- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Pragaras Skroblų miške

Autorius: veidas.lt | 2010 04 10 @ 09:58 | Istorija | 4 Comments

"Veido" archyvas

Balandžio 11-oji – Tarptautinė kalinių išlaisvinimo iš vokiečių koncentracijos stovyklų diena. Ši diena skirta prisiminti milijonams kalintų ir nužudytų žmonių.

Prieš 65 metus tą dieną Buchenvaldo koncentracijos stovyklos pasipriešinimo judėjimo dalyviai, žinodami SS vadovybės planą sunaikinti jos kalinius, stojo į ginkluotą kovą. Kalinių jėgomis Buchenvaldas buvo išlaisvintas.
Vokietijos nacionaliniai socialistai koncentracijos stovyklas laikė prevencine priemone opozicijos elementams sutriuškinti. Tačiau vėliau ši “priemonė” pasiglemžė milijonus Europos gyventojų.

Prisidengus Ciceronu

Prie Veimaro stūkso Etersbergo kalnas, apaugęs skroblų mišku. Šiame nuostabiame gamtos kampelyje W.Goethe rašė kūrinius, kuriuose apdainavo gimtinės grožį. 1919 m. čia buvo priimta vokiečių respublikos konstitucija, gavusi Veimaro vardą. Ir laimėjus valdžią Vokietijoje nacionaliniams socialistams Veimaras nebuvo pamirštas: Etersbergo kalno papėdėje 1937 m. liepos 19 d. buvo įsteigta Buchenvaldo (“Skroblų miško”) koncentracijos stovykla. Į jos metalinių vartų konstrukciją buvo įmontuotas Cicerono posakis “Jedem das Seine” (“Kiekvienam savo”). Nusiraminimui virš vartų buvo iškeltas kitas užrašas: “Recht oder Umrecht – mein Faterland” (“Teisinga ar neteisinga – tai mano tėvynė”).

Stovykla buvo skirta ne vien kriminaliniams nusikaltėliams, bet ir “nacionalsocialistinės valstybės priešams” kalinti: asocialiems elementams, čigonams, Jehovos liudytojams ir homoseksualams. Čia vegetavo socialdemokratai, komunistai, profesinių sąjungų veikėjai, antifašistai. 1938 m. birželį į stovyklą atvyko pirmoji didžiulė grupė suimtųjų. Tai buvo vien tiktai žydai. Netrukus į Buchenvaldo stovyklą pervedė 2200 austrų žydų. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalinių srautas padidėjo. Visus šios stovyklos baisumus patirdavo ne tik civiliai asmenys, bet ir karo belaisviai.

"Veido" archyvas

1941 m. rugsėjo 16 d. į stovyklą atvyko pirmieji 300 sovietinių karo belaisvių, kuriuos iš karto po atvykimo imtasi naikinti. Tam tikslui stovyklos arklidėse buvo pastatytas įrenginys, skirtas šauti kaliniui į pakaušį jam nežinant.
Gyvenimo sąlygos stovykloje buvo gana sunkios: trūko maisto, vandens ir šilumos. Santykiai tarp kalinių dažnai buvo pikti, pasitaikydavo atvejų, kai kaliniai dėl duonos kąsnio nužudydavo vienas kitą. Buvo užfiksuota ir kanibalizmo atvejų. Šalia spygliuotos vielos, kaliniams neprieinamoje vietoje, buvo įrengtas meškos voljeras.

Komendantų likimai

Buchenvaldo stovyklai per aštuonerius jos egzistavimo metus vadovavo du komendantai: SS štandartenfiureris Karlas Otto Kochas ir SS oberfiureris Hermanas Pisteris. K.O.Kochas įėjo į istoriją kaip vienintelis, kuriam SS teismo nuosprendžiu buvo įvykdyta mirties bausmė jo “gimtojoje” stovykloje.

