Atrodytų, galėtume pagaliau atsikvėpti, nes baigiasi žiemos ligos. Deja, prasidėjus pavasariui daugelį kamuoja šienligė, kurią alergologai vadina pavasario sloga.

Sezoninė alerginė sloga

Ją sukelia maždaug 50 rūšių augalų žiedadulkės. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, ore susidaro didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. O kuo jos smulkesnės, tuo labiau alergizuoja organizmą.

Dažniausiai alergiją sukelia juodalksniai, lazdynai, beržai, šunažolės, motiejukai, pelynai, dilgėlės, balandos.
Augalų žydėjimo laikotarpiai Lietuvoje yra trys: medžiai paprastai žydi kovo–gegužės mėnesiais (dažniausiai alergiją sukelia beržų, lazdynų, alksnių žiedadulkės), pievų žolės – gegužės–liepos mėnesiais (alergiją dažnai sukelia visas pievų žolių “rinkinys”, o ne kuri nors viena), piktžolės – vasaros pabaigoje (daug rūpesčių kelia pelynai, kitaip dar vadinami kiečiais, dilgėlės, balandos).

Pastaruoju metu žiedadulkių struktūra labai pasikeitė. Jeigu per elektroninį mikroskopą pažvelgtume į žiedadulkę, pamatytume, kad jos gaureliai aplipę teršalų dalelėmis. Tokios žiedadulkės dar labiau alergizuoja. Dėl oro taršos į žmogaus organizmą patenka ne tik specifinių alergenų – žiedadulkių, bet ir nespecifinių – atmosferos oro teršalų: ozono, azoto oksido ir sieros dioksido. Šiais pakitimais galima paaiškinti tai, kad net 75 proc. kenčiančiųjų nuo alerginės slogos ir astmos gyvena mieste.

Ne visa žiedadulkė yra alergenas, o tik jos baltymas. Šienligės simptomus gali sukelti vos 25–50 žiedadulkių: patekus joms į kvėpavimo takus, alergiškam žmogui jau ima niežėti nosį, prasideda sloga. Vienas augalas paskleidžia milijonus žiedadulkių, o vėjuotomis dienomis jos pasklinda labai toli. Daugiausiai žiedadulkių pasklinda anksti ryte – tuomet ore jų koncentracija didžiausia.

Žiedadulkės sukelia tipišką greitą alerginę reakciją – vos šienlige sergantis žmogus prieina prie žydinčio medžio, jau po 10–20 minučių  pajunta niežėjimą, pradeda čiaudėti. Kartais pasitaiko vadinamasis alerginis saliutas, kai be perstojo čiaudima iki 50–60 kartų, iš nosies upeliais teka vandeningos išskyros. Greitai parausta akių gleivinė, ima peršėti, kartais net skaudėti akis.

Šienligė pasireiškia skirtingai. Vieniems alergiją sukelia tik didelė žiedadulkių koncentracija, kitiems pakanka vos prisiartinti prie augalo, trečius šienligė vargina net ir sėdint namie.

Šienligės simptomai

• Alerginė sloga. Būdingas čiaudulys, nosies peršėjimas ir gausios išskyros.

• Alerginis akių konjunktyvitas (uždegimas) taip pat dažnai kamuoja.

• Pasitaiko ir sezoninė bronchų astma, kai žmogus kosi, dūsta.

• Į žiedadulkes reaguoja ir oda: parausta, perši, niežti, atrodo tarsi sukandžiota uodų. Tokių bėrimų būna atvirose kūno vietose. Sunkesniais ligos atvejais odą kamuoja dilgėlinė ir tinimas.

• Kai kuriems gali skaudėti galvą.

Kaip liga gydoma

Žinant alergiją sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių galima bandyti nustatyti šienligės kaltininkus. Vertėtų žinoti, kad alergija žiedadulkėms nustatinėjama šaltuoju metų laiku, kai augalai nežydi. Alergija gali būti atskirai tik medžių, tik piktžolių ar tik žolių žiedadulkėms. Bet būna ir visoms kartu.

Žiedadulkėms alergiškas žmogus dažnai netoleruoja ir tam tikrų maisto produktų – vyksta kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, medžių žiedadulkėms alergiškas vaikas negali valgyti obuolių, morkų, medaus.

Šienligės sezono metu gydymas yra simptominis: skiriama vaistų nuo alergijos, nosies ir akių lašų. Ligai atslūgus alergologas gali skirti specifinę imunoterapiją, kai pagal tam tikrą schemą atliekama vakcinacija alergenais. Ilgas gydymas, trunkantis apie trejus metus, yra efektyvus – apie 80 proc. sergančiųjų pasveiksta visiškai. Jis gali būti skiriamas vyresniems nei penkerių metų vaikams.

Kaip palengvinti negaluojančiojo dalią

Tokiam žmogui gali padėti ne tik medikai, bet ir artimieji ar jis pats.

• Sergančiajam šienlige reikėtų vengti pasivaikščiojimų gamtoje augalams žydint, ypač saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. Pasivaikščioti eikite vėsesniu oru ar purškiant lietui.

• Dulkes namuose valykite drėgna šluoste. Žiedadulkes gerai sulaiko drėgnos užuolaidos.

• Jeigu nuo žiedadulkių beria, drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis. Nepamirškite kepurės su snapeliu ar plačiais kraštais ir akinių nuo saulės, tuomet kuo mažiau žiedadulkių pateks į akis.

• Parėjus iš lauko reikia pasikeisti viršutinius drabužius. Persirengiant stengtis, kad drabužiai neliestų veido. Nusiprauskite veidą, prasiplaukite akis, nosį specialiu jūros vandeniu. Venkite augalinės kilmės kosmetikos.

• Nevalgykite kryžminę alergiją sukeliančių maisto produktų.

• Nedžiovinkite skalbinių lauke. Žiedadulkės prikimba prie skalbinių ir lengvai patenka į namus. Drabužius ir patalynę reikia skalbti neutraliomis skalbimo priemonėmis, skirtomis alergiškiems žmonėms.

• Kai lauke – žiedadulkių “audra”, langus reikia laikyti uždarytus. Tačiau kaip tada išvėdinti kambarius? Parduotuvėse yra žiedadulkes sulaikančių langų tinklelių. Gamintojų tikinimu, jie sulaiko 87 proc. mažiausių ir daug daugiau stambių žiedadulkių. Šis tinklelis pagamintas iš specialaus, orą ir šviesą praleidžiančio audinio. Kita vertus, vėdinti reikėtų daugiau vakare. Užuolaidos turi būti medvilninės arba sintetinės, dažnai skalbiamos.

• Galima naudoti specialius purškiklius, sumažinančius aplinkos alergenų kiekį drabužiuose, kilimuose, naminių gyvūnų gultuose, automobilių sėdynėse.

• Namuose turėtų būti kuo mažiau vietų, kuriose galėtų kauptis žiedadulkės ir iš kurių jas sunku “iškrapštyti”. Pavyzdžiui, kilimai, užuolaidos – puikios žiedadulkių kaupyklos. Namuose turėtų būti kuo mažiau tokių daiktų, kurių nebūtų galima nuvalyti šlapia šluoste.

• Patariama rašyti dienoraštį, kuriame būtų žymimi rinito požymiai, vaistų vartojimas, meteorologinės sąlygos.