Al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ga­min­to­jai daž­nai kal­ti­na­mi sie­kiu nu­gir­dy­ti tau­tą ir iš to su­si­žer­ti gra­žaus pel­no. Ta­čiau pa­tiems ga­min­to­jams to­kie tei­gi­niai ke­lia at­lai­džią šyp­se­ną. Iš­pru­sęs, al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų skir­tu­mus iš­ma­nan­tis var­to­to­jas šiam vers­lui yra žy­miai nau­din­ges­nis, nei al­ko­ho­li­kas, per­kan­tis pi­giau­sią gė­ri­mą.

Su­ke­lia at­ra­di­mo džiaugsmą

Vis dar re­tas lie­tu­vis pa­klaus­tas at­sa­kys, kuo „Ca­ber­net Sau­vig­non“ ski­ria­si nuo „Mer­lot“ vy­nuo­gių, ar ško­tiš­kas vis­kis nuo bur­bo­no. Net ir apie mū­sų re­gio­no tra­di­ci­nį stip­rų­jį gė­ri­mą – deg­ti­nę – daž­nas su­pran­ta tik tiek, kad kuo bran­ges­nė ši – tuo ry­te ma­žiau skau­da gal­vą. Nors ir to­kia nuo­mo­nė ne vi­sa­da pa­sit­vir­ti­na.

„Al­ko­ho­lio var­to­ji­mo kul­tū­ra, ly­gi­nant su Va­ka­rų ar Pie­tų Eu­ro­pos ša­li­mis, Lie­tu­vo­je dar tik bręs­ta, ne­sa­me la­bai iš­pru­sę šio­je sri­ty­je. Tai nė­ra vien tik pra­stes­nių fi­nan­si­nių ga­li­my­bių iš­da­va. Daug kas pri­klau­so ne nuo pi­ni­gų, bet nuo po­žiū­rio. O žvel­giant iš al­ko­ho­lio ga­min­to­jų sto­vyk­los, bend­ro­vėms ver­tin­ges­nis klien­tas per­kan­tis bu­te­lį ko­ky­biš­ko bran­ges­nio gė­ri­mo nei tris bu­te­lius pi­gaus“, – pa­brė­žė Bal­ti­jos ša­lių gė­ri­mų pra­mo­nę vie­ni­jan­čio AB­BI klas­te­rio pre­zi­den­tas Ro­mas Apuls­kis.

AB­BI klas­te­ris šiuo me­tu vyk­do tęs­ti­nį tre­jų me­tų pro­jek­tą, ku­riuo sie­kia to­bu­lin­ti lie­tu­vių sko­nį vy­nams. Įvai­rio­se ša­lies par­duo­tu­vė­se įsi­kū­rė vy­no sky­re­liai su geog­ra­fi­nė­mis nuo­ro­do­mis, ku­riuo­se pir­kė­jai ga­li dau­giau su­ži­no­ti apie kon­kre­taus re­gio­no vy­no rū­šis, kon­sul­ta­ci­jo­se da­ly­vau­ja vy­no eks­per­tai. Vy­ni­nė­se ir res­to­ra­nuo­se ren­gia­mos de­gus­ta­ci­jos, o no­rin­tys dar gi­liau iš­plės­ti ži­nias kvie­čia­mi į se­mi­na­rus apie vy­nus.

„Nau­jos ži­nios, ypač įgy­tos de­gus­ta­ci­jų me­tu, su­tei­kia daug džiaugs­mo. Ypač kai žmo­gus ima skir­ti, kad „Ca­ber­net Sau­vig­non“ vy­nuo­gės tu­ri ryš­kų ser­ben­to kva­pą, o „Pi­not Noir“ vy­nas yra švel­nes­nis, lie­žu­vio ne­su­trau­kia. Kel­ti al­ko­ho­lio var­to­ji­mo kul­tū­rą, tie­są sa­kant, daž­nai truk­do griež­ti al­ko­ho­lio rek­la­mos ri­bo­ji­mai. Kaip daž­nai, taip ir šiuo at­ve­ju, drau­di­mai nie­ko ne­išsp­ren­džia, o su­ke­lia prieš­in­gą, ne­igia­mą efek­tą“, – įsi­ti­ki­nęs R.Apuls­kis.

Bal­ti­jos re­gio­nas – deg­ti­nės gimtinė

Lie­tu­vių ga­min­to­jams kur­ti iš­skir­ti­nius vy­nus ne­pa­de­da ir mū­sų kraš­to ža­lia­va – rūgš­čios uo­gos ir vai­siai. No­rint pa­ska­tin­ti fer­men­ta­ci­ją ten­ka į vy­ną dė­ti cu­kraus, ku­ris kei­čia gė­ri­mo sko­nį. Tad daž­niau le­pi­na­mės iš pie­ti­nių ša­lių at­ke­lia­vu­siais vy­nais. Nors, AB­BI pre­zi­den­to nuo­mo­ne, to­bu­lė­ti yra kur. Iš­skir­ti­niu pro­duk­tu ga­lė­tų tap­ti ir ko­ky­biš­kas obuo­lių vy­nas, ku­ris šiuo me­tu yra su­ta­pa­tin­tas su pra­sčiau­sios re­pu­ta­ci­jos gė­ri­mais.

Lie­tu­vo­je iš pra­ei­ties vis dar ga­jūs kai ku­rie mi­tai. Pa­vyz­džiui, kad ge­ras alus ar vy­nas ne­ga­li bū­ti stip­rus, nors pa­sau­ly­je šlo­vę yra pel­nę ko­ky­biš­ki stip­rūs bel­giš­ki alūs ar Por­to vy­nai.

„Ži­no­ma, Lie­tu­va, kaip ir kai­my­ni­nės ša­lys, nuo se­no yra deg­ti­nės ga­my­bos kraš­tas. Ta­čiau mes ir kai­my­nai sau kaip deg­ti­nės re­gio­nui ga­lė­tu­me at­sto­vau­ti ge­riau. Šiuo me­tu klas­te­ry­je kar­tu su skan­di­na­vais ir Bal­ti­jos kai­my­nais bran­di­na­me pla­nus apie sa­ve, kaip deg­tin­da­rius, pa­sau­liui pra­neš­ti gar­siau. Is­to­riš­kai tu­ri­me vi­sas tei­ses į gim­to­jo deg­ti­nės re­gio­no var­dą, nes pro­tė­viai mū­sų deg­ti­nę ėmė va­ry­ti dar XIV–XV am­žiu­je“, – sa­kė R. Apuls­kis.

Gė­ri­mų pra­mo­nę vie­ni­jan­tis AB­BI klas­te­ris įkur­tas 2009 me­tais. Klas­te­ris vie­ni­ja įmo­nių gru­pę „A­li­ta“, bend­ro­ves „Birš­to­no mi­ne­ra­li­niai van­de­nys“ ir Ko, „I­ta­lia­na Lt“, „Bos­li­ta“ ir Ko, „Stumb­ras“, vy­no pla­tin­to­jų įmo­nes, Kau­no tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­tą, So­mel­jė aso­cia­ci­ją, ki­tas su gė­ri­mų pra­mo­ne su­si­ju­sias įmo­nes. Klas­te­rio įmo­nė­se dir­ba apie 2000 dar­buo­to­jų, jos su­per­ka ir per­dir­ba apie 130 tūks­tan­čių to­nų že­mės ūkio pro­duk­ci­jos.