Komendanto pareigas Buchenvalde jis vykdė iki 1941-ųjų rudens. Iš čia buvo paskirtas pirmuoju Maidaneko mirties stovyklos komendantu, tačiau 1942 m. vasarą netikėtai atleistas iš pareigų. Priežastis – 86 sovietų karo belaisvių pabėgimas. Stojo prieš teismą Berlyne, tačiau 1943 m. vasarį buvo išteisintas. 1944 m. rugpjūtį vėl buvo gestapo suimtas: jam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo, išeikvojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. 1945 m. pradžioje SS ir policijos teismas nuteisė K.O.Kochą mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas balandžio 5 d. Buchenvalde sušaudant, likus savaitei iki stovyklos išlaisvinimo.

Pėdsaką žmonijos istorijoje paliko ir savo žiaurumu pagarsėjusi Buchenvaldo stovyklos komendanto žmona Ilse Koch. 1937 m. apsigyvenę erdvioje, šešių kambarių Buchenvaldo stovyklos viloje, Kochai priiminėdavo svečius, aplink bėgiojo vaikai. Ilse tapo vyriausiąja stovyklos prižiūrėtoja.

Kaliniai mena, kaip ji, apsitempusi trumpą sijonėlį, su permatoma palaidinuke ir be apatinių drabužių šlaistydavosi po stovyklos teritoriją. Tekdavo kaliniui tik žvilgtelėti į ją, kad išgirstų grasinimą nubausti. Įkalintuosius mirtinai mušdavo, nuodijo, o K.O.Kochas pelningai prekiavo išluptais auksiniais nužudytųjų dantimis. Už sadistinį ir patologiškai žiaurų elgesį Ilse gavo “raganos” ir “Buchenvaldo kekšės” pravardes.

1945-aisiais amerikiečiai ją suėmė ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Mirties bausmės ji išvengė, nes buvo nėščia. Kaip Ilse sugebėjo kalėjime pastoti ir kas buvo vaiko tėvas, liko paslaptis. 1947 m. pabaigoje gimė sūnus. Vienas amerikiečių generolas jai skirtą bausmę sušvelnino iki ketverių metų. Išėjusi iš amerikiečių kalėjimo, Ilse 1951 m. stojo prieš vokiečių teismą ir buvo nuteista iki gyvos galvos. 1967 m. “Buchenvaldo kekšė” ryžosi desperatiškam žingsniui: parašė sūnui atsisveikinimo laišką ir pasikorė kalėjimo kameroje.

Paskutinis Buchenvaldo stovyklos komendantas H.Pisteris čia dirbo nuo 1942 m. sausio. Tvarkėsi taip, kad stovykloje daromi nusikaltimai visados įgaudavo legalumo požymių. 1945 m. birželį buvo amerikiečių suimtas. Jis mėgino įtikinti tribunolą neturėjęs ne menkiausio supratimo, kad jo vadovaujamoje stovykloje buvo kankinami ir žudomi kaliniai. 1947 m. pripažintas kaltu ir nuteistas mirties bausme pakariant, tačiau 1948 m. mirė nuo širdies smūgio kalėjimo kameroje.

Eksperimentų aukos

Buchenvaldo stovykla garsėjo su kaliniais atliekamais medicininiais eksperimentais. Vokiečių gydytojai bandė atrasti efektyvius skiepus nuo šiltinės, difterijos, raupų. Nuo 1943 m. SS gydytojai atlikdavo eksperimentus su įvairiausiais nuodais ir tirdavo jų efektyvumą: į kalinių maistą nepastebimai įdėdavo tam tikrų nuodų porciją. Keletas šimtų kalinių per bandymus žuvo arba tapo invalidais.

"Veido" archyvas
Buchenvaldo krematoriumas

Buchenvalde nebuvo paliktos be dėmesio ir tatuiruotės ant kalinių kūno. Įdomesnių ir meniškesnių tatuiruočių savininkai buvo guldomi į ligoninę, kur jiems įšvirkšdavo nuodų. Morge pageidaujami odos gabalai su tatuiruotėmis būdavo apdorojami. “Produkciją” perduodavo stovyklos komendanto K.O.Kocho žmonai, o ši iš nužudytųjų odos gamino šviestuvus ar kitus namų papuošalus.

