Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vykstančios permainos didina visuomenės pasitikėjimą šia institucija, leidžia užtikrinti efektyvesnį lėšų naudojimą, sutvarkyti daugiau kelių, be to, skatina žmones grįžti gyventi į atokesnes vietoves, ten kurtis verslams, kurie pasiūlo ir darbo vietų.

 

Auksė LANKAITYTĖ

 

Nuo praėjusių metų Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, kai jai pradėjo vadovauti Egidijus Skrodenis, aktyviai vykdomi pokyčiai, kurių nebuvo per visus 25 veiklos metus. Jie vyksta tiek personalo valdymo, tiek viešųjų pirkimų, procesų valdymo, sprendimų priėmimo, planavimo srityse. Taip pat pradėta glaudžiai bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis – Vals­tybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų valstybės lėšų, skirtų susisiekimo infrastruktūrai gerinti, naudojimą. Ben­drai dirbama ir su šalies savivaldybėmis, tiesiant naujus kelius ar tvarkant senus. Institucija pri­sideda prie svarbių visuomeninių iniciatyvų. Tai tik permainų pradžia.

 

Jaučiamas visuomenės palaikymas

E.Skrodenio teigimu, jo vadovaujama institucija ne tik yra viena stambiausių perkančiųjų or­ga­nizacijų, bet ir turi didžiausią įtaką gerai, kokybiškai bei moderniai šalies kelių būklei.

„Mūsų tikslas yra dirbti visuomenei, kad žmonėms ir verslui būtų patogus, geras susisiekimas Lietuvos keliais. Todėl mes labai bendradarbiaujame su visuomene, įsiklausome į jos nuomonę, ver­tinimus, atsiliepimus ar net pasiūlymus. Pa­vyz­džiui, pernai gavome ir atsakėme į daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų raštų. Tai rodo, kad daugeliui žmonių rūpi susisiekimo sistema ir jiems nėra vis vien, kokie yra ir bus mūsų šalies keliai, susisiekimo infrastruktūra“, – sako E.Skrodenis.

Vykstantys pokyčiai jau duoda konkrečių re­zultatų.

 

Ypač jaučiamas didesnis visuomenės pa­­lai­­kymas ir susidomėjimas direkcijos vykdoma veik­­la, jos inicijuojamomis šviečiamosiomis veiklo­mis, tokiomis kaip saugaus eismo akcijos.

Ypač jaučiamas didesnis visuomenės pa­­lai­­kymas ir susidomėjimas direkcijos vykdoma veik­­la, jos inicijuojamomis šviečiamosiomis veiklo­mis, tokiomis kaip saugaus eismo akcijos. Žmonės vis drąsiau išsako nuomonę dėl šalies kelių būklės, juose vykdomų darbų, dirbančių specialistų.

„Mes siekiame būti atviri, todėl labai plačiai viešiname savo veiklą ir vykdomus projektus so­cialiniuose tinkluose, televizijos laidose, kitose žiniasklaidos priemonėse. Bendradarbiaujame ir su universitetais, kolegijomis, pavyzdžiui, siūlome temas studentų moksliniams darbams, dalyvaujame seminaruose ir patys juos organizuojame jaunimui“, – pasakoja E.Skrodenis.

Nauja ir tai, kad institucijos interneto svetainėje pradėti skelbti virtualūs žemėlapiai, kuriuose galima pamatyti pagal regionus, kokie darbai vyk­domi valstybinės reikšmės keliuose, kokie žvyr­ke­liai asfaltuojami. Be to, artimiausiu metu bus pa­skelbta, kas planuojama padaryti per artimiausius penkerius metus, kad žmonės bei verslas galėtų ruoštis pokyčiams, kitaip planuoti savo marš­rutus, o konkursuose dalyvaujančios įmonės – ruoštis teik­ti pasiūlymus, efektyviau planuotis savo veiklą.

„Norėtume pasiekti, kad kelininko profesija būtų dar labiau gerbiama, vertinama, nes šie žmo­nės yra puikūs savo srities specialistai ir dirba dėl visų mūsų gerovės. Taip pat vyksta diskusijos, kad galbūt vertėtų pakeisti mūsų institucijos statusą – iš valstybinės į akcinę bendrovę ar įmonę, nes tai labiau atitiktų mūsų veiklą ir tikslus“, – sako E.Skrodenis.

 

Keliai tvarkomi šiuolaikiškai

E.Skrodenis įsitikinęs, kad pasaulyje sparčiai tobulėjant technologijoms, susijusioms su kelių in­frastruktūra, labai svarbu ir šioje srityje Lie­tu­voje dirbančioms institucijoms žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis.

„Šiandien žmonėms susisiekimas yra labai svarbus, nuo jo daug kas priklauso, galima sakyti, kad tai – vienas svarbiausių gyvenimo poreikių. Būtent todėl reikia užtikrinti, kad keliai būti geri, saugūs, kokybiški, o pėsčiųjų bei dviračių takai būtų įrengti moderniai, gatvės sutvarkytos kokybiškai“, – sako direkcijos vadovas.

Jo teigimu, vis didesnį vaidmenį keliuose atlieka ir išmaniosios technologijos.

 

Vis didesnį vaidmenį keliuose atlieka ir išmaniosios technologijos.

Transporto priemones vairuojantiems žmonėms vis dažniau norisi gauti naujausią informaciją apie kelio būklę, oro, eismo sąlygas. Tai svarbu, nes žmonės yra mo­dernūs, dinamiški, besinaudojantys naujausiomis technologijomis, tad reikia patenkinti jų poreikius.

„Dabar nebeužtenka tik gerai pakloti asfaltą. Juolab kad Lietuvos keliai turi atitikti ir europinius bei tarptautinius standartus, juk jais važinėja ne tik mūsų kraštiečiai, bet ir užsienio piliečiai. Tad, nepaisant to, kad esame valstybinė institucija, turime dirbti šiuolaikiškai, taikyti efektyvius valdymo metodus. Mes turime ne tik įsiklausyti į visų susisiekimo sistemos vartotojų nuomonę, užtikrinti jų saugumą keliuose, bet ir racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, už kuriuos tvarkomi šalies keliai“, – teigia E.Skrodenis.

 

Sutvarkius kelius – grįžta gyventojai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas pastebi ir džiugią tendenciją: moderniai sutvarkius kelius, išasfaltavus žvyrkelius, į šalia jų esančias sodybas ar gyvenvietes noriai grįžta gyventi žmonės iš didmiesčių.

„Džiugu, kad taip galime prisidėti skatindami vietinę žmonių migraciją – kurtis mažiau apgyvendintose gyvenvietėse, vaikams ar vaikaičiams sugrįžti į tėvų ar senelių gyventas vietas. Iš čia jie važinėja į darbus didmiesčiuose, nes keliasdešimt kilometrų dabar jau nėra daug, arba susiranda darbą netoli, o kiti pradeda net savo verslus. Taip tokios vietovės, kuriantis verslui, didėjant žmonių užimtumui, gali prisikelti naujam gyvenimui ar net tapti traukos centru“, – sako E.Skrodenis.

 

Užsienyje gyvenantys kraštiečiai teigia, kad mielai grįžtų gyventi į Lietuvą, jei tam tikruose regionuo­se, kur jie nori įsikurti, būtų moderniai su­tvarkyti keliai, išasfaltuoti žvyrkeliai.

Jo teigimu, direkcija sulaukia laiškų iš užsienyje gyvenančių kraštiečių, kurie teigia, kad mielai grįžtų gyventi į Lietuvą, jei tam tikruose regionuo­se, kur jie nori įsikurti, būtų moderniai su­tvarkyti keliai, išasfaltuoti žvyrkeliai, kurie išties sukelia nemažai nepatogumų.

Tai rodo, kad geras susisiekimas svarbus ir verslo plėtrai Lietuvoje – tiek vietinėms įmonėms, tiek į mūsų šalies rinką ateinančioms ar jau veikiančioms užsienio bendrovėms. Svarbu ir tai, kad vis dažniau galima pastebėti, jog prie sutvarkytų kelių įsikuria įmonės, kurios sukuria šimtus ar tūkstančius darbo vietų.

 

Centralizuojami viešieji pirkimai

Nepaisant didėjančio visuomenės palaikymo, neretai institucijai tenka susidurti ir su neigiama nuomone, neva mokesčių mokėtojų pinigai naudojami netinkamai. Pavyzdžiui, kylant ginčams tarp įmonių, kurios dalyvauja direkcijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, neretai nutinka taip, kad institucija tampa situacijos įkaite, trikdomas jos darbas, stabdomi vykdomi pirkimai.

Tad nuo šių metų birželio mėnesio pradėti ak­ty­viai įgyvendinti pokyčiai viešųjų pirkimų, ku­riuos organizuoja direkcija, pirkdama paslaugas šalies susisiekimo infrastruktūrai ir keliams gerinti, srityje. Viešieji pirkimai pradėti centralizuoti – daugeliui vykdomų pirkimų taikomos vienodos sąlygos, ypač kai perkamos panašios paslaugos ar jų grupės. Taip galima išvengti galimų manipuliacijų, esą sąlygos parengtos vienam tiekėjui.

Be to, institucija į savo viešųjų pirkimų sąlygas perkelia ir teismų praktiką, susijusią su susisiekimo klausimais, teismų išsakytą nuomonę, pastabas, kai jos teikiamos direkcijai dalyvaujant teismuose dėl nepatenkintų dalyvių skundų.

Nauja ir tai, kad direkcija pradėjo glaudžiai ben­dradarbiauti su šalies savivaldybėmis. Įvertinus tai, kokius kelius savivaldybės nori tvarkyti sa­vo lėšomis, sujungiamos jų ir direkcijos pajėgos bei finansai – perkamos paslaugos, o vėliau ben­drai tvarkomi  keliai regionuose. Be to, taip lengviau kontroliuoti ir darbų kokybę, kai partneriai, šiuo atveju savivaldybės, tuo irgi yra suinteresuoti, nes investuoja savo lėšas.

Na, o siekiant daugiau skaidrumo viešųjų pirki­mų srityje, sumažintos mažos vertės pirkimų ri­b­os. Tad dabar visi pirkimai, kurių vertė didesnė kaip 50 tūkst. eurų, skelbiami viešai, o anksčiau at­v­iri viešųjų pirkimų konkursai vykdavo, kai jų su­mos siekdavo 175 tūkst. eurų. Be to, iki tol pirki­­mų or­ga­nizatorius vertinimą atlikdavo pats, o da­­bar tam direkcijoje yra suburta speciali viešųjų pir­kimų komisija. Taigi labai aiškiai atskirti sprendi­mų priėmimo lygiai – rengėjai, vertintojai, projek­tą po sutarties pasirašymo koordinuojantys žmo­nės.

 

Atskirti sprendimų priėmimo lygiai

Siekiant išvengti galimų manipuliacijų iš po­tencialių dalyvių ir tiekėjų pusės, direkcijos interneto svetainėje planuojami pirkimai pradėti skelbti kur kas anksčiau, nei tai daro kitos institucijos. Taip pat parengta 2015–2020 m. programa, kurioje viešinami visi numatomi projektai, parengtos tipinės pirkimo sąlygos, kurios yra „už­rakintos“ ir viešai skelbiamos, kad atskiri specialistai negalėtų jų keisti ir pritaikyti sąlygų konkretiems rangovams.

„Taip pat daug dirbame ir konsultuojamės su STT bei Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrole. Svarbu tai, kad padedami Viešųjų pirkimų tarnybos šiemet padidinome galimybes konkuruoti ir sutaupėme apie 60–70 mln. eurų keliams skirtų lėšų. O visi šie pinigai buvo panaudoti pa­pildomai išasfaltuotiems ir suremontuotiems keliams. Pradėjus pokyčius viešųjų pirkimų srityje mums jau pavyko pasiekti, kad konkurencija dėl vieno pirkimo išaugo nuo 4,6 iki 6,7 dalyvio. Na, o kainos šių metų sausio–balandžio mėnesiais buvo beveik 30 proc. mažesnės, nei skaičiuojamos“, – rezultatus vardija E.Skrodenis.

Pasak jo, konkurencija dėl vykdomų pirkimų yra tikrai didelė, o kur ji didelė, negali būti jokių išankstinių susitarimų, pasidalijimų. Tai, jog kyla ginčai tarp dalyvių ar konkurso organizatoriams teikiami skundai dėl vykdomų pirkimų, rodo, kad dalyvių konkurencija – labai arši, o situacija iš institucijos pusės – kontroliuojama.

Tai, kad kelių tiesimo sektoriuje nebėra iš­anks­tinių susitarimų, rodo didelis skundų bei teis­minių procesų kiekis. Šiai vien šiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl viešųjų pirkimų turi daugiau kaip 30 teisminių procesų. Nors tai nėra didelis skaičius, palyginti su bendru vykdomu pirkimų skaičiumi.

 

Pradėjus pokyčius viešųjų pirkimų srityje mums jau pavyko pasiekti, kad konkurencija dėl vieno pirkimo išaugo nuo 4,6 iki 6,7 dalyvio.

Vien 2016 m. direkcija jau įvykdė 444 viešuosius pirkimus, sudarė su paslaugų teikėjais net 515 sutarčių, kurių bendra vertė – beveik 290 mln. eurų. Tai yra kur kas daugiau, palyginti su praėjusiais metais.

E.Skrodenio nuomone, tokie tiekėjų skundai, pretenzijos ar klausimų nagrinėjimas teismuose trikdo institucijos darbą, tačiau tai neišvengiama, nes visi patenkinti juk niekada nebus.

 

Formuojama atsakinga verslo kultūra

E.Skrodenio teigimu, perkančiosioms organizacijoms labai svarbu suprasti, jog maža kaina ne visada gali užtikrinti, kad darbai bus atlikti kokybiškai. Tad šiemet buvo sustiprinta atliekamų darbų kontrolė ir pakeistas beveik visas už įgyvendinimo kontrolę atsakingų žmonių skyrius.

„Pastebime ir teigiamus šių pokyčių rezultatus. Jau dabar yra požymių, kad kai kurios įmonės neįvertino savo galimybių arba piktnaudžiaudamos galimybe dalyvauti konkursuose teikė gerokai mažesnes kainas, nei galima nusipirkti medžiagų darbams atlikti, ką jau kalbėti apie pa­čius darbus. Tiekėjams šiuo atveju reikia suprasti, kad už nekokybiškai atliktus darbus ar­ba pa­naudotas netinkamas medžiagas skiriamos baudos. Deja, tuomet atsiranda tokie paaiškinimai, kad jie ir taip labai pigiai dirba“, – sako E.Skro­denis.

Be to, nekokybiškai dirbantys tiekėjai savo lė­šomis turi pašalinti ir keliuose padarytą broką. Pradėjus taikyti tokią praktiką įmonės ėmė dirbti atsakingiau, realiai įvertinti galimas rizikas, mažiau vadovaujasi požiūriu „svarbiausia laimėti, o tada kaip nors padarysiu“.

Direkcijos vadovo teigimu, taip siekiama formuoti ir atsakingą verslo, dirbančio susisiekimo srityje, kultūrą. Juk konkurso sąlygos visiems buvo vienodos, ir nepaisant to, už kokią kainą laimėta, darbai turi būti atlikti kokybiškai, o keliai turi tarnauti be remonto ne mažiau kaip 15–20 metų.

Be to, siekiant užtikrinti tinkamą kontrolę daug dirbama su techninės priežiūros specialistais, bendradarbiaujama su AB „Problematika“, Transporto ir kelių tyrimo institutu. Taip pat ku­riama turto valdymo sistema, kurioje atsirastų elek­troniniai statybų žurnalai, kurių žmonės ne­galės koreguoti.

Pasak E.Skrodenio, siekiant užtikrinti, kad vyk­domi viešieji pirkimai būtų skaidresni, kad efektyviau bei racionaliau būtų naudojamos valstybės lėšos, pradėta glaudžiai bendradarbiauti ir su STT.

Direkcijoje įrengta ir įėjimo kontrolė, leidžianti fiksuoti ateinančius ir išeinančius žmones. Na, o darbuotojams, siekiant išvengti galimų pa­gundų piktnaudžiauti, mokami rinkoje konkurencingi atlyginimai, darbuotojai motyvuojami – tai ypač aktualu dirbant su didelės vertės pirkimais. Šie pokyčiai jau duoda teigiamų rezultatų.

Be to, Lietuvos automobilių kelių direkcija viena pirmųjų prisidėjo prie pilietinės iniciatyvos „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šešėlines problemas, skleisti žinią, kad visi galime prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. n

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA