"Veido" archyvas

Naują trejų metų teminį ciklą, skirtą Nobelio literatūros premijai ir jos laureatams, pradedanti intelektualiosios kultūros šventė šiemet gvildens vieno iš jų – rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo, kurio knygos „Gimtoji Europa“ pavadinimas ir yra šių metų festivalio epigrafas, idėjas. Dėmesio centre – daugiakultūrė ir daugiatautė Europa: kokia ją matome šiandien, koks kūrėjo vaidmuo šioje erdvėje, pasižyminčioje vienybe, demokratija ir unikalia kultūrine įvairove?

Žodžio programoje – naujos knygos ir aktualios temos

Festivalio žodžio programoje dalyvaus svečiai iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Savo naujausią leidinį „Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija“ pristatys vokiečių publicistas bei kultūros istorikas Uwe Rada. Meistriškai suderinęs kelionių apybraižą, politinę analizę, istorinį tyrimą bei literatūrinį portretą, autorius knygoje gvildena už „geležinės uždangos“ likusio ir nepelnytai Vakarų pamiršto regiono istorijos vingius, nepamiršdamas karalienės Luizės ir Napoleono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Memelando, paskutiniosios Europos girios ir Kuršių nerijos grožio.

Apie rašytojo balsui šių dienų Europos kontekste tenkančią reikšmę kalbės vienas žinomiausių Lenkijos ir Europos intelektualų Adamas Zagajewskis – poetas ir eseistas, daugelio prestižinių literatūros apdovanojimų laureatas, pernai nominuotas ir Nobelio literatūros premijai. Susitikime su bažnyčios istorike ir baroko žinove, mokslų daktare Irena Vaišvilaite bus diskutuojama tema „Apie viltį“. Europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis savo kūrybos vakare Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką atliks kartu su garsiuoju Lietuvos saksofonininku Petru Vyšniausku.

Liepos 16 diena, kurią Th. Mannas su šeima 1930-aisiais pirmąsyk atvyko į savo vasarnamį Nidoje, šiandien žinomą kaip jo memorialinis muziejus, tradiciškai bus skirta rašytojui: daug metų vokiečių kalbos ir kultūros propagavimui Goethe‘s instituto padaliniuose visame pasaulyje paskyręs germanistas, o šiandien – laisvas autorius, dėstytojas bei parodų kuratorius Dieter Strauss pristatys knygą apie Mannų šeimos patirtį išeivijoje.

Garsių muzikos šedevrų kolekcija

Festivalio muzikos programą, kaip ir kasmet, sudarys aštuoni koncertai. Jie pagerbs šių metų jubiliatus, amžininkus kompozitorius Gustavą Mahlerį bei M. K. Čiurlionį, atskleis austrų kompozitoriaus Antono Brucknerio chorinės bei kamerinės muzikos grožį.

Atidarymo renginį, pianisto Daumanto Kirilausko fortepijoninės muzikos rečitalį, įprasmins premjera ir debiutas. Čia pirmąkart skambės festivalio užsakymu kompozitoriaus Osvaldo Balakausko sukurti „Čiurlionio metai“ fortepijonui ir styginių orkestrui. Drauge su D. Kirilausku kūrinį atliks šiame renginyje debiutuojantis Klaipėdos kamerinis orkestras. Laukia ir daugiau tarptautinių pasirodymų: pavyzdžiui, savo krašto kompozitorių muziką kartu su lietuvių fortepijoninio trio „Kaskados“ nariais atliks pirmą kartą festivalyje viešėsiantis austrų smuikininkas Gernotas Winischhoferis.

Šiemetinėje muzikinėje programoje skambės daugybė garsių šedevrų: gerų bičiulių Johanneso Brahmso ir Antonino Dvořáko kameriniai ansambliai, Johanno Sebastiano Bacho kantata. Duoklę lietuviškai muzikai atiduos monografinis koncertas, skirtas kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884-1941) paveldui pristatyti: bus atlikta retokai koncertuose skambanti kamerinė instrumentinė ir vokalinė jo kūryba, kompozicijos chorui. Publikos laukia susitikimai ne tik su festivalio debiutantais, bet ir su jau pažįstamais šio renginio veidais: kameriniu choru „Aidija“, Kauno styginių kvartetu, dainininkėmis Sigute Stonyte, Asta Krikščiūnaite, pianistais Jurgiu Karnavičiumi, Audrone Kisieliūte.

Malonumai kino ir dailės mėgėjams

Kaip ir kasmet, festivalio svečiai kviečiami apsilankyti populiariose kino naktyse. Programoje – tarptautinio pripažinimo sulaukusios vokiečio Wim Wenders juostos, Lietuvos jaunųjų režisierių kūrybos pristatymas, režisieriaus Vytauto Damaševičiaus filmas, skirtas Czesławui Miłoszui, bei Kristijono Vildžiūno juosta „Kai apkabinsiu tave“, įvertinta aštuoniose Lietuvos kino ir televizijos kino „Sidabrinės gervės“ nominacijose. Žadama ir staigmenų.

Th. Manno festivalis nepamiršta ir dailės mėgėjų. Jau keliskart renginio metu gėrėjęsi Nidos menininkų kolonijos darbais iš privačios klaipėdiečio Aleksandro Popovo kolekcijos, šiuosyk Neringos istorijos muziejuje jie galės apsilankyti XIX a. pab.– XX a. pr. Rytų Prūsijoje, Nidoje sukurtų darbų, istorijos verpetuose iškeliavusių į Vokietiją ir vėl sugrįžusių į Lietuvą, parodoje, kurią rengia VšĮ „Nidden“ ir Mykolo Žilinsko dailės galerija. Tradicinė festivalio paroda V. ir K. Mizgirių galerijoje šiais metais skiriama menininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) kūrybai.

Įprastas festivalio erdves: Th. Manno memorialinį muziejų, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, Neringos istorijos muziejų, V. ir K. Mizgirių menininkų namus, Urbo kalną, kur rengiamos kino naktys – šiemet papildys ir nauja pajūrio kultūros oazė, Nidos meno kolonija. Paskutinę festivalio dieną, liepos 17-ąją, šie modernaus meno namai pakvies į videoperformansų bei turiningų pokalbių vakarą.