Dievas šlovė, sutikau draugą, kuris buvo ką tik taikomą paskolos, ir jis gavo paskolą be jokio streso, todėl jis įvedė mane ponia Alicia Radu, ir aš kreipėsi dėl 500 mln, aš manau, kad tai pokštas ir apgaulė, bet aš gavau mano paskolą mažiau nei 24 valandas tik 2% be užstato. Esu labai laiminga, nes buvau išgelbėtas iš vis prasta.

todėl aš patarti visiems čia žmonių, kuriems reikia paskolos susisiekti
Ponia Alicia Radu elektroniniu paštu: aliciaradu260@gmail.com

Jūs vis dar galite susisiekti su manimi, jei jums reikia daugiau informacijos elektroniniu paštu: Marciaretnawati450@gmail.com

dar kartą ačiū visiems, kad skaitote mano parodymus, ir gali Dievas toliau laimina mus visus ir mums ilgą gyvenimą ir gerovę

Telaimina Dievas ją amžinai.

Marija Uoga

PASKOLOS taip greitai, kaip įmanoma, per 2 dienas. Mikro finansų fondas Plc
Komercinės ir asmens, Namas paskolą 2% palūkanų rate.Interested Asmenys
, turėtų kreiptis paskola pareigūnas elektroniniu paštu su žemiau informacijos:

VARDAS: ……………………………………….. ………………..

Pavardė: ……………………………………….. ………………….

ŠALIS: ………………………………………… ……………………

Telefono numeris: ……………………………………….. …………………

Pareigos: ………………………………………… …………….

Amžius: ………………………………………… …………………………….

Paskolos suma, reikalinga: …………………………………….

LOAN.DURATION: ………………………………………. ……….

Pareigūnas Vardas: Paskolos Investicijų siūlau
Paštas: marycoleloanscompany@gmail.com

Pagarbiai,
Ponia Marija

Visumoje Niujorko verslo dienraščio rašinys pas delfistus vertas dėmesio. Nereikia norėti, kad verslas atitoltų nuo savo esmės ir jo aptarinėtojai pradėtų kalbėti moralės sąvokomis. Karinės pramonės magnatai tokių laikraščių apžvalgininkų darbe nelaikytų. Kaip ten bebūtų, karinė įtampa yra vienas iš tokios pramonės “akcininkų”. Bėda ta, kad šį kartą tikrai yra apie ką kalbėti. Rusijos imperinis režimas iš tikrųjų gali nesustoti ir toliau eskaluoti didelio karo pradžią. Kelis kartus jis už tokius bandymus jis liko nenubaustas. Šį kartą bent jau kalbama griežčiau ir kai kurie konkretūs požymiai jau pasirodė.

JAV prezidentas kelis kartus yra pasakęs, kad Ukrainoje JAV kariuomenės nebus. Tai nemaža paskata V.Putinui, tačiau visus paistalus, kad ekonominės priemonės neveiksmingos, paneigė pats S.Lavrovas. Jis davė suprasti, kad jei tos sankcijos būtų abstraktesnės, apimančios sferas, taip neskaudėtų, kaip sankcijų taikymas pavieniams asmenims. Matyt, tiksliai surikiuoti tie V.Putino aplinkos galingieji, kurie daro didžiausią įtaką siūlant eiti karo keliu. Išsikasęs karo kirvį okupantas juo ilgokai mojavo Kryme. Norėjo kautis, tačiau liko išdurtas. Santūri laikysena Krymo laisvės kol kas neišgelbėjo, bet laimėtas laikas leido likusiai Ukrainos daliai susitelkti priešinimuisi. Manau, kad tai buvo šiek tiek netikėta ir V.Putinui ir jo generolams, kuriuos taip pat galėjo daugiau ar mažiau paveikti pataikautojų informacija ir net kokio D.Kiseliovo ar panašaus šou TV programose. Žiūrima gal daugiau į tai, kas norima matyti. Tokios vieningos salės ovacijos agresijai prieš pietų kaimyną negali nepalikti jokių pėdsakų mąstysenoje.

