Į „Veido“ klausimus atsako pulkininkas, iki išėjimo į atsargą vienas Lenkijos žvalgybos agentūros vadovų, dokumentais paremto bestselerio „Nelegalai“ autorius Vincentas V.Severskis (literatūrinis pseudonimas).

VEIDAS: Kaip, jūsų požiūriu, turėtų atrodyti idealūs slaptųjų tarnybų ir jas kontroliuojančių politikų santykiai?
V.V.S.: Atvirai sakant, gero atsakymo į šį klausimą nėra. Niekur pasaulyje nėra idealių santykių. Svarbiausia, kad politikai nespardytų savo slaptųjų tarnybų, bet pernelyg jų lepinti irgi negalima.
VEIDAS: O kokiais būdais, slaptųjų tarnybų požiūriu, politikai turėtų jas kontroliuoti?
V.V.S.: Dabartinė slaptųjų tarnybų kontrolės sistema, vykdoma vyriausybės ir parlamento, pasiteisino visose NATO valstybėse. Problemų šaltinis paprastai būna bendra šalies politinė kultūra, politikų vidinė kultūra ir jų intelekto lygis. Su tuo nieko nepadarysi! Visose pokomunistinėse šalyse, kurių politinis elitas būna dar labai silpnas, kartkartėmis kyla problemų dėl požiūrio į slaptąsias tarnybas ir kaip jomis reikia naudotis. Antra vertus, slaptosios tarnybos, įsitraukusios į politinius žaidimus, neretai tampa politinio proceso dalyvėmis, nors tikrai neturėtų to daryti.
VEIDAS: Kaip, jūsų vertinimu, reikia elgtis su slaptosiomis tarnybomis, kurios pradeda kištis į politikų tarpusavio kovas?
V.V.S.: Reikia pabrėžti, kad slaptosios tarnybos pačios, savo iniciatyva, niekados nesikiša į politiką – tai politikai jas įtraukia. Pasodina tarnybos vadovu „savą žmogų“, ir reikalas sutvarkytas. Nuo to momento slaptosios tarnybos vadovas daro tai, ką jam liepa politikas.
VEIDAS: Kaip reikia elgtis su politikais, kurie jiems pavaldžias tarnybas bando panaudoti vidaus politinėms kovoms?
V.V.S.: Slaptosios tarnybos savo esme yra sudėtinė politinės sistemos dalis. Nuo kvailų politikų (tai savaime reiškia – ir nuo kvailų slaptųjų tarnybų vadovų) mus gali apsaugoti tik rinkėjai. Bet dėl jų mums ir kyla pati didžiausia problema. Šiaip jau politikų požiūris į slaptąsias tarnybas yra tiesioginis jų požiūrio į esminius valstybės interesus atspindys.
Beje, jūsų užduodami klausimai labai tipiški, Lenkijoje jie irgi keliami. Žurnalistai bando rasti stebuklingą problemų sprendimo būdą. O tikrovė paprasta: slaptosios tarnybos negali būti nepriklausomos nuo vyriausybės ir politikų. Tokio dalyko niekur pasaulyje nėra ir niekados nebus!
VEIDAS: Bet yra kita bėda – nekontroliuojamos slaptosios tarnybos turi polinkį užlipti politikams ant galvos. Antra vertus, kai kurie politikai būna tokie, kad jiems jokiais būdais negalima leisti kontroliuoti tarnybų. Tai ką daryti?
V.V.S.: Protingų ir atsakingų slaptųjų tarnybų laidas – tai protingas premjeras ir atsakingas prezidentas! O jei politikai savanaudžiai ir kvaili, tai tokios bus ir tarnybos.
VEIDAS: Iš Lietuvos Seimo atlikto VSD veiklos tyrimo ir paskelbtų prezidento Valdo Adamkaus dienoraščių žinome, kad slaptosios tarnybos kartu su keliais įtakingais valstybės tarnautojais ir prezidento patarėjais paprasčiausiai klaidino prezidentą, nes siekė, kad V.Adamkus būtų priešiškai nusiteikęs partijų, kurios siekė nuodugniai tirti VSD veiklą, atžvilgiu.
V.V.S.: Iš karto perspėju: nežinau Lietuvos slaptųjų tarnybų pavaldumo ir kontrolės sistemos. Jeigu viskas yra taip, kaip sakote, tai rodo, kad jūsų slaptosios tarnybos vienu ar kitu laipsniu yra politizuotos ir dalyvauja politiniame žaidime. Bet tai reiškia, kad Lietuvos politikai leidžia joms taip elgtis! Slaptųjų tarnybų vieta valstybėje – lakmuso popierėlis, rodantis valstybės demokratijos būklę ir galią. Pasaulyje yra tik viena šalis, kurioje slaptosios tarnybos turi nuosavą valstybę, – tai Rusija!