Referendumas Airijoje, kuriuo pritarta tos pačios lyties asmenų santuokoms, privertė tradicinių vertybių sergėtojus Lietuvoje pasijusti taip, tarsi juos kas nors priverstinai žirgdytų ir neleistų susikliaudinti (t.y. suglausti kojų).

Airija daugelį metų galynėjosi su skyrybomis: 1986 m. santuokos nutraukimui nepritarta referendumu, tačiau 1995 m. kitas referendumas atvėrė kelią konstitucijos keitimui ir skyrybų įteisinimui (beje, vos 0,5 proc. balsų persvara). Dar po 20 metų uždegta žalia šviesą vienalytėms santuokoms.

Gėjų ir lesbiečių santuokų šalininkai Airijoje laimėjo santykiu 1 201 607 : 734 300. Iš maždaug 2 mln. dalyvavusiųjų balsavime (60,52 proc. visų rinkėjų) 62,07 proc. pasisakė už tokias santuokas, 37,93 proc. – prieš. Pagal referendumo rezultatus bus priimta konstitucijos pataisa: „Santuoka yra dviejų asmenų sąjunga, nepriklausomai nuo lyties.“

Viena koja Airija žengia tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimo link, kita koja yra vis dar tvirtai įsirėmusi į abortų draudimą. Nėštumo nutraukimas ten leidžiamas tiktai kilus pavojui motinos gyvybei, įskaitant ir savižudybės grėsmę. 1992 m. referendumu garantuota teisė išvykti užsienin ir ten atlikti abortą, taip pat moters teisė būti informuotai apie jos sveikatos būklę. Šių normų atsiradimą paskatino iki teismo nuėjęs atsitikimas, kada išprievartautai nepilnametei kilo keblumų atlikti abortą kitoje šalyje. 2002 m. referendumu nepavyko pašalinti galimos savižudybės iš abortą legalizuojančių priežasčių sąrašo.

„Pamatinių vertybių“ sargų požiūriu, abortai, taip pat gėjų bei lesbiečių santuokos yra blogis. Tai patvirtino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, šiomis dienomis atsisakę pasirašyti partijų susitarimą dėl žmogaus teisių, nes dokumento autoriai socialdemokratai „siūlo partijoms pritarti tam, kad Lietuvoje būtų įteisinta eutanazija ir abortai, taip pat būtų sudarytos sąlygos Vyriausybei įteisinti vienalytes santuokas“.

Istorikai ir sociologai, tikėkimės, nedels atsakyti į klausimą, ar 1,2 mln. airių „taip“ vienalytėms santuokoms nereiškia maždaug 37 proc. visų balso teisę turinčių piliečių kolektyvinės špygos Katalikų bažnyčiai (špyga teologiškai yra pasiuntimas velniop – t.y. pas žmonijos ir Bažnyčios priešą). Tačiau pati Bažnyčia tvirtai to priešo įsikibusi: apie 14 tūkst. airių pateikė ieškinius dėl seksualinio išnaudojimo, patirto katalikiškose švietimo įstaigose ar kitaip dalyvaujant kunigams, vienuoliams bei vienuolėms. Suderėtų kompensacijų suma 2012 m. siekė apie 1,4 mlrd. eurų, iš kurių gal dešimtadalis teko Bažnyčiai, kitkas – mokesčių mokėtojams, nes, anot oficialios ištarmės, katalikiškos švietimo įstaigos tiek brangios kiekvienam airiui, kad valstybė negali leisti bankrutuoti Bažnyčios organizacijoms (pvz., vienuolių ordinams).

Galėtume pamanyti, kad Lietuvos, Marijos žemės, kunigai yra angelai, jei lygintume su kipšų apsėstais Bažnyčios tarnais airiais, – mat paviešinti seksualinio išnaudojimo atvejai Lietuvoje skaičiuojami vienetais, o ne dešimtimis tūkstančių. Kitas klausimas – kokia to Lietuvos tyrumo priežastis: ar angeliška šalies kunigų prigimtis, ar slėpimo ir veidmainiavimo tradicija, kurią uoliai palaiko Bažnyčia ir ganomųjų kaimenė, besivadovaujančios taisykle: nusidėk, bet nepapiktink paviešindamas. Šiuo požiūriu koks nors Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, beieškantis platoniško draugo lietuviškame gėjų pažinčių tinklalapyje, yra atvirumo bei nuoširdumo pavyzdys, nes Bažnyčia homoseksualumo nelaiko nuodėme, tačiau smerkia netyrą, neplatonišką gėjų seksą.

O ir Airijos piliečiai, viena koja atsirėmę į abortų draudimą, o kitą koją užkėlę ant vienalyčių santuokų pakopos, nėra negražiai prasižergę. Varžant abortus daugėja vaikučių, kuriuos kada nors galės įsivaikinti gėjų ir lesbiečių šeimos.

Arūnas Brazauskas