Kiek Rusijos kariaunos technikos yra užmaskuota Ukrainos pasienyje ir kokie masinio naikinimo ginklai paruošti? – žino tik V.Putinas ir jo generolų aplinka. Mongolų imperijos laikais karinė apgaulė buvo vienas iš veiksmingų ginklų grobiant naujas teritorijas. Carinė Rusija, netgi Sibiro užkariautojas Jarmakas tai patyrė. Rusijos propagandai niekio nereiškia demonstruoti Pasauliui Cchinvalyje rastas “Grad” ginklo skeveldras. Ginklo, kurį tik patys ir galėjo panaudoti. Tai panašu, kaip “žali žmogeliukai” Kryme buvo ilgą laiką traktuojami Kremliuje. Trumpai apibendrinant galima teigti, kad Rusijos imperijos agresiją, demagogiją ir melą gali mažinti tik jėga, tam besipriešinanti. Jei ta jėga tikrai pasiruošusi ginti Ukrainos gyventojų teisę apsispręsti, tai Rusijos prezidento V.Putino svarstymai gali svarstymais ir pasibaigti.

Žinoma, V.Putino veidą bet kokiu būdu bus stengiamasi išsaugoti. Tą verta suprasti ir JAV ir ES šalių vadovams. Kol nebus bent jau sukurtas vaizdas apie kompromisų tikimybę, Rusijos režimas neturės kur trauktis. Gal dėl tų kompromisų daugiausiai ir deramasi. Kokios nuolaidos grobikui įmanomos? Manau, kad turi būti bent jau užsitikrinta garantija, kad Rusijos administracija pripažins dabartinę ir po rinkimų išrinktą naują valdžią. Antra sąlyga – Rusija neturi teisės nurodyti kokia turi būti Ukrainos konstitucija. Trečia – nutraukimas bet kokių iš šalies organizuojamų provokacijų Ukrainoje. Ketvirta – Krymo situacijos laikinas fiksavimas “de fakto”, nepripažįstant jo inkorporavimo į Rusiją ” de jure”. Taip sakant šios problemos sprendimą nukeliant ateičiai. Tai gali būti pradinės derybų sąlygos, kurios vėliau galėtų vesti į Ukrainos teritorijos vientisumo išsaugojimą. Dėl viso kito galima derėtis.

Kad ir kaip tokie “didvyriai” bus pagerbti, vis tiek ateis asmenybių savęs įvertinimo laikas. Net ir po dešimčių metų, sulaukę brandos, buvę kariai dažnai sapnuoja apie savo tarnybą ir geriau supranta jos visus niuansus. Ir pozityvius ir šlykščius. Kai kas dėl tokių prisiminimų, gerokai atstumtas civilinės aplinkos, neatlaiko situacijos psichiškai ir net pakelia ranką patys prieš save. Rašiniuose vertinami karinių operacijų kaštai, skaičiuojamos griuvėsių krūvos, surašomi žuvę ar sužeisti, tačiau labai nedaug kas prasitaria apie didžiules psichologines traumas, kurias patiria kovoje kariškis su ginklu rankose, tankuose ar prie pabūklų. Bent jau mūsų internetinėje spaudoje tokių straipsnių nepastebėjau.

Apie viską psichologai mėgsta pakalbėt, o štai apie kariškių tarnavimo karštuose Pasaulio psichologines pasekmes kalbama retai ir ne iš esmės. Esu asmeniškai matęs, kaip kareiviams buvo įsakyta į kiekvieną paleista iš kur nors “priešo”, tiksliau kokio čeko šūvį atsakyti dešimčia. Sunkiai galėjau patikėti, kaip pasikeitė kareivių kalbos ir elgesys. Nemalonu net prisiminti… Dabar kai kas aiškina, kad Rusija neturi jokio preteksto pulti Lietuvą. Ne pretekste esmė, o tuo, kad prisibijoma NATO atsako. 1968 metais Čekoslovakijoje jokių pretekstų nebuvo. Buvo “200 darbininkų laiškas”, prašantis KPSS politbiuro padėti kapitalistų skriaudžiamiems proletarams. Tik vėliau buvo išsiaiškinta, kad tas laiškas buvo eilinė kagėbistinė klastotė. Jokio toje gamykloje pasirašiusio darbininko nebuvo rasta.

Tad, apibendrinus situaciją, lieka nelabai aišku, kokių kariškių reiktų daugiau gailėtis. Ar tie, kurie gindami savo valstybę buvo užpulti “berkutininkų bei “žmogeliukų” ar tų, kurie juos puolė, vykdydami agresyvių politikų ir generolų nurodymus? Manau, kad galėti nereikia tokių politikų ir generolų. Jie nusipelno tik pasmerkimo.

