Pakeisti pensininkų senuose daugiabučiuose nebus kam komentarai

Autorius: artiom

artiom — Fri, 12 Aug 2011 18:48:06 +0000

Straipsnis,panasu,kad atspindi atlieku deginimo”fabriko” biznieriu interesus ir nora visaip sumenkinti si rajona del neitiketino anu laiku urbanistinio progresyvaus projekto, kurio mastui kol kas negali prilygti ne vienas nepriklausomos Lietuvos laikais statytas.

Autorius: Lazdynietė

Lazdynietė — Fri, 08 Jul 2011 06:53:16 +0000

Straipsnis tendencingas, neatitinkantis teisybės. “Namas, kurį aplankė “Veido” žurnalistai” randasi ne Lazdynuose, o senuosiuose Šiltnamiuose šalia Lazdynų. Žaliausias Vilniaus m. Lazdynų rajonas, kurio miškeliuose gali grybauti, uogauti, ilsėtis prie Neries krantų, kažkam kaip rakštis uodegoje. Gal todėl, kad kažkada, dar aname amžiuje, už tai, kad žymieji lietuviai architektai, suplanavę šį mikrorajoną miške, gamtos apsuptyje, gavo Lenino premiją, gal todėl, kad kažkam iš “didžiųjų galvų” labai rūpi čia padaryti savartyną, statyti gamtą teršiančias gamyklas? Jei Lazdynuose gyvena tik vaiduokliai, tai kokia bendruomenė priešinosi prieš atliekų deginimo gamyklos statybą, kodėl Lazdynų mokyklos nestokoja vaikų, o Žėručio pradinė, darželiai jų nesutalpina? Kodėl nebankrutuoja čia esančių parduotuvių tinklai?
Baigsiu straipsnio paskutiniu sakiniu: “Visa tai kelia didelių abejonių”.

Autorius: niūrus niurzga

niūrus niurzga — Thu, 07 Jul 2011 00:32:45 +0000

Jei butai tušti, kodėl tada Vilniaus gyventojų nemažėja ir kam stato milžiniškus Perkūnkiemius?

Autorius: ojojoj

ojojoj — Mon, 30 May 2011 13:40:28 +0000

oho kokia nuomonė. na bet nuomonė lieka nuomone

Autorius: magiC

magiC — Sat, 28 May 2011 22:43:48 +0000

Jei jau tiek tuščių butų, tai kaip tada gaunasi, kad rugsėjį atvažiavę studentai vos vos randa, kur gyventi?..
O kalbant apie p. Masionienės dukrą – tai p. Masionienė nelabai išmokino vaiką mylėti Tėvynę ir nelabai supažindino su šalies privalumais. Aišku, kai visą gyvenimą vaikas praleidžia dėžutėj, tai gal ir neištveria grįžus (o jei dar grįžus reikia spiestis tam pačiam 43 kv. m. bute…), bet kai aš grįžtu ir įkvepiu gryno oro kaime, pasimėgauju pajūry, nulekiu į Druskininkus, tai su kiekviena kelionė vis labiau ir labiau svajonė grįžti į Lietuvą tampa tikslu grįžti į Lietuvą. Apie žmonių niūrumą tai jau galėtų patylėti – vokiečių griežtumas irgi “užmuša”. Be to, tiesiog nėra tradicijos pas mus einant gatve sveikintis su kiekvienu iš eilės, kaip kad daro olandai ar vokiečiai.
Na o pabaigai belieka palinkėti, kad bent p. Masionienės dukra gydytoja būtų gera gydytoja, o ne kaip visi vietiniai “užsieniuose”. Mano šeimos daktaras tai turbūt vienintelę ligą težino – depresiją – vis bando man ją pripaišyt, bet neišeina… O mano energingumas kaip nekyla, taip nekyla…