Neseniai Strasbūre įvyko tarptautinio judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ („World Without Nazism“; WWN) Generalinė Asamblėja, kuri išsirinko savo vadovaujančius organus ir suvienijo 30 valstybių kovotojus prieš nacizmą.

Kodėl būtent Strasbūras? Atsakymas aiškus – judėjimas nori tapti tikrai tarptautiniu, įsikurti šalia kitų bendrų Europos tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų. Į WWN sudėtį įėjo ir Lietuva, jos prezidiumo nariu tapo Socialistinio Liaudies Fronto (SLF) vadovas Algirdas Paleckis. Kodėl būtent pačių kraštutiniausių kairiųjų pažiūrų organizacijų atstovus suvienijo ši, regis, iš pažiūros itin demokratiška organizacija? Atsakymas elementarus – WWN vadovas yra Rusijos milijonierius (2009 m. jo pačio ir jo žmonos turtas buvo oficialiai įvertintas daugiau nei 100 mln. rub.), oligarhas, Federacijos Tarybos narys Borisas Špigelis, kurio aplinka pakankamai savotiškai traktuoja nacizmo sąvoką, pripažindama tik tai, kad Antrojo pasalinio karo metais nacistais buvo tik hitlerinė Vokietija, į antrąjį planą nustumdama kitų totalitarinių režimų nusikaltimus, ypač stalinistinės Sovietų Sąjungos. Iš čia ir kyla nesusipratimai. Tarkime, WWN smerkia latvius ir estus, kurie Antrojo pasalinio karo metu kovojo prieš stalinistinę Sovietų Sąjungą, tvirtindami, kad jie kolaboravo su vokiečių nacistais. Tuo tarpu Baltijos šalys jau seniai suprato, kad nacizmas – tai ne vien hitlerinės Vokietijos nusikaltimai, ne ką „geresnė“ buvo ir Sovietų Sąjungos stalinistinė valdžia, kiti totalitariniai režimai.

Tačiau asamblėjoje Strasbūre tiek jos vadovas Borisas Špigelis, tiek ir kiti šios organizacijos vadovai daugiau kalbėjo tik apie fašizmo ir jų pasekėjų nusikaltimus. „Mūsų judėjimo esmė – nepamiršti, kas atsitiko XX a. viduryje. Nacizmas neprasidėjo nuo dujų kamerų konclegariuose, nacizmas užgimė besivystant iš pažiūros demokratiniams procesams, – teigė B. Špigelis. – Adolfas Hitleris buvo išrinktas Vokietijos kancleriu irgi demokratiniu keliu. Viskas prasidėjo nuo „nekaltų“ nacionalistų žygių su ugnies fakelais, kurie išvirto į siaubingus nusikaltimus pieš žmoniją“.

Dvejopas vertinimas

Pono B. Špigelio pavaduotojas, Valėrijus Engėlis bandė įtikinti, kad nacizmas ir stalinizmas yra du skirtingi dalykai: neva nacistai naikino žmones tautiniu, rasiniu ir pan. pagrindu, o stalinistų aukomis buvo kitų klasių (buržuazijos, buožių) atstovai. Tai, neva ir lėmė tų, kurie turėjo kažkokio turto (žemės, brangesnių namų) trėmimus. Kai buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas užsiminė, kad Stalino laikais badu buvo numarinta daugiau kaip 11 mln. jo tautiečių, WWN lyderis šį faktą buvo linkęs nutylėti. Ukrainiečiai „golodomorą“ (badą) prilygina nacistiniam nusikaltimui.

Lygiai taip pat judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ vadovai iį savo deklaraciją nenorėjo įtraukti į „saugomujų nuo diskriminacijos“ seksualinių mažumų atstovus, teigdami, kad WWN pasisako prieš bet kokią diskriminaciją, neišskiriant seksualinių mažumų. Nors Graikijos atstovai kategoriškai reikalavo, kad WWN rezoliucijoje būtų pabrėžtos seksualinių mažumų teisės, tam pritarė ir britų bei amerikiečių atstovai. Tuo tarpu iš tribūnos Strasbūre daugiausiai buvo linksniuojamos Latvija bei Estija. Pirmojoje nekliudomi žygiuoja „Waffen SS“ bataliono kariai, o antrojoje nepagarbiai pasielgta su bronziniu sovietiniu kareiviu, kuris iš troleibuso sustojimo Talino centre buvo iškeltas į Karių kapines. Kliuvo ir Latvijos valdžiai, kuri neva diskriminuoja rusakalbius šioje šalyje. Tuo tarpu mano kalbintas naujai išrinktas WWN komisaras Lietuvoje A. Paleckis turėjo pripažinti, kad situacija mūsų šalyje visai kitokia, pas mus nejaučiama jokia diskriminacija tautinių pagrindu. Mes neturime ir vadinamosios „nepiliečių“ problemos, kuri egzistuoja kaimyninėse Baltijos šalyse. Kita vertus, pasak A. Paleckio, reikia nuolat būti budriam, nes Europą apėmusios ekonominės krizės fone galvą gali pradėti kelti įvairaus plauko nacionalistai, radikalai bei neonaciai. Būtent prieš juos ir bus nukreipta judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ veikla.