  Ar jums reikia skubiai paskolos išvalyti sąskaitą, pradėti savo verslą?
Šventoji santuoka PASKOLOS Finacial įmonė siūlo paskolas individualiai,
taip pat bendrovės, kuri svyruoja nuo …

LAISVŲ paskolos pasiūlymas
Mes siūlome šių rūšių paskolas:
* Asmeniniai Paskolos. * Verslo paskolos.
* Investicijos Paskolos. * Pradžia Paskolų
* Automobilių paskolos * Studentų paskolos ir daug daugiau …
===========================

Teikiamos paslaugos apima;
* Refinansavimas
* Home Improvement
* Investicijų paskolos
* Auto Paskolos
* Skolos konsolidavimas
* Verslo paskolos
* Asmeniniai Paskolos
* Tarptautinis Paskolos.

PIRMOSIOS INFORMACIJOS Būtinos:
Gavėjo pavadinimas: ………
Šalis: ………
Lytis: ………
Pareigos: ……..
Suma Reikalinga ……….
Paskolos paskirtis ……..
Paskolos Trukmė: ………
Telefono numeris ……….

Paštas: .. holymatrimonyloanfinacial@gmail.com
Thanks and regards

Rev John Ehichioya

Jei Rusijos režimas neišdrįs trypti Ukrainos laisvės, ar Ukrainai pavyks tą karinę govėdą laiku sustabdyti, tai galima net neabejoti, kad Ukrainoje pagaliau įvyks ir Rusijos tiesmukiškai neįtakojami balsavimai per Ukrainos prezidento , Rados rinkimus bei tauta galės išsakyti savo nuomonę bet kokiame referendume, jei toks tautos noras būtų. V.Janukovyčiaus siūlymas rengti atskirų Ukrainos dalių referendumus yra bandymas skaldyti šalį, kas taip pat yra kenkimas Ukrainos konstituciniam vientisumui. Rusijos imperijos politikai jau nurodinėja kaip turi būti pakeista Ukrainos konstitucija, kad ji Kremliui patiktų. Vis nepamirštama pridurti, kad Rusija į Ukrainos vidaus reikalus nesikiša. Tokį įžūlų melą galima vertinti tik kaip agresoriaus tolimesnį išsidirbinėjimą, kuris su teise ir teisingumu nieko bendro neturi. Vis labiau aiškėja, kad snaiperių šaudymas, provokatorių veikos yra Šiaurės kaimyno inspiruotos, o pats V.Janukovyčius yra tik tampoma lėlė Kremliaus vadovų rankose.

Ukrainai svarbu atsilaikyti šį sunkų metą prieš sutelktas agresoriaus karines pajėgas ir išgyventi pirmuosius ekonominio sunkmečio metus. Laisvė kainuoja daug, bet kas nenori kai ką reikšmingo jai paaukoti, tai jos ir neturi. Ukraina turi didelę ES, JAV, Kanados ir kitų demokratinių šalių paramą. Kol kas ta parama yra lėšomis ir moraliniu parėmimu. NATO organizacijos lyderiai pasisako dar ryžtingiau. Jie stengiasi parodyti V.Putinui jo situacijos beviltiškumą. Bet kuriuo atveju. Karinė agresija nublokštų Rusiją į fašizmo ir bolševizmo erą. Šalies izoliavimas ir izoliacija gali atnešti Rusijos ir kitų šalių gyventojams daug ekonominių nuostolių. Gal net tiek, kad Rusija ilgą laikotarpį neturės galimybių tuos nuostolius padengti. Didelę atsakomybę už tokią situacija teks anksčiau ar vėliau prisiimti dabartiniam Rusijos “carui”. Tada rusų tauta suvoks į kokią pelkyną juos įtraukė V.Putino ir jo aplinkos agresija.

