Į „Veido“ klausimus atsako politologas, TSPMI dėstytojas Kęstutis Girnius

VEIDAS: Prieš šešerius metus sužinojome, kokią didelę įtaką valstybės politikos formavimui buvo įgijęs rinkėjams nematomas ir jiems neatsakingas Albino Janušos suburtas „valstybininkų“ klanas, vienu metu tapęs tikrąja Lietuvos valdžia. Kaip manote, kokie šiandien yra pagrindiniai galios centrai?
K.G.: Manyčiau, kad pagrindiniai galios centrai šiandien – tai Vyriausybė ir Prezidentūra. Gal net labiau Vyriausybė.
„Valstybininkų“ galia žlugo, kai A.Januška buvo išmestas iš visų postų. Šiandien jis jau ketvirti metai išėjęs priverstinių „atostogų“, nes jo turėta įtaka valstybės gyvenimui buvo neoficiali, susijusi su Socialdemokratų partija ir jos premjero Gedimino Kirkilo pritarimu, o socialdemokratai nuo 2008-ųjų rinkimų nebeturi pagrindinių galios svertų.
Negirdėti ir apie kitus prie „valstybininkų“ priskiriamus asmenis. Pavyzdžiui, buvęs TSPMI direktorius Raimundas Lopata, beveik nebeturi ryšio su institutu, užsiima kažkokiu verslu. Gal žiniasklaidoje „valstybininkai“ dar turi įtakos – Audrius Siaurusevičius tebėra LRT generalinis direktorius ir varo savo politinę liniją, nes tikrai negalima sakyti, kad visuomeninis transliuotojas lygiai atspindi visas nuomones. Bet LRT nėra visagalis – žmonės šiandien turi kitų informacijos kanalų. Tad dabartinės kalbos apie tai, kad „valstybininkai“ išliko iki šiandien ir išsaugojo savo galią, atsiduoda sąmokslo teorijomis.
VEIDAS: Bet FNTT vadovai išmesti iš darbo naudojant būtent „valstybininkų“ išrastą metodiką, kai VSD tiesiog be viešų paaiškinimų atima teisę dirbti su valstybės paslaptimis.
K.G.: Tačiau VSD vadovas Gediminas Grina jau aiškina, kad jo vadovaujama įstaiga tokią pačią medžiagą apie FNTT vadovus nusiuntė prezidentei, premjerui ir Seimo pirmininkei. Tad paslapties sumažėja, nors akivaizdu, kad skirtingi adresatai skirtingai suprato VSD laiško tekstą.
VEIDAS: Jūsų požiūriu, ar „valstybininkus“ kas nors pakeitė?
K.G.: Manyčiau, kad ne. Nematau jokio naujo „pilkojo kardinolo“ ir neįsivaizduoju, kad toks galėtų būti. Tam, kad toks kardinolas atsirastų, reikalingas silpnas vadovas, leidžiantis savimi manipuliuoti. Prezidentė tokia tikrai nėra. Dalia Grybauskaitė nesiduoda tampoma, bent jau ne taip tiesiogiai, kaip anksčiau būdavo. Andrius Kubilius irgi ne iš tokių – aiškiai matyti, kad jis, kaip premjeras, savo ranką daug kur tiesiogiai pridėjęs ir pats jaučia pulsą. Aišku, pas juos ateina žmonių, kurie pataria, siūlo, bet galutinius sprendimus priima prezidentė ir premjeras. Sunku patikėti, kad jie galėtų būti marionetės.
Nepamirškime, kad kardinolas Richelieu „pilkasis“ buvo tuomet, kai Prancūzijos karalius buvo silpnas. Dabar, kai turime ganėtinai stiprius, savimi pasitikinčius premjerą ir prezidentę, pati terpė „pilkajam kardinolui“ atsirasti yra sumažėjusi. Girdime gandus, kad yra žmonių, kurie šnibžda į ausį prezidentei, bando ją paveikti. Kiek čia tiesos – nežinau, bet net jeigu jos yra, šitai tėra netiesioginės poveikio priemonės politikams, ne „pilkojo kardinolo“ valdymas. Prisiminkime, kad A.Januška pradėjo su prezidentu Valdu Adamkumi, paskui perėjo į ministeriją, galiausiai – į Vyriausybę pas G.Kirkilą ir ne vienus metus veikė ganėtinai nepriklausomai nuo politinių pokyčių.
Bet kai atėjo konservatoriai, jie išvalė visas „valstybininkų“ viršūnes. Žinoma, yra nepatenkintų, kad Linas Linkevičius tapo tarsi visuomeniniu premjero patarėju, bet su kabinetu Vyriausybės rūmuose, kad Laimonas Talat-Kelpša premjerui patarinėja, nes jis buvo vienas iš A.Januškos klapčiukų. Kita vertus, prie tokių buvo priskiriamas ir ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, kuris yra savo nuomonę turinti asmenybė.
Vien dėl to, kad vienas ar kitas asmuo kadaise bendravo su A.Januška, negalima skubėti ir aklai sakyti, jog tai „Januškos kadrai“. Įrodymų reikia, juoba kad nemažai už paties „valstybininkų“ branduolio ribų buvusių žmonių šliejosi prie jų, kol šie turėjo įtaką. Kai ta įtaka baigėsi, pirmieji ir pabėgo.