<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Paradoksas: juos vis labiau saugo, o jie vis labiau nyksta komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.veidas.lt/paradoksas-juos-vis-labiau-saugo-o-jie-vis-labiau-nyksta/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.veidas.lt/paradoksas-juos-vis-labiau-saugo-o-jie-vis-labiau-nyksta</link>
	<description>Žvelk giliau</description>
	<lastBuildDate>Fri, 15 May 2026 07:53:58 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.1.2</generator>
	<item>
		<title>Autorius: Algis</title>
		<link>http://www.veidas.lt/paradoksas-juos-vis-labiau-saugo-o-jie-vis-labiau-nyksta#comment-27688</link>
		<dc:creator>Algis</dc:creator>
		<pubDate>Wed, 12 Sep 2012 07:38:18 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=88954#comment-27688</guid>
		<description>Ne pastarųjų metų politika gamtosaugoje davė tokius rezultatus. Tai atėjo ir su sovietmečio teisės aktuose buvusiais ir jau tuomet įgyvendinamais reikalavimais. Juk neapaugo ežerai liemeningais medžiais staiga. Tai ilgas procesasir tokie medžiai išaugo per dešimtmečius. Tik štai ta nuostata draudžianti kirsti medžius vandens telkinių pakrantėse ir dabartiniuose teisės katuose liko. O dėl pievų tikrai ne gamtosauginiai reikalavimai kalti. Viską lemia žemių derlingumas ir geografinė padėtis. Paprastai gelbėti tas pievas, kurios ūkiniu požiūriu neperspektyvios  ir jas šienauti ar ten ganyti didesnio intereso nėra. Tai paprastai sudėtingo reljefo bei nederlingos, kai kur užmirkusios žemės. Net gana derlingos Nemuno slėnio pievos Jurbarko ir Pagėgių savivaldybėse ne visur tradiciškai naudojamos. Tiesiog ten ūkininkų per mažai. O žongliravimas skaičiais, plotus kur bent kokie apribojimai yra juos priskiriant saugomoms teritorijoms labai nekorektiškas ir iškreipia pačios saugomos teritorijos tikrają sampratą. Taip vertinant saugomomis teritorijomis vadinamos vandens telkinių juostos bei zonos, elektros perdavimo linijų, dujotiekių, geležinkelių,  ir pan.apsaugos zonos, kurios iš tikrųjų neturi saugomos teritorijos statuso.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Ne pastarųjų metų politika gamtosaugoje davė tokius rezultatus. Tai atėjo ir su sovietmečio teisės aktuose buvusiais ir jau tuomet įgyvendinamais reikalavimais. Juk neapaugo ežerai liemeningais medžiais staiga. Tai ilgas procesasir tokie medžiai išaugo per dešimtmečius. Tik štai ta nuostata draudžianti kirsti medžius vandens telkinių pakrantėse ir dabartiniuose teisės katuose liko. O dėl pievų tikrai ne gamtosauginiai reikalavimai kalti. Viską lemia žemių derlingumas ir geografinė padėtis. Paprastai gelbėti tas pievas, kurios ūkiniu požiūriu neperspektyvios  ir jas šienauti ar ten ganyti didesnio intereso nėra. Tai paprastai sudėtingo reljefo bei nederlingos, kai kur užmirkusios žemės. Net gana derlingos Nemuno slėnio pievos Jurbarko ir Pagėgių savivaldybėse ne visur tradiciškai naudojamos. Tiesiog ten ūkininkų per mažai. O žongliravimas skaičiais, plotus kur bent kokie apribojimai yra juos priskiriant saugomoms teritorijoms labai nekorektiškas ir iškreipia pačios saugomos teritorijos tikrają sampratą. Taip vertinant saugomomis teritorijomis vadinamos vandens telkinių juostos bei zonos, elektros perdavimo linijų, dujotiekių, geležinkelių,  ir pan.apsaugos zonos, kurios iš tikrųjų neturi saugomos teritorijos statuso.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