Lietuva turi šiek tiek panašią patirtį mažesniame mastelyje. Prisiminkime savanorių pasitraukimą su ginklais į Pakaunės miškelį. Manau, kad to organizatoriai buvo specialūs provokatoriai. Greičiausiai buvo stengiamasi pateisinti “maišto numalšinimą” atlikti pakvietus Rusijos kariškius. Būtų kam pakviesti ir kam paaiškinti, kokie geri tie pagalbininkai, sutramdę protestuotojus. J.Abramavičius netgi spėjo įspėti AMBrazauską, kad jį “ruošiasi nušauti”. Tik išskirtinėmis dešiniųjų politikų pastangomis pavyko tą incidentą baigti. Vėliau buvo sudarytas ilgokas sąrašas kaip tie savanoriai žuvo vienas po kito labai įtartinomis aplinkybėmis. Kas tie galimi liudininkų “šlavėjai”? – neaišku iki šios dienos.

Buvęs prezidentas V.Janukovyčius sakys naują kalbą. Kai kas mano, kad jis bus paskirtas vienu iš naujos agresijos prieš Ukrainą vadovu, teigdamas, kad jis save vis dar laiko prezidentu. Šituo “mauru” Rusijos imperija stengsis pasinaudoti iki galo. Tyrimo eiga rodo, kad šis buvęs politikas ir jo aplinka galimai yra padarę sunkių kriminalinių nusikaltimų ir jie privalo atsakyti už tokias veikas. Ne visi suspėjo suslėpti visus įkalčius ir turtus, kurie rodo korupcijos galimus dydžius. Gali būti, kad iš Ukrainos jie nesuspėjo išgabenti į užsienio bankus tiek milijardų dolerių, kiek tai padarė V.Putino aplinka. Šalis mažesnė ir skaičiai gali būti mažesni tačiau jie vis tiek įspūdingi. Galima tik įsivaizduoti, kad jei pas vieną tokį randama du seifai kimšte prikimšti aukso luitų, krūva briliantais puoštų laikrodžių ir milijonai dolerių, tai kiek tokio turto toks asmuo turėjo iš viso Ukrainoje ir užsienyje. O juk visa tai prisigrobta iš labai kukliai gyvenančių Ukrainos gyventojų. Slėpti ir ginti tokią publiką gali tik tie, kurie patys yra panašūs ar net didesni nusikaltėliai. Arba samdyti provokatoriai.

Rusijos imperijos vadovybė šioje istorijoje jau pasirodė kaip agresyvus nusikaltėliškas klanas ir tik žada agresiją sustabdyti. “Dešinio sektoriaus” provokacijos rodo priešingus tikslus. Sunku tikėti tokių atstovų pažadais, nes melas,šmeižtas ir apgaulė yra tos imperijos skleidžiamos demagogijos pagrindas. Visa atsakomybė už tuos šimtus milijardų nuostolių Rusijai ir su ja prekiavusioms šalims turės prisiimti ir atsakyti dabartinė Rusijos vadovybė su savo prezidentu V.Putinu priešakyje. Nuo V.Janukovyčiaus valdomų snaiperių jau žuvo daug, tačiau jei agresija bus tęsiama, visas skaudžias pasekmes net sunku numatyti.
JTO rezoliucija 100 tautų balsais smerkianti Rusijos Krymo aneksiją parodo, kad pasaulis supranta naujojo “caro” keliamą karinę grėsmę Europai ir visam Pasauliui.

Ar tai naudinga susicementavusiam valdžioje Leningrado kagėbistų, “naujųjų rusų”, ar dar kokių tokių klanui? Pačiam “carui” ir jo subyrėjusiai šeimai? Carinio mąstymo didžiarusiškiems šovinistams, kuriems tradiciškai patarnauja provoslavų dvasininkijos hierarchai? Gal ir jiems visiems po truputį? Kartu sudėjus, jau dėlionė ryškėtų. Tačiau ar tau jau tikrai viskas? O kur tada galingas korinis kompleksas, kuriame turi svarų žodį ir tuntas generolų, kuriems dažnai rankos niežti?

Kasmet Rusija parduoda užsieniui šiuolaikiškų ginklų už milijardus dolerių. Ir kitos galingos šalys ginklus parduoda. Esminis skirtumas tame, į kokias rankas tie ginklai patenka. Krymo aneksijai pritaria Venesuela, Sirija ir Š.Korėja. Spalvinga apginkluotų draugų puokštė… Šiuo metu Sirijos režimas neleistinai primirštas. Bašaras al Assadas iš pasitenkinimo trina rankas. Virš 130 tūkstančių žuvusių, 9 mln gyventojų buvo priversti bėgti iš šalies, o jo režimas ir toliau dangstosi Rusijos ginklais ir karinio laivyno baze. Net ir dėl cheminio ginklo sunaikinimo Vakarai buvo apgauti. Tokie, Kremliui pritariantys režimai spjauna į visas konvencijas ir grasina Pasauliui karo liepsnomis.

