- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Nejuokaukite su nitratais!

Autorius: veidas.lt | 2011 06 01 @ 14:41 | Sveikata | 3 Comments

"Veido" archyvas

Pavasarį visuomet iškyla dilema – ar kūdikį maitinti “senojo” sezono daržovėmis, užaugintomis ekologiškai, ar įsigytomis iš patikimų rankų, ar pirkti šviežias. Patariame neskubėti siūlyti vaikui šiltnamiuose išaugintų daržovių, nes jose daug susikaupusių nitratų.

Atūžus ekologijos bangai pradėjome daug labiau rūpintis, ką dedame mažyliui į burnytę, nerimauti, kad sodo ar daržo gėrybėse yra ir blogybių, jos gali būti užterštos ir mažyliui pavojingos. Puiku, jei atokiau nuo judraus kelio turite savo sodą ar kaimą, žinote, ką ir kaip ten auginate. Tuomet kūdikis gauna daržovių ir vaisių, kuriuose nėra kenksmingų cheminių medžiagų, o jums nereikia turguje savo žvitria akimi bandyti “nuskaityti”, kiek ūkininkų parduodamose daržo gėrybėse yra nitratų ir kitokių chemikalų.

Pradedant mažylį primaitinti papildomai, pirmenybę reikėtų teikti daržovėms, nes jose yra daug vertingų medžiagų: vitaminų, mineralų, krakmolo, augalinės ląstelienos, antioksidantų ir kt. Daržovienė tradiciškai yra pirmasis papildomas kūdikio maistas.

Verčiau rinktis tokias daržoves, kurios auga mūsų krašte. Tačiau pavasaris – tikrai nėra tinkamiausias laikas daržovienėms. Nors parduotuvėse daržovių ir vaisių pasirinkimas gausus net ir šiuo metų laiku, kūdikio maistui ruošti jie nėra patys tinkamiausi. Dažniausiai jie būna apipurkšti chemikalais, mat kitaip paprasčiausiai greitai sugestų.

Šviesa mažina kiekį

Pavasarį nereiktų skubėti anksti pirkti ir siūlyti mažiesiems šiltnamiuose išaugintų daržovių ir dėl to, kad jos gausiai tręšiamos azoto trąšomis, todėl jose kaupiasi nitratai. Paprastai augaluose visada būna nitratų – tai normalus fiziologinis reiškinys. Maitindamasis augalas “siurbia” azotą iš dirvos nitratų forma, kurie vėliau, saulės šviesoje vykstant fotosintezei, dalyvauja baltymų gamyboje. Daugiausia nitratų kaupiasi šaknyse, stiebuose, lapkočiuose, mažiausiai – vaisiuose, sėklose.

Pravartu žinoti, kad nitratų kiekis augaluose kinta. Apniukus orams, sulėtėja augalų fotosintezė, tuomet nitratai kyla iš šaknų į lapus ir juose kaupiasi, bet dėl nepakankamo apšvietimo baltymų sintezė nevyksta. Nitratų nustatoma daugiau net tuomet, jei augalai nebūna tręšti azotinėmis trąšomis. Nitratų augale daugiau randama anksti ryte, nes per naktį “susiurbti” iš dirvos nitratai dar nebūna panaudoti baltymų gamybai (tam reikia saulės šviesos).

Nitratų grėsmės

Vaikams, ypač kūdikiams, nitratai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, mat jų organizmas į teršalus reaguoja daug jautriau nei suaugusiųjų. Kūdikiams apsinuodijus nitratais sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Nitratai, virtę nitritais, žmogaus organizme hemoglobiną, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčia methemoglobinu. Vystosi vidinis deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia simptomai – kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja oda ir gleivinės, pačiu blogiausiu atveju, nesuteikus pagalbos, gali ištikti traukuliai, kūdikis gali net mirti.

To nenutiks vien pavalgius daržovių – mokslinėje literatūroje nėra paminėta jokio atvejo, kad nuo daržovių, kuriose buvo nitratų, būtų užfiksuoti apsinuodijimai. Juos labiau sukelia nitratais užterštas vanduo. Tačiau svarbios ir daržovės, nes kūdikėlio svoris yra labai mažas.

Į žmogaus organizmą patenkantys nitratai su daržovėmis yra mažiau pavojingi negu gaunami su geriamuoju vandeniu dar ir dėl to, kad daržovėse esantys vitaminai C, E, B, karotinas, augaliniai fenoliai stabdo nitritų jungimąsi su kitomis pavojingomis medžiagomis ir taip mažina kancerogenų (nitrozaminų) susidarymą.

Kaip sumažinti nitratų kiekį?

Kad sumažėtų nitratų perteklius ir išliktų vitaminai, kitos vertingos medžiagos, svarbu parinkti tinkamą daržovių paruošimo būdą. Nitratų daržovėse sumažėja:

  • gerai nuplovus – 10–15 proc.;
  • pora valandų pamirkius sūriame, vitaminu C parūgštintame, karštame vandenyje – 20 proc.;
  • virtose daržovėse – 80 proc., troškintose – 10 proc., keptose – 40– 60 poc., raugintose – 25–40 proc.;
  • pašalinus tas dalis, kuriose kaupiasi daugiausia nitratų – agurkams, moliūgams, cukinijoms pašalinama prie kotelio esanti 2–3 cm vaisiaus dalis, žievė;
  • vandenį, kuriose virė daržovės, reikia išpilti ir daugiau niekam nenaudoti.

Saugios ir nesaugios daržovės

Leistina nitratų norma vaikams skaičiuojama pagal kūno masę, pvz., 20 kg mažyliui leistina nitratų norma – 74 mg, 27 kg mažyliui – leistina nitratų norma 100 mg.

  • Mažai nitratų (10–150 mg/kg) turi žirniai, pomidorai, paprikos, česnakai, bulvės, cikorinės salotos, svogūnų galvos, vėlyvosios morkos. Nedaug nitratų nustatoma Lietuvoje auginamuose vaisiuose ir uogose. Šiuose produktuose nitratų kiekis retai viršija 100 mg/kg. Juose nitratų kiekiai netgi nėra reglamentuojami, nes tikimybė juose aptikti nitratų yra minimali.
  • Vidutiniškai nitratų (150–700 mg/kg) turi agurkai, vėlyvieji gūžiniai kopūstai, lauke auginami svogūnų laiškai, cukinijos, moliūgai, patisonai, porai, rūgštynės, ankstyvosios morkos, pastarnokai, petražolių šakniavaisiai, žiediniai kopūstai (derlius nuimamas rudenį), gelteklės;
  • Daug nitratų (700–1500 mg/kg) kaupia ankstyvieji žiediniai ir gūžiniai kopūstai, burokėliai, brokoliai, salierai, griežčiai, ropiniai kopūstai, ropės, krienai, rabarbarai, lauko ridikėliai ir ridikai, pekininiai kopūstai, šiltnamiuose auginami svogūnų laiškai;
  • Labai daug nitratų (1500–4000 mg/kg) kaupia salotos, garbanoti gūžiniai kopūstai, mangoldai, špinatai, šiltnamiuose auginami ridikėliai, petražolių, salierų ir burokėlių lapai.
Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/nejuokaukite-su-nitratais

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.