<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Pekino dienoraščiai komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.veidas.lt/pekino-dienorasciai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.veidas.lt/pekino-dienorasciai</link>
	<description>Žvelk giliau</description>
	<lastBuildDate>Fri, 15 May 2026 10:59:26 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.1.2</generator>
	<item>
		<title>Autorius: Rita</title>
		<link>http://www.veidas.lt/pekino-dienorasciai#comment-74564</link>
		<dc:creator>Rita</dc:creator>
		<pubDate>Wed, 02 Jan 2013 11:46:22 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=87784#comment-74564</guid>
		<description>Savo komentarą pradėsiu nuo jau pasakytų žodžių &quot;ko knygoje daugiau Pekino ar Grainytės&quot;? Iš tiesų, knyga parašyta įdomiai, su daugybe vaizdžių posakių ir palyginimų, skaitosi lengvai, kai kurie epizodai tikrai verčia &quot;kikenti&quot;, bet...Aš nemačiau ironijos ir sarkazmo, jutau tik begalinę nepagarbą, ne tik šaliai, bet ir visiems autorę supusiems žmonėms - bendraklasiams, bendrabučio gyventojams, net ir Lietuvos žmonėms ir pačiai Lietuvai. Tas &quot;sarkazmas&quot; ar &quot;ironija&quot; vietomis perauga į atviras patyčias - niekada nedrįsčiau naudoti tokių epitetų kaip &quot;juodis&quot;, &quot;susiraukšlėjusi razina&quot; (tai apie ligotą senutę), Romainiuose besigydančius žmones vadinti &quot;gangrenuotais&quot;, na o bendrabučio gyventojų apibūdinimai jau visai nekorektiški. Ir va tada išlenda jau ne Pekinas ar Kinija, o pačios autorės asmenybės charakteristika, kurią, mano galva, labai taikliai apibūdina kiniškas Vaivos vardo vertimas ar interpretavimas &quot;užsienietiškos kojinės&quot;, &quot;užsienietiška lėlė&quot;, &quot;nukrypusi nuo normos varlė&quot;. Neslėpsiu, pasičiupti šią knygą paskatino ir faktas, kad tų pačių metų gegužę buvau Kinijoje ir Pekine. Kaip turistė (taip ir matau paniekinančią autorės veido išraišką) Neturiu galimybės praleisti daugiau laiko svetimose šalyse, bet keliauti ir pažinti - aistra didžiulė. Daug pasaulio mačiau, bet niekada nekyla mintis ar noras niekinti ir žeminti kitokias kultūras, tradicijas ar gyvenimo būdą. Galima suprasti ar nesuprasti, priimti ar nepriimti, gali patikti ar nepatikti, bet negalima vertinti. O autorė galvoja esanti pati teisiausia, išmintingiausia, geriausiai žinanti, kas yra &quot;siurrealiznmas&quot; ar &quot;kičas&quot; ir t.t.. Tai subjektyvu. Taip, ši knyga nėra gidas keliautojui, tai daugiau emocijų rinkinys, Bet ir emocijos puikiai apibūdina šalį. O šią knygą perskaičius daugiau emocijų sukelia pamąstymai apie pačią autorę...</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Savo komentarą pradėsiu nuo jau pasakytų žodžių &#8220;ko knygoje daugiau Pekino ar Grainytės&#8221;? Iš tiesų, knyga parašyta įdomiai, su daugybe vaizdžių posakių ir palyginimų, skaitosi lengvai, kai kurie epizodai tikrai verčia &#8220;kikenti&#8221;, bet&#8230;Aš nemačiau ironijos ir sarkazmo, jutau tik begalinę nepagarbą, ne tik šaliai, bet ir visiems autorę supusiems žmonėms &#8211; bendraklasiams, bendrabučio gyventojams, net ir Lietuvos žmonėms ir pačiai Lietuvai. Tas &#8220;sarkazmas&#8221; ar &#8220;ironija&#8221; vietomis perauga į atviras patyčias &#8211; niekada nedrįsčiau naudoti tokių epitetų kaip &#8220;juodis&#8221;, &#8220;susiraukšlėjusi razina&#8221; (tai apie ligotą senutę), Romainiuose besigydančius žmones vadinti &#8220;gangrenuotais&#8221;, na o bendrabučio gyventojų apibūdinimai jau visai nekorektiški. Ir va tada išlenda jau ne Pekinas ar Kinija, o pačios autorės asmenybės charakteristika, kurią, mano galva, labai taikliai apibūdina kiniškas Vaivos vardo vertimas ar interpretavimas &#8220;užsienietiškos kojinės&#8221;, &#8220;užsienietiška lėlė&#8221;, &#8220;nukrypusi nuo normos varlė&#8221;. Neslėpsiu, pasičiupti šią knygą paskatino ir faktas, kad tų pačių metų gegužę buvau Kinijoje ir Pekine. Kaip turistė (taip ir matau paniekinančią autorės veido išraišką) Neturiu galimybės praleisti daugiau laiko svetimose šalyse, bet keliauti ir pažinti &#8211; aistra didžiulė. Daug pasaulio mačiau, bet niekada nekyla mintis ar noras niekinti ir žeminti kitokias kultūras, tradicijas ar gyvenimo būdą. Galima suprasti ar nesuprasti, priimti ar nepriimti, gali patikti ar nepatikti, bet negalima vertinti. O autorė galvoja esanti pati teisiausia, išmintingiausia, geriausiai žinanti, kas yra &#8220;siurrealiznmas&#8221; ar &#8220;kičas&#8221; ir t.t.. Tai subjektyvu. Taip, ši knyga nėra gidas keliautojui, tai daugiau emocijų rinkinys, Bet ir emocijos puikiai apibūdina šalį. O šią knygą perskaičius daugiau emocijų sukelia pamąstymai apie pačią autorę&#8230;</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