Užsienio spaudoje nuolat pasirodo pranešimai, kad pastaraisiais metais auga Rusijos ginkluotės eksportas. Maskva ieško ir randa naujų ginklų pirkėjų, netgi tokių, kurie yra visai šalia pagrindinės jos varžovės JAV – Venesuelą ir Nikaragvą. Rusijos biudžeto deficito jau negali padengti naftos, dujų ir metalų eksportas, todėl Maskva meta iššūkį savo didžiausioms konkurentėms JAV, Vokietijai ir Kinijai. Teigiama, kad Rusijos ginkluotės eksportas apima net 80 pasaulio šalių. Rusijos karinis eksportas didėja jau 13 metų. Labiausiai paklausūs yra koviniai lėktuvai „Su-30“ ir „MiG-29“. Jie parduodami Kinijai, Indijai, Alžyrui, Venesuelai, Malaizijai, Indonezijai ir kt.

Parduodamos karinės produkcijos sąrašo antroje vietoje – zenitinės raketos, tarp jų yra ir žemė–oras klasės raketos „S-300“ bei zenitinių raketų kompleksai „Pancyrj-S1“. Tą sąrašą baigia lengvoji antžeminės kariuomenės ginkluotė: įvairūs Kalašnikovo automatų modeliai. Gal būtent tokius pirko “žali žmogeliukai” Krymo parduotuvėse? Vien tik 2009 metais ginklų buvo parduota už 8,8 mlrd. dolerių, daugiausia dėl pelningų kontraktų su Kinija ir Indija.

Rusijoje viską sudėlioja režimo prievartinės struktūros, kurios užsukinėja varžtus bet kokioms didesnėms oponavimo galimybėms. Tas stambus verslas, kuris atitinkamai tarnauja režimui nuolat turi žalią šviesą. Bet kuri kompanija, pabandžiusi nusigręžti nuo Kremliaus interesų griežtai baudžiama. Kai tokia situacija vis dažniau į paviršių iškyla “caro” povyza, kuri jau lyginama su šlykščiausių režimų diktatoriais.

Rusijos oligarchai turėtų pasimokyti iš fašistinės Vokietijos patirties. Tada pasaulio užkariavimo pradžiai turtuoliai palaikė kylantį į politines aukštumas liūdnai pagarsėjusį “jefreitorių”. Šiam pritrūkus lėšų buvo sunaikinti žydai, o jų turtai nukeliavo į Reicho kasą. Sovietinis režimas atlydžio metu leido žydams išvykti į naują tėvynę. Kurie liko, gal taip pat neramiai seka Ukrainos draskymą Jie gal nepamiršo carinėje Rusijoje populiaraus lozungo: ” bei žydov, spasaj Rossiju”.

Nors praeitį verta žinoti, tačiau “į tą pačią upę antrą kartą neįbrisi”. XXI-o amžiaus technologijų laikmetyje vis sunkiau tampa nuslėpti agresijos faktus ir šlykštaus melo insinuacijas nuo visuomenės. Ukrainiečius pasiekia ne tik Rusijos demagoginė propaganda, bet ir savos šalies informacijos šaltiniai. Tai suvienija ukrainiečius taip, kad net rusai, Ukrainos kariai dažnai stovi petys į petį gindami savo šalį, kurios piliečiais jie yra. Siūlinėjami Rusijos pasai Kryme parodo, tik jų nuvertėjimą. Iš Krymo gyventojų tokiu būdu atimama galimybė dalyvauti artėjančiuose Prezidento ir Rados rinkimuose. Neturėtų tai sutrukdyti likusiai daliai išsakyti savo tautos nuomonę. Ji turi tapti rimta atrama okupantų iškrapštymui iš šalies. Tai, manau, tik laiko klausimas.

Jugoslavijos karai vakaruose baigėsi karinėms Jugoslavijos pajėgoms pasitraukus iš Slovėnijos, serbų pajėgoms pralaimėjus Kroatijoje ir pasirašius 1995 m. Deitono sutartį dėl taikos Bosnijoje po serbų karinio sutriuškinimo. Kariniai konfliktai po to kilo Makedonijoje ir Pietų Serbijoje. Kosove, Makedonijoje ir Serbijoje konfliktai kilo dėl nesutarimų tarp slavų dominuojamų vyriausybių ir albanų tautinės mažumos, siekiančios autonomijos arba nepriklausomybės.

COPY:
2008 m. vasario 17 d. Kosovo parlamente paskelbtas ir vienbalsiai priimtas dokumentas – deklaracija apie atsiskyrimą nuo Serbijos susilaukė didelio tarptautinio atgarsio.Kosovo valstybingumą netrukus pripažino trys iš penkių Jungtinių Tautų saugumo tarybos narių (JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija), o netrukus Vokietija, Danija, Norvegija, Lenkija, Latvija, Estija, Italija, Šveicarija. Europos Sąjunga nutarė, kad tai kiekvienos valstybės atskiras reikalas, ir per savaitę Kosovo valstybę, pripažino 15 valstybių, o dar 16 pradėjo pripažinimo procedūrą. Šis pripažinimas sukėlė negatyvią Serbijos bei Rusijos reakciją. Kosovą taip pat atsisakė pripažinti dauguma Balkanų šalių (Rumunija, Graikija, Moldavija, Slovakija, Kipras), kitos įtakingos pasaulio šalys (Ispanija, Argentina, Venesuela). Dalis šalių išreiškė apgailestavimą dėl Kosovo atsiskyrimo (Kinija, Indija, Brazilija). Praėjus dviem su puse mėnesio nuo nepriklausomybės paskelbimo Kosovą pripažino 35 vakarų bei kitų kraštų pasaulio valstybės, o nemaža dalis šalių susilaiko nuo ankstyvų vertinimų ir analizuoja situaciją.

Regioną, apimantį dabartinės Kosovo valstybės teritoriją, apgyventą albanų pirmtakų – ilyrų genčių[reikalingas šaltinis], užkariavo greitai besiplečianti Romos imperija. Apie 200 m. e. m. prasidėjo Romos bei Konstantinopolio varžybos dėl įtakos krašte. VI a. Kosove apsigyveno serbai. 1455 m. Kosovo kraštą užvaldė Otomanų imperija, kuri islamizavo kraštą. XIX a. ir XX a. albanai nuolatos sudarė didesnę dalį Kosovo gyventojų. Šiuo metu Kosove gyvena 90 proc. Kosovo albanų.

POST SCRIPTUM 2012 vasario mėnesį Haitis tapo 87 valstybe, kuri pripažino Kosovo nepriklausomybę.
Krymo aneksijos teisėtumą pripažino Rusija, Venesuela, Sirija ir Š.Korėja.

Tapo gan aišku, kad Rusijos imperijos karinių pajėgų pateikiama informacija apie didžiulius karinius manevrus šalia Estijos sienos visiškai negalima tikėti. Kada buvo duotas įsakymas (cituoju) “pradėti didelio masto mokymus, per kuriuos įgulos mokosi atakuoti priešo vilkstines” žino kas komandą davė ir kas gavo. Nekelia abejonių, kad tai susiję su pastarųjų dienų įvykiais Kryme. Tad tas akivaizdus melas nedaug ką gali įtikinti. Dar daugiau. Tai gali būti atsakas į NATO pažadus ginti Baltijos šalis ir konkreti papildoma parama naikintuvais Baltijos apgynimo erdvei. Iš to aiškėja kad tos “priešo vilkstinės” kariniuose planuose numatomos šiuo atveju Estijos teritorijoje.

Naikintuvai saugantys bombonešių saugumą – įprasta realių kautynių kovos taktika. Karinių pajėgumų demonstravimas prie Ukrainos, Estijos ir Lietuvos sienos Karaliaučiaus kariniame anklave dar kartą parodo, kad visi kitokie žaidimai su žvėrimis ir moterimis V.Putinui atsibodo ir jis panoro “pažaisti” tikrą karą. Toks maniakiškas elgesys kelia pavojų ne tik Rusijai, bet ir visam Pasauliui. Jei ši paranojiška į žmogų savo išvaizda dar panaši būtybė nebus laiku sustabdyta, galimos naujos didelės problemos.