Sinusitas nėra nekalta liga, todėl būtina jį laiku pastebėti ir gydyti. Priešingu atveju liga gali virsti lėtine, o bet kurią akimirką galima sulaukti sunkių komplikacijų.

Serga dideli ir maži

Kai kurios ligos labiau mėgsta suaugusiuosius nei vaikus arba atvirkščiai, kitos renkasi vyrus ar moteris. Sinusitas – tai liga, kuria serga ir vaikai, ir seneliai, silpnosios ir stipriosios lyties atstovai. Mūsų drėgnas, šaltas jūrinis klimatas ypač palankus šiai ligai, sinusitas į lietuvių gretas labiausiai mėgsta įsisukti vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį. Artėjant pavasariui ar baigiantis žiemai ši liga ypač priekabi: mat tuo metu dėl saulės ir vitaminingo maisto stygiaus susilpnėja imunitetas.

O šiemet šiai pavojingai ir nemaloniai ligai tikra javapjūtė: gripo pandemijos bei dažnų virusinių ligų išvarginti organizmai sunkiau susidoroja su užklumpančiais ligų sukėlėjais. Juolab ir neįprastai šalta žiema pasirūpino, kad gydytojams otolaringologams nepritrūktų darbo. O kur dar žmonių pomėgis beveik visas ligas vadinti “paprasčiausiu peršalimu” ar “tiesiog sloga” ir iki paskutiniųjų gydytis patiems.

Vis dėlto sloga niekada nesitęsia ilgiau nei 12–14 dienų, nesukelia aukštos temperatūros, veido skausmų. Todėl tereikia būti budriems ir išmokti pažinti beprasidedančią sunkesnę ligą.

Kas sukelia ligą

Sinusitas skiriasi nuo įprastų peršalimo ligų bei slogos pirmiausia tuo, kad peršalimo ligas paprastai sukelia viurusai, o sinusitą – dažniausiai bakterijos (tiesa, kartais šią ligą gali sukelti grybeliai).

Sinusitas yra ne kas kita, kaip uždegimas, apimantis vieną ar daugiau prienosinių ančių, vadinamų sinusais. Infekcija į prienosinius ančius dažniausiai patenka iš nosies (pavyzdžiui, sluoguojant), tačiau kartais šios ligos priežastimi gali tapti neišgydytos dantų infekcijos. Dažnai sinusitu sergama po ūmios virusinės infekcijos, gripo arba skarlatinos, tymų. Be to, neretai pamirštama, kad sinusitą gali sukelti ir alerginės ligos.

Uždegimas vyksta nosies bei prienosinių ančių gleivinėje ir tik labai retai pažeidžia kaukolės kaulus.

Svarbu atsiminti, kad šia liga lengviau susirgti, nei susirgus jos atsikratyti. Mat ji tarsi koks mistinis laužas – rusena kurstydama pati save. Juk prasidėjus uždegimui nosies ir sinusų gleivinė išburksta, gausiau skiriasi gleivės, į nosį bei sinusus sunkiau patenka oras. Be to, išburkusi gleivinė neretai sutrikdo nosies ir sinusų drenažą, ir negalėdamos ištekėti išskyros ima kauptis sinusų viduje. O bakterijoms to ir tereikia – kad aplinka būtų šilta, drėgna ir prastai ventiliuojama. Tada jos pasijunta lyg šiltnamyje, ima sparčiai daugintis, o ligos negydant arba gydant nepakankamai veiksmingai galima sulaukti ir sunkių komplikacijų.

Kaip atpažinti sinusitą

Sinusitas pažeidžia skirtingus prienosinius ančius: žandinius, kaktinius, sukelia akytkaulio labirinto, pleištinio ančio uždegimą.

Sinusitu susirgęs žmogus pirmiausia pajunta šiuos simptomus: pasunkėja kvėpavimas pro nosį, ją tarsi užgula, susilpnėja uoslė, ima skaudėti, veržti, spausti veidą vienoje pusėje ar abipus nosies, prie akių, kaktos srityje. Spaudimo ir veržimo pojūtis sustiprėja žmogui staiga pasilenkus. Žmogus iščiaudi ar iškosi (jei sekretas per nosiaryklę patenka į viršutinius kvėpavimu takus) pūlingo sekreto.

Kad sinusuose darbuojasi bakterijos, nesunku atpažinti pagal išskyrų spalvą: jos esti gelsvos, žalsvos, rusvos, kartais gali būti su kraujo priemaišomis. Retesniais atvejais sinusitu sergantis žmogus nesloguoja ir išskyrų nepastebi; jas nosies ertmėje gali pamatyti gydytojas. Sergant sinusitu taip pat gali skaudėti gerklę, galvą, ligonis karščiuoja. Ligoniai skundžiasi silpnumu, išskyrų tekėjimu į nosiaryklę.

Sinusitas skirstomas į ūmų (šis trunka ne ilgiau kaip 1–2 mėnesius); ūmų besikartojantį (recidyvuojantį) – juo sergama ne dažniau kaip keturis kartus per metus.

Lėtinis sinusitas – tai nuolatinis gydymui nepasiduodantis uždegimas, sukeliantis sinusų gleivinės pokyčių.

! Lėtinį sinusitą sunkiau diagnozuoti, o patys pacientai neretai pražiopso ligai gydyti palankiausią laiką, nes lėtinio sinusito požymiai esti kur kas lengvesni nei ūminio. Kūno temperatūra normali arba tik šiek tiek padidėjusi, nosies išskyros negausios, skausmai ne tokie intensyvūs.

Nesirūpinantys savo sveikata ir laiku nesigydantys žmonės daro didelę klaidą, mat infekcija labai greit gali išplisti į smegenis, apimti akis, pažeisti regos nervą, net  baigtis mirtimi.

! Ir lėtinį, ir ūmų sinusitą gali nustatyti tik gydytojas otolaringologas (LOR gydytojas). Diagnozė patikslinama apžiūrėjus pacientą, taip pat atlikus rentgeno nuotraukas ar net kompiuterinį tyrimą. Gali būti imamas nosies išskyrų tepinėlis ligos sukėlėjui nustatyti. Išsiaiškinus, kokie mikroorganizmai šiltai apsigyveno prienosiniuose ančiuose ir kokiems antibiotikams jie jautrūs, skiriamas gydymas.

Dažniausios komplikacijos

• vidurinės ausies uždegimas,

• plaučių uždegimas,

• pūlių išplitimas į kaukolės ertmę,

• regėjimo organų pažeidimai.

Kaip gydyti

! Netinkamai gydomas ar negydomas sinusitas gali ne tik tapti lėtinis ir vėliau sukelti daug bėdų, bet ir baigtis mirtimi.

Sinusitas paprastai gydomas trejopo pobūdžio medikamentais. Juk svarbiausia – sumažinti uždegimą bei nosies užgulimą ir pasiekti, kad nosis būtų gerai ventiliuojama (tai yra kad lengvai įeitų ir išeitų oras), laisvai ištekėtų besikaupiančios išskyros. Tam tinka įvairūs į nosį purškiami uždegimą ir nosies gleivinės paburkimą mažinantys preparatai. Puikus metodas, tinkamas ir ligos profilaktikai, ir gydymui, – nosies plovimas specialiu vaistinėse parduodamu jūros vandeniu. Nosies plovimas veiksmingas gydant lengvos eigos sinusitą (laiku pradėjus procedūras, gydymo antibiotikais gali iš viso neprireikti, o vartojant profilaktiškai sinusito galima išvengti).

Gydomasis nosies plovimas turėtų trukti iki pusantro mėnesio.

Gydytojas sinusitu sergančiam ligoniui taip pat gali skirti vaistų nuo alergijos. O ligai nesitraukiant arba esant sunkiai jos formai skiriama antibiotikų.