- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -
Net ir tempiama žolė greičiau neužauga
Autorius: veidas.lt | 2010 12 02 @ 12:49 | Tėvai ir vaikai | 3 Comments
Kaip ir vaikai – greičiau nesubręsta ir neišmoksta, nei leidžia jų galimybės. Nors tai tikrai nereiškia, kad žolei nereikia vandens, o mažyliui – meilės ir dėmesio. Kai šių dalykų pritrūksta, žolė nuvysta, o vaiko raida sulėtėja ar dar blogiau – sutrinka…
Kai tėveliai išgirsta diagnozę “specifinis mišrus raidos sutrikimas”, paprastai sutrinka ir negali tuo patikėti. Juolab kad apie tuos kitokius, bet tikrai ne blogesnius vaikus, jei kas ir yra girdėjęs, tai dažniausiai tik vienu ausies krašteliu. O tada karštligiškai puola ieškoti atsakymų į klausimus, kodėl, už ką ir, svarbiausia, ar tai jau nuosprendis visam gyvenimui.
Jei vis dėlto atsilieka…
Vaiko raidą sudaro judesiai, kalba, pažinimo ir socialinė emocinė raida, turinti atitikti tam tikras nustatytas normas. Žinoma, kiekvieno mažylio raida yra individuali. Visi vaikai vystosi pagal tą pačią seką, bet įgūdžių atsiradimo laikas gali būti skirtingas.
Beje, neišnešiotukų raida gali neatitikti nurodytų gairių. Gimusiajam anksčiau laiko reikėtų pridėti trūkstamų mėnesių skaičių prie esamo amžiaus (pvz., 6 mėn. kūdikį, gimusį dviem mėnesiais anksčiau, reikėtų vertinti kaip 4 mėn. amžiaus).
Bet jei vaiko įgūdžių atsiradimo laikas laiku gimusių mažųjų dviejose srityse (pvz., judesių ir kalbos) vėluoja ne savaitėmis, o mėnesiais, galima įtarti mišrų raidos sutrikimą. Kodėl mišrų? Ogi viskas labai paprasta: sutrinka ne viena sritis, o kelios. Dažniausiai tėvai raidos sutrikimą pastebi, kai vėluoja kalba (nors kartais tėvus suklaidina įvairūs mitai, pavyzdžiui, tai, kad berniukai vėliau pradeda kalbėti). Du požymiai verčia sunerimti labiau, pvz., jei dvimetukas ne tik nekalba trumpais sakinukais, o dar tik savais žodeliais ir tuo pat metu nerodo net mažiausio noro rengtis pats, nors jau turėtų tai daryti.
Kodėl taip atsitiko?
Dažniausiai nuskambantis tėvų klausimas. Deja, kartais jis taip ir lieka retorinis – pusei tėvų atsakymo į šį klausimą taip ir nepavyksta rasti. Paprastai specialistai išskiria dviejų rūšių rizikos veiksnius: biologinius ir socialinius.
Geriau supanikuoti, nei nepastebėti
Mišrus raidos sutrikimas – tikrai ne liga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai būklė, kuri, deja, dažniausiai išlieka ir “auga” kartu su vaiku. Tačiau tai nereiškia, kad dabar jau reikia pasiduoti ir iškelti baltą vėliavą. Kuo anksčiau pastebėsite šią bėdą, tuo daugiau savo atžalai galėsite padėti ir tikėtis geresnių rezultatų.
Todėl jei matote, kad jūsų vaikutis tikrai skiriasi nuo bendraamžių (geriau jau be reikalo supanikuoti, nei nepastebėti), pasitarkite su šeimos gydytoju. Jis apžiūrės, įvertins ir padarys išvadą. Kartais gali prireikti kelių vizitų, kartais – kitų specialistų (vaikų neurologo, raidos pediatro) konsultacijų. Jeigu aiški raidos sutrikimo priežastis ir ją galima koreguoti (pvz., širdies yda, epilepsija), vaiko raida gali pagerėti po atitinkamo gydymo (vaistų, operacijos). Bet daugeliu atvejų (pvz., vaikų cerebrinis paralyžius, medžiagų apykaitos ligos) šiuolaikinė medicina yra bejėgė pašalinti raidos sutrikimų priežastis arba išgydyti pačią ligą. Todėl gydymo tikslas tampa maksimalus vaiko gebėjimų išlavinimas, kad vaikas užaugęs taptų kuo mažiau priklausomas nuo aplinkinių.
Diagnozavus raidos sutrikimą mažylis siunčiamas į ankstyvosios reabilitacijos tarnybą. Ten dirbantys specialistai (atsižvelgiant į raidos sutrikimus – reabilitologas, kineziterapeutas, logopedas) sudaro individualų gydymo planą. Vaiko tėvai pamokomi vaiko priežiūros ir pratimų, kuriuos jie gali atlikti namie. Kuo daugiau užsiėmimų, tuo didesnis žingsnis į priekį.
Mažais žingsneliais į priekį
Ar ši bėda išaugama
Mišrus raidos sutrikimas – ankstyvojo amžiaus diagnozė, mažyliui ūgtelėjus ji tikslinama. Taigi viskas priklauso nuo to, kokio laipsnio raidos sutrikimas ir kokia bus nustatyta galutinė diagnozė. Jei raidos sutrikimas nėra sunkus, mažylis gali lankyti įprastą darželį, o vėliau netgi keliauti į mokyklą. Žinoma, didelių akademinių aukštumų vaikui pasiekti greičiausiai nepavyks. Dažniausiai minimalūs raidos sutrikimai vis dėlto lieka, pavyzdžiui, nevisiškai aiški kalba. Bet tai nėra priežastis lankyti specialiąją ugdymo įstaigą. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad optimaliausia, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko trys ketvirtadaliai visiškai sveikų ir vienas ketvirtadalis turinčių sutrikimų vaikų – taip pastarieji stengiasi stiebtis iki bendraamžių, o šie mokosi gerumo ir galimybės padėti kitiems. Juk žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip jis sugeba bendrauti visuomenėje, o ne nuo to, kaip gerai moka matematiką. Beje, net ir neturintys raidos sutrikimų anaiptol ne visi yra puikūs matematikai. Taigi nuleisti rankų tikrai neverta!
Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt
Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/net-ir-tempiama-zole-greiciau-neuzauga
Paspauskite čia, kad atspausdinti.
© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.