Raudonasis grafas komentarai

Autorius: pensininke

pensininke — Sat, 11 Mar 2017 14:10:46 +0000

Zubovu nuopelnus prisimename juos vertiname ,esamedekingi,burbiskiu dvaro palikuonimis taip pat ,nes tai musu praeitis ,musu istorija mes neturim jos pamirsti jos iskreipi. Ponas V. Juozapaiti kodel Jus puolate fizikos mokytoja,kuris pasake,kad visos mokyklos ir daugelis kitu pastatu Radviliskyje pastatyta tarybiniais metais ,tai musu istorija ir visa kas teigiama mes ir prisimenam teigiamai.

Autorius: Anonimas

Anonimas — Tue, 22 Oct 2013 17:06:15 +0000

Sakote, kad Platonas Zubovas buvo Jekaterinos II numylėtinis, taip jis buvo, bet nematau tame nieko blogo, kaip tik, sakyčiau, kad turėtume būti dėkingi Jekaterinai II, kad jis buvo jos numylėtinis, todėl Platonas Zubovas ir atsidūrė Šiaulių ekonomijoje. Ir tolimesnė istorija rodo, kad iš ties turime kuo didžiuotis ir ypač Šiaulių kraštas.
Platonas Zubovas gal ir nebuvo didvyris, bet tarkim, paėmus pavyzdį, Sofiją Zubovienę, juk ji kaip rūpinosi mūsų liaudies švietimu. Ji kiekvienais metais iš savo lėšų skirdavo apie 10 tūkstančių rublių vien tik švietimo reikalams. Zubovų dvaruose buvo rengiami vakariniai kursai, gegužinės, organizuojami slapti lietuvių susirinkimai ir t.t. ir t.t. Ir dar vienas labiausiai, asmeniškai man “užstrigęs” faktas tas, juk jie net nebuvo lietuvių tautybės.. Manau patys darbai atsako už save.

Autorius: MERI

MERI — Wed, 09 Jan 2013 13:58:13 +0000

na ir kas, bet jis atsidūrė Lietuvoje, nuo jo viskas ir prasidėjo

Autorius: jura

jura — Fri, 27 Apr 2012 19:19:34 +0000

Tie Zubovai jau atgyventas reikalas.
Jie per daug reklamuojasi.
Platonas Zubovas buvo Ekaterinos favoritas,
ne koks didvyris.
Tai tiek.

Autorius: v burba

v burba — Fri, 27 Apr 2012 05:20:14 +0000

ATVIRAS LAISKAS “VEIDO” REDAKCIJAI

PAMASTYMAI APIE “RAUDONA” GRAFA

Apie Zubovų šeimos kilmę ir nuopelnus Lietuvai pastaruoju metu rašoma daug.
Gerb. J. Rudokas ši jubiliejinį straipsnį pradeda sekančiai: “Visų Zubovų nuopelnų mūsų tautiniam judėjimui čia išvardyti neįmanoma….” Savo platų teiginį jis iliustruoja kartodamas jau žinomas bendrybes apie V. N. Zubovo politinę ir kultūrinę veiklą caristiniais laikais pirmo pasaulinio karo ir rusų revoliucijos išvakarėse. Bet jis nesako, kad šis periodas buvo pirmoji pusė Zubovo ilgo gyenimo. Vladimiras Nik. Zubovas gyveno iki 1933 m. ir sekmingai ūkininkavo jau laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. Jo ilga darbuotė Medemrodės dvare lieka nepaminėta, nors šie 20 jo brandaus gyvenimo metai yra dalis nepriklausomos Lietuvos istorijos.

Ar antraštė sensacinga? Tiesa, V. N. Zubovas skyrėsi nuo daugelio kitų tuometinių dvarininkų savo liberalia, demokratiška pasaulėžiūra, buvo socialdemokratas ir laisvamanis, tapatinosi su Šiaulių miesto ir apylinkės kairiojo sparno inteligentija ir dosniai finansavo ir rėmė savo bendraminčių lietuvišką veiklą. Bet nėra jokių žinių, kad jis simpatizavo bolševikams ar komunistinei santvarkai. Atvirkščiai, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918m. V. N. Zubovas su savo antra žmona Vera (Bielskiene, gim. Ušakova) tuoj pat grižo Lietuvon ir įsikūrė Medemrodės dvare. Ten jis ir liko iki savo mirties. Perleidęs šeimai visas kitas nuosavybes jis pasitraukė iš Šiaulių politinės veiklos ir visą savo energiją pašventė Medemrodės atstatymui ir ūkininkavimui. Tarpukario Lietuvoj Medemrodės dvaras buvo “pavyzdinis ūkis”, Lietuvos pažiba. Archyvuose žinių apie Medemrodę netrūksta. Dar yra šeimų, kurios tuos laikus prisimina. To net nepaminėti yra nepateisinama skriauda.

O gal raudona etiketė taikoma sūnui, jaunesniajam Dabikinės grafui Vladimirui Zubovui? Pastarojo sąsajos su tarybine valdžia tarpukario ir pokario Lietuvoje sudėtingos. Po revoliucijos jis su V. Kapsuku atsirado Maskvoje, dirbo kolūkyje agronomu, buvo įkalintas, 1922m.iškeistas ir gražintas Lietuvon. Nebėra paslaptis, kad nuo 1934m. iki 1940m. bendravo su sovietinės pasiuntinybės pareigūnais Kaune ir Klaipėdoj. Per pirmą okupaciją su šeima išvengė tremties ir represijų. Senoji (Vera) Zubovienė, V. N. Zubovo našlė, buvo išvežta 1941m. ir žuvo Sibire. Pokario Lietuvoje Vladimiras Zubovas prisitaikė, tapo kolūkio pirmininku. Straipsnyje apeinami svarbūs aspektai jo gyvenimo.

Kilusiems iš tų apylinkių, Zubovų gyvenimai yra tartum legendos. Tai buvo išskirtinos asmenybės gyvenusios lemtingais Lietuvos istorijos laikais. Hagiografijos neturi istorinės vertės, yra trumpalaikės ir trumpavertės. Zubovų biografijos dar laukiasi
išsamesniu, rimtų, patikimų studijų.

V. Burba,