<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Pedagogų kalvei darbo rinka vis dar nerūpi komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.veidas.lt/pedagogu-kalvei-darbo-rinka-vis-dar-nerupi/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.veidas.lt/pedagogu-kalvei-darbo-rinka-vis-dar-nerupi</link>
	<description>Žvelk giliau</description>
	<lastBuildDate>Fri, 15 May 2026 07:53:58 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.1.2</generator>
	<item>
		<title>Autorius: saule</title>
		<link>http://www.veidas.lt/pedagogu-kalvei-darbo-rinka-vis-dar-nerupi#comment-6723</link>
		<dc:creator>saule</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 11 Oct 2010 18:57:21 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=24252#comment-6723</guid>
		<description>O kodel &quot;Veidui&quot; nerupi, kiek visose aukstosiose mokyklose parengtu administravimo ir vadybos specialistu darbo birzose neranda darbo. Ju Lietuvoje tikrai yra prirengta daugiau negu pedagogu. 
Susidaro vaizdas, jog jau kelintame &quot;Veido&quot; numeryje pernelyg aktyviai &quot;linksnuojamos&quot; pedagogines temos. Tai kvepia uzsakomaja &quot;tiriamaja&quot; publicistika, liaudyje vadinama - pries konkrecia institucija ar sistema paleistu  buldozeriu. Nejaugi &quot;Veidas&quot; tuo uzsiima, nesinoretu tiketi. 
Gvildenant mokytoju rengimo tematika, zurnalistams deretu  profesionaliau pasigilinti - kiek mokytoju Lietuvoje parengta butent ne VPU. Jie butu nustebinti, kad VPU vis delto nera pagrindine mokytoju rengimo kalve. 
Kaip ten bebutu, VPU yra profesionaliausia sioje srityje besispecializuojanti istaiga su patirtim ir potencialu. Zymiai idomiau suzinoti kaip mokytojus rengia kitos institucijos, kokiu sriciu, kokiais kiekiais, kokios ju studiju programu akreditacijos, kokia kokybe ir pan. 
Is straipsniu formuojama negatyvi nuomone butent apie VPU, o  gal kaip tik si istaiga galetu likti pagrindine atsakinga uz kokybiska pedagogu rengima (manau visas kitas, ypac kolegijines, verta naikinti). Juk kai nereikia kiekybes, paprastai daromi zingsniai link kokybes.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>O kodel &#8220;Veidui&#8221; nerupi, kiek visose aukstosiose mokyklose parengtu administravimo ir vadybos specialistu darbo birzose neranda darbo. Ju Lietuvoje tikrai yra prirengta daugiau negu pedagogu.<br />
Susidaro vaizdas, jog jau kelintame &#8220;Veido&#8221; numeryje pernelyg aktyviai &#8220;linksnuojamos&#8221; pedagogines temos. Tai kvepia uzsakomaja &#8220;tiriamaja&#8221; publicistika, liaudyje vadinama &#8211; pries konkrecia institucija ar sistema paleistu  buldozeriu. Nejaugi &#8220;Veidas&#8221; tuo uzsiima, nesinoretu tiketi.<br />
Gvildenant mokytoju rengimo tematika, zurnalistams deretu  profesionaliau pasigilinti &#8211; kiek mokytoju Lietuvoje parengta butent ne VPU. Jie butu nustebinti, kad VPU vis delto nera pagrindine mokytoju rengimo kalve.<br />
Kaip ten bebutu, VPU yra profesionaliausia sioje srityje besispecializuojanti istaiga su patirtim ir potencialu. Zymiai idomiau suzinoti kaip mokytojus rengia kitos institucijos, kokiu sriciu, kokiais kiekiais, kokios ju studiju programu akreditacijos, kokia kokybe ir pan.<br />
Is straipsniu formuojama negatyvi nuomone butent apie VPU, o  gal kaip tik si istaiga galetu likti pagrindine atsakinga uz kokybiska pedagogu rengima (manau visas kitas, ypac kolegijines, verta naikinti). Juk kai nereikia kiekybes, paprastai daromi zingsniai link kokybes.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
