Žiniasklaida kartais piešia tokį paveikslą, kad žmonės bėga iš Lietuvos dėl geresnio duonos kąsnio į kitas šalis. Ir tuo dažnai yra kaltinami emigrantai. Nors yra nemažai ir tokių atvejų, kad žmonės priverčia palikti tėvynę skurdas, bet pagrindinės priežastys yra saugumo jausmo nebuvimas, nepasitikėjimas valdžia, nes šalies valdymas vyksta be jokios perspektyvos į ateitį, ir žmones apima vis didesnė neviltis, kad kažkas pasikeis į gerąją pusę be revoliucijų ar be kokių nors kitų sukrėtimų ar net tragiškų įvykių. Štai Lietuvos Generalinės prokuratūros gyvenime kažkas vos vos pajudėjo tik tada, kai buvo nužudytas teisėjas. Tik tragiški įvykiai priverčia tą senąją gvardiją kažką pakeisti savo mąstyme, o gal, paprasčiausiai, tapti atsargesniems. Patys jie nieko nedarys, nes jiems tai yra patogu. Dėl neefektyvaus valdžios valdymo, vis dažniau palieka Lietuvą menininkai ar įžymūs sportininkai. Pavyzdžiui, D. Rimšaitės teigimu, yra daug sportininkų, kurie neturi sąlygų treniruotis, yra nevertinami, „Išmetami už borto“: „Pinigai čia nebuvo svarbiausi. Nėra taip, kad išvažiavau ir parsidaviau. Tiesiog nemačiau perspektyvos Lietuvoje” („Pasaulio vicečempionė D.Rimšaitė atstovaus Rusijai“, zebra.lt) Ir skurdas į Lietuvą atsibastė ne dėl to, kad jam čia buvo artimiausias kelias, o dėl to, kad čia yra labai palankios sąlygos jam daugintis. Ir šiandien mes nežinome, ar premjeras A. Kubilius žino, kad Lietuva įeina į skurdžiausių šalių penketuką Europoje, ar ne. Politikai nerodo jokios reakcijos į pačias skaudžiausias Lietuvos žaizdas, todėl susidaro įspūdis, kad jų pas mus iš viso nėra. Jie prabyla apie tai tik prieš rinkimus, bet tik tuo tikslu, kad kažką pažadėtų, nes faktiškai jie nežino, kaip gydyti tą šlubuojančią ekonomiką, kurią jie patys ir sukūrė. Bet jeigu jūs paklausite, kas yra autorius arba autoriai šito Lietuvos ekonomikos „šedevro“, tai jokio atgarsio jūs neišgirsite, bus visiška tyla, arba, geriausiu atveju, jie pradės vienas į kitą pirštais badyti. O tai reiškia, kad visi šitie dalykai buvo daromi slaptai arba pagal dvigubos moralės principus: sakoma viena, o daroma visai kas kita. Skurdas yra pasekmė blogo valdymo arba, tiksliau pasakius, kaip nemokšiško ir netgi nusikalstamo valdymo pasekmė. Ūkis priklauso nuo ūkininko sugebėjimų ir žinojimo, kaip protingai tvarkytis savo ūkyje. Kadangi ūkyje darbuojasi žmonės, tai ir ūkio reikalai priklauso nuo to, kokie žmonės ten dirba. Jų darbų kokybė priklauso nuo jų kompetetingumo. O kompetetingumas, kaip žinia, yra etikos norma. O etika mūsų valstybėje dabartiniu metu yra Pelenės vietoje. Todėl apie jos reikšmę išmanančių yra nedaug, o nedaug yra todėl, kad neturime tinkamos švietimo sistemos. Tiek apie ekonomiką, tiek apie mediciną, tiek apie kitas sritis yra kalbama tik iš materialistinės pozicijos principų. Buvę komunistai, užsiropštę į valdžią, neįsikerta, kad egzistuoja ne tik materija, bet ir nematerialūs dalykai – tai sąmonė. Būtent vadovaujančių personų sąmoningumo lygis ir nulemia įvykių eigą toje ar kitoje valstybėje, o ne kokie nors išoriniai faktoriai. Deja, deja, deja, 50 metų komunistinis valdymas nieko neišmokė. Komunistai, kaip ir 50 metų atgal, taip ir dabar stato materiją į pirmą vietą, o sąmonę į antrą vietą. Čia panašiai, kaip ir tvirtinti, kad ne Žemė sukasi apie Saulę, bet Saulė sukasi apie Žemę. Ir nors materializmas patyrė akivaizdų krachą komunizmo statyboje, bet vis vien Lietuvos politikai žiūri į ekonomiką tik per materializmo akinius. Ir jie net neįsivaizduoja, kad gali būti kažkas kitaip. Pažvelkime truputėlį į Kazachstaną. Per pastaruosius 5 metus į Kazachstaną sugrįžo gyventi  daugiau nei 44 tūkstančiai rusų ir 5 tūkstančiai vokiečių. Nenoriu per daug išsiplėsti apie tai šiame straipsnyje, bet peržiūrėjęs jų mokslininkų darbus apie religijas, pamačiau, kad Lietuvoje mes iš viso neturime panašių mokslininkų. Jų požiūris yra daug laisvesnis netgi nei  kai kuriose Europos šalyse. Lietuvoje religijų klausimus tvarko krikščionys, kurie, deja, nesugeba būti nešališki kitų religijų atžvilgiu. O jūs, manau, žinote, kad viskas, kas nekrikščioniška, anot jų, yra blogai. Žiniasklaidoje pilna jų straipsnių, niekinančių  kitas religijas ir t. t.  Štai Melburno (Australija) mieste gyvena arti 4 milijonų gyventojų. Ir jame yra apie 115 įvairių religinių organizacijų. Tai reiškia, kad visa tai į manoma organizuoti ir  suderinti. Bet mūsų valdžioje sėdintys krikščionys, negerbdami kito žmogaus įsitikinimų,  visgi nori, kad juos pačius gerbtų. Bet ar tai įmanoma?  Visgi matosi, kad jie supranta, ką daro, todėl savo fašistinį požiūrį į kitą žmogų, jie kruopščiai maskuoja, kad jų neatpažintų. Atrodytų, kad komunistai-ateistai ir krikščionys būtų iš priešingų stovyklų, bet ar jūs pastebėjote, kad  tarp jų yra daugiau panašumų nei skirtumų?  Ir vienų ir kitų veikimo metodai yra panašūs. Manau, daugelis prisimena, kaip mėgo apdovanojimus L. Brežnevas. Dėl jo apdovanojimų liaudis prikūrė nemažai anekdotų, kaip ir apie jo literatūrinį „šedevrą“ „Mažoji žemė“. Tai turėtų būti praeitis, bet pažiūrėjus į šiandieninę Lietuvą matai vėl panašius komiškus vaizdelius. Kaip pavyzdį  paimkime psichologą – vienuolį Arūną Peškaitį, kuris 2002 metais buvo pripažintas Tolerancijos žmogumi. Ar tai ne komedija?  Mano manymu, šitas psichologas-vienuolis  savo pažiūromis yra pasiklydęs tarp trijų medžių, o, be to, jis propaguoja paprastą neapykantą kitaminčiams ir jo išsakytos idėjos mažai kuo skiriasi nuo fašistiškai mąstančių žmonių minčių, ir tai, pasirodo, yra tolerancija? Ne mažesne tolerancija „spindi“ ir Andrius Navickas (bernardinai.lt redaktorius), kuris Tolerancijos žmogumi buvo pripažintas 2010 metais. Bet apie šių žmonių  „tolerantiškumą“ reikia rašyti atskirą straipsnį, tad palikime juos ateičiai, nes tokių  „tolerantų“ mūsų šalyje yra gana nemažai.

Visa tai reiškia, kad reikalai mūsų visuomenėje yra tvarkomi taip, kad gabūs, drąsūs, dvasiškai stiprūs žmonės Lietuvoje yra nepageidautinas reiškinys. Tai gal reikia pasakyti tiesiai, kad šitie neįgalūs prie valdžios sėdintys partsekretoriai padarė viską, kad sunaikintų tuos, kurie buvo už juos talentingesni, gabesni ir išmanė geriau nei jie ir apie ekonomiką, ir apie etiką, ir apie valdymo subtilybes.    MANO MANYMU, IR MANAU JŪS MAN ŠIUO KLAUSIMU PRITARSITE, KAD TALENTINGAS ŽMOGUS LIETUVOJE, KELIA ŠITOMS (jūs čia galite patys įstatyti trūkstamą žodį, nes, manau, kad jus tai taip pat palietė) PAVOJŲ.  KINOSTUDIJOS SUNAIKINIMAS TAI PIRMIAUSIAI – TALENTŲ NAIKINIMAS IR LABIAUSIAI PRIEINAMOS DIDŽIAJAI VISUOMENĖS DALIAI MENO SRITIES SUNAIKINIMAS. Manau, kad pasakysiu tiesą, kad tie „nekalti silpnučiai“ jungiasi į bandas, t. y.  įvairias organizacijas, ir po jų priedanga atlieka savo juodą mefistofelišką darbą.  Tokį plakatą, kaip „Stabdyk nekompetetingumą!“ jūs galite padėti beveik prie kiekvienos savivaldybės durų. Tokį pat plakatą  galima padėti ir prie Teisingumo ministerijos Juridinių asmenų ir religijų reikalų skyriaus. Ir aš nemanau, kad Lietuvoje trūktų sveiko proto žmonių, kurie labai nesunkiai galėtų tikrai kokybiškai atlikti jiems pavestą darbą. Manau, kad galima išmokyti Teisingumo ministerijos darbuotojus dirbti valstybei, o ne grupelei „savų“. Etiškas ir dvasiškai sveikas žmogus gali būti pakankamai neutralus bet kokios religijos atžvilgiu, ir tai jokių sunkumų nesudarytų. Jokiu būdu negalima vertinti religijų tik pagal tai, kaip tai daroma dabar, kad vienuolį su sutana  valstybė palaiko, o į kitus žiūri, kaip į nesavus vaikus. Anksčiau taip buvo elgiamasi nekomunistų atžvilgiu, dabar taip elgiamasi nekrikščionių atžvilgiu. Mano nuomonė yra tokia, kad nežiūrint į tai, kad jie kartais apsirėdo krikščioniškomis sutanomis ir sudaro šventuolių vaizdą, vis vien juos reikia priversti laikytis mūsų šalies įstatymų, kuriuose juoda ant balto parašyta, kad nevalia niekinti žmogaus vien už tai, kad jis nekrikščionis. Daugelis nekrikščionių niekuo dėti, jeigu „metų tolerantų“ išsivystymo lygis ir supratimas apie religijas neperžengė viduramžių inkvizitorių lygio. Būtent tokie žmogeliai, su viduramžišku mąstymu, neturėtų dirbti Teisingumo ministerijoje, Vilniaus Universitete ir kt. valstybinėse organizacijose, nes išeina tada taip, kaip toje I. Krylovo pasakėčioje, kai vilkas yra paskiriamas rūpintis avelių reikalais.

Degradacija Lietuvoje palietė visas sritis. Kaip pavyzdį, pasiūlysiu jums pažiūrėti, kokia padėtis yra net su mūsų lietuvių kalbos žodynais. Paprastai visos išsivysčiusios tautos turi savo kalbos etimologijos žodynus. Vienos blogesnius, kitos geresnius, bet visgi turi. Aš nesu matęs nei vieno lietuvių kalbos etimologinio žodyno. Tad tikrai sunku įsivaizduoti, kaip užsienietis arba net tas pats Lietuvos lenkas gali gerai išmokti lietuvių kalbą. Paimkime dabar kitą variantą. Štai aš noriu sužinoti, ką reiškia žodis „blogis“? Lietuvių kalbos žodyne rašoma: 1- a definicija: blogumas; 2 – a definicija: negerumas, silpnumas. Imame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ ir randame, kad blogis yra „blogumas, piktybė“. Tai, kaip mokytojas ar tėvelis gali paaiškinti mokiniui ar vaikui, kas yra blogis? Tai gal todėl Lietuvoje ir toleruojamas blogis, nes praktiškai nėra duomenų kas tai yra? Čia aš nesiruošiu dabar nagrinėti ar tai specialiai padaryta, kad tauta būtų akla blogio atžvilgiu, ar tai yra apsileidimas, tačiau mums su jumis būtina išsiaiškinti, kas tai yra. Pabandykime pažiūrėti į Vikipediją, nors tai nėra patikimas šaltinis, nes ten rašo, kas nori ir ką nori, pagal saviveiklos formos principus, todėl kartais krikščionys ten yra pridėję tokių dalykėlių, kurie atitinka tik jiems būdingus rasistinius požiūrius, kuriuos jie laiko norminiais. Todėl Vikipedija gali būti ne tik nepatikimas informacijos šaltinis, bet netgi gali būti dezinformacijos šaltinis, nes tą dezinformaciją bruka žmogeliai, kartais turintys rimtų problemų su proteliu. Todėl, naudojantis Vikipedija, kartais tenka tikrinti šios saviveiklinės enciklopedijos patikimumą. Bet apie blogį duotas gana tikslus apibrėžimas:

„Blogis – gėrio priešingybė, abstraktus apibūdinimas to, kas nepriimtina etikos požiūriu. Blogiu laikomi žalos darymas, kančios sukėlimas, neteisingi veiksmai. Blogiu laikoma ne pats veiksmo rezultatas, o tokių rezultatų siekimas, todėl blogį daryti gali tik sąmoningos būtybės, kai tai jos padaro tyčia, tikslingai, bloga valia. Netyčinis žalos padarymas paprastai nepriskiriamas blogio kategorijai “. Kaip matome, duotu atveju saviveikliniame žodyne -Vikipedijoje – duotas tikslesnis apibrėžimas nei lietuvių kalbos žodynuose, kuriuos ruošė ne viena grupė mokslininkų. Turėdami šį apibrėžimą, mes galime teigti, kad skurdas atsiranda tada, kai mes leidžiame daryti žalą tiems žmonėms, kurie be šitos žalos darymo, kartais net gyventi negali. O tai gali būti tik tada, kai nesilaikoma įstatymų arba jie yra labai nekokybiški. Bet nepamirškime ir kito fakto, kad komunistų laikais, įstatymų ignoravimas buvo visuomenėje toleruojamas. O kadangi religijos buvo naikinamos komunistų-ateistų, tai visuomenė šiokių tokių moralinių normų laikėsi daugiau iš baimės nei vadovaujantis savarankiškai prisiimtais etikos principais. Faktiškai komunistai ir KGB ganė piliečius kaip aveles, kurios privalėjo galvoti tik viena jiems nurodyta linkme, be jokio pasirinkimo, o jeigu galvosi kitaip, tai būsi paskelbtas priešu ir tave pradės gydyti, kaip psichinį ligonį nuo šito negalavimo. Komunistui toks mąstymas yra norma, o normaliam žmogui tai yra idiotizmas. Todėl jie stengėsi paversti kitus žmonės tapti panašiais idiotais, kokie yra jie. Deja, su tais žemos sąmonės žmonėmis, vyksta būtent tokie dalykai, kad jie nori paversti kitą žmogų tapti būtent tokiu, kokie yra jie. Tokių faktų yra abstu ir kiekvienam, manau, teko patirti tiek iš alkoholikų pusės, kurie neperneša šalia savęs tokių, kurie negeria, tiek iš katalikų pusės, kurie tave prievartaus, kad tu tikėtum į Jėzų Kristų, kaip Dievo sūnų, tiek iš komunistų-ateistų pusės, kad religija yra „opiumas liaudžiai“, tiek iš fašistų pusės, kurie reikalaus iš tavęs demonstruoti neapykantą jų paskelbtiems priešams ir t.t.

Nemokamas sūris dažniausiai būna tik spąstuose

Taigi, 50 metų nėra toks mažas laiko tarpas, todėl šiandien mes turime pagal anuos „komunizmo principus“ užaugintus politikus, kurie šiandien nori valdyti mus. Jie, kažkodėl nenori valdyti procesų, vykstančių valstybėje, jie nenori valdyti ekonomikos, finansų srautų, jie nenori tobulinti valstybės valdymo technologijų, jie nenori kurti gerovės Lietuvos žmonėms, nes jie nebeturi tam laiko, kadangi yra labai užsiėmę gėrybių „sau ir saviems“ kūrimui, o kad liaudis nematytų šitų jų kūrybos vaisių, tai visuomenę įtraukė į savotišką gladiatorių kovą dėl