"Veido" archyvas
Kankinimų kambaryje buvo atliekami bandymai

Buchenvaldo stovykloje buvo 650 homoseksualų. Vokiečių medikai ypač norėjo atrasti homoseksualumo gydymo metodų. Stovykloje gydytojai su homoseksualiais asmenimis atlikdavo medicininius eksperimentus, tirdavo jų hormonų sutrikimus, siekdami išsiaiškinti homoseksualumo priežastis. SS gydytojai implantuodavo kaliniui testosterono kapsulę, mėgindami išskirti vyriškumo hormonus ir taip paversti homoseksualų žmogų heteroseksualu.

Vienintelis sukilimas

Buchenvaldo stovyklos specialiame bloke buvo kalinami Vokietijos komunistų partijos vadeiva E.Thaelmannas, Vokietijos socialdemokratų partijos lyderis R.Breitscheidas, žymūs Europos šalių valstybiniai ir politiniai veikėjai: L.Blumas, E.Daladier. Tame pat bloke atsidūrė ir vokiečių tautos išdavikai, dalyvavę pasikėsinant į Vokietijos vadovą A.Hitlerį 1944 m. liepos 20 d.

1945 m. balandžio pradžioje esesininkams įgyvendinti masinę stovyklos evakuaciją, numatytą balandžio 5 d., nepavyko. Buchenvaldo pogrindinė pasipriešinimo organizacija surengė ir 1945 m. balandžio 11–12 d. įvykdė sėkmingą ginkluotą sukilimą. Tai buvo pirmas ir vienintelis toks atvejis vokiečių koncentracijos stovyklų istorijoje. Kai į stovyklą įžengė amerikiečių kariai, sukilėliai kontroliavo padėtį joje.

Per aštuonerius Buchenvaldo stovyklos egzistavimo metus per ją “perėjo” 238 380 žmonių iš 33 pasaulio šalių, iš kurių 56 549 mirė, buvo užmušti, nukankinti. Buchenvaldo stovykloje žuvo ir nemažai lietuvių. Negalutiniais skaičiavimais, stovykloje kalėjo 130 lietuvių, iš kurių 120 žuvo.

Buchenvaldo koncentracijos stovykla turėjo 174 išorines darbo komandas bei filialus: “Dora”, “Laura”, “Ordruf” ir t.t. Šios stovyklos filialas buvo ir Lietuvoje. Prie Pagėgių Macikų miške buvo įkurtas 53-iasis Buchenvaldo filialas “Oflager-53″, kuriame dėl nepakeliamų sąlygų, bado, šalčio, ligų mirė ir buvo nukankinta apie 30 tūkst. žmonių.
Po karo vokiečių koncentracijos stovyklas, tokias kaip Buchenvaldas, sovietinis NKVD išnaudojo savo tikslams, kad galėtų slopinti naują neįtikusiųjų kartą. Sovietų lageris Buchenvalde nuo 1945 m. rugpjūčio 22 d. vadinosi “Speclager Nr. 2″. 1948 m. ši stovykla buvo įtraukta į GULAG’o sudėtį. Iki 1950 m. sovietiniai okupantai čia iš 28 tūkst. suimtųjų sunaikino 7113 kalinių.

Išaiškėjo negražių faktų apie komunistų gyvenimą ir veiklą Buchenvaldo koncentracijos stovykloje. Tariamoji komunistų antifašistinė veikla yra mitas. Stovykloje kalėję vokiečių komunistai nuo 1938 m. užėmė svarbiausias stovyklos kalinių “savivaldos” vietas. Tarp tūkstančių žuvusiųjų Buchenvaldo koncentracijos stovykloje buvo tik 72 komunistai, iš jų vos 24 prarado gyvybę per esesininkų egzekucijas.

1945 m. balandžio 19 d. likę gyvi kaliniai priėmė iškilmingą priesaiką nenutraukti kovos tol, kol bus sunaikintas žemėje fašizmas ir nacizmas. Dabar Buchenvalde išlikę keletas blokų, krematoriumas, spygliuotos vielos eilės bei geležiniai vartai primena apie tai, kad čia buvo viena siaubingiausių Trečiojo Reicho koncentracijos stovyklų.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/pragaras-skroblu-miske

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.