo Golovatovo paleidimą – nors buvo šeštadienis ir nors teisininkai paprastai taip kategoriškai nekalba – Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera kalė tiesiai į kaktą: Austrija šiurkščiai pažeidė ES teisės aktus ir prie to prisidėjo politikai.

Kokie ir kaip – detalės viešumon pradėjo lįsti iš karto po incidento, tebelenda iki šiol. “Lietuvos ryto” televizijos šaltinių teigimu, netrukus po KGB karininko sulaikymo Austrijos kancleriui Werneriui Faymannui skambino pats Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, o opozicinės Austrijos žaliųjų partijos atstovas, parlamentaras Peteris Pilzas sako, kad Vienoje buvo skubiai surengtas slaptas pasitarimas ir suformuota strategija, kaip leisti M.Golovatovui išvykti į Rusiją, vengiant diplomatinio konflikto su šia šalimi.

Detalių dosnus ir pats M.Golovatovas, Rusijos žiniasklaidai papasakojęs, kad jį sulaikė austrų teisėsaugininkai su juo elgėsi korektiškai ir net lojaliai, o netrukus po sulaikymo į oro uostą prisistatęs Rusijos ambasadorius ne tik išsiuntė šifruotus pranešimus atitinkamoms Rusijos žinyboms, bet ir palaikė nuolatinį ryšį su Austrijos prokuratūra, kartu užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministerija.

Iš plepiojo M.Golovatovo pasakojimų matyti, kad kol Vienoje jau virė intensyvus rusų ir austrų bendradarbiavimas, Lietuvoje apie jos daug metų ieškomo nusikaltėlio sulaikymą dar nė nebuvo žinoma – mūsų šalis buvo informuota kur kas vėliau, jau naktį (kaip teigia Austrijos teisingumo ministerija), arba tik kitos dienos ryte (kaip tvirtina Lietuvos generalinė prokuratūra).

Visą įvykių chronologiją atidžiai sekantis ir analizuojantis Tarptautinės teisės ekspertas, Teisės instituto darbuotojas dr. Petras Ragauskas daro išvadą, kad Austrijos teisėsaugininkai sugebėjo sumaniai paspęsti lietuviams kolegoms spąstus ir dabar mums labai sunku įrodyti, kad austrai pažeidė teisės raidę. “Mums nuo pat pradžių reikėjo vykdyti ekstradicijos, o ne Europos arešto orderio, kuriam Austrija yra pasilikusi išimtį netaikyti šios tvarkos nusikaltimams, padarytiems iki 2002 m., procedūrą. Dabar likome bjauriai apgauti, tačiau tegalime apeliuoti į pažeistą europiečių partnerystės, draugystės, bet ne teisinį principą”, – mano teisininkas.

Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius atkreipia dėmesį, kad iki šiol Austrija taikė kitokią nei M.Golovatovo atveju praktiką: ji jau yra ne kartą sulaikiusi kitų šalių ieškomus nusikaltėlius, remdamasi jų išduotu Europos arešto orderiu. Labai ryškus toks pavyzdys – jau daugiau nei keturis mėnesius Vienoje kalinamas buvęs Bosnijos armijos generolas Jovanas Divjakas, kurio arešto orderį buvo išdavusi Serbija. “Ši byla pagal savo aplinkybes yra analogiška mūsiškei, bet austrams čia nekliūva tai, kad nusikaltimas taip pat padarytas dar iki 2002 m.”, – pabrėžia ministras.

Tačiau P.Ragauskas teigia, kad tai, jog Austrija iki šiol taikė vienokią arešto orderio taikymo praktiką, o M.Golovatovo atveju pasirinko kitokią taktiką, neleidžia Lietuvai kaltinti jos teisės pažeidimais. “Akivaizdu, kad mūsų prokurorai turėjo lūkesčių, jog austrai kolegos elgsis taip pat, kaip iki šiol, tačiau pastarieji šį kartą pasinaudojo proga paraidžiui taikyti pasiliktą išimtį – deja, ne mūsų, o Rusijos naudai”, – komentuoja teisininkas.

Pasiekti savo tikslų

Apmaudu, kad Lietuvą šį kartą apgavo draugu laikyta kita ES narė, kraujas verda stebint triumfuojančią ir iš mūsų laisvės kovų aukų toliau besityčiojančią Rusiją, tačiau kaip elgtis ir ko siekti toliau, kad iš šios situacijos Lietuva išeitų sustiprėjusi ir pelniusi ne emociškai isterikuojančios, o savo teises oriai apgynusios šalies vardą?

“Mes galime ne tik apsiginti patys, bet ir padėti visai ES, priversdami ją dar kartą peržiūrėti ir pataisyti ekstradicijos ir Europos arešto orderio tvarką – kad ateityje nebebūtų paleistas nei M.Golovatovas, nei kiti nusikaltimais žmogiškumui kaltinami asmenys”, – tikslus apibrėžia R.Šimašius. Anot jo, Lietuvai taip pat labai svarbu, kad šį kartą Austrija oficialiai pripažintų, kad ne viską padarė teisingai. “Tai išmuštų galimybę Rusijai žeminti Lietuvos teisinę sistemą ir kaltinti mus, esą nepagrįstai vykdome politinį persekiojimą”, – aiškina ministras.

Politologas Algis Krupavičius sako, kad ši įtempta situacija yra iššūkis Lietuvai įrodyti, kad ES girdimi ne tik didžiųjų, bet ir mažų valstybių balsai. “Turime dirbti nuosekliai, teisinius argumentus dėstyti ramiai, pripažinti savo teisines klaidas, bet kartu aiškiai įvardyti ir tas, kurias padarė Austrija ir sukūrė Europos arešto orderio spragos. Mes gavome istorinį šansą įrodyti, kad nė viena valstybė negali būti bereikšmis priedėlis prie dujų ir naftos vamzdžių, kad ir kokie sraunūs šie būtų”, – apibendrina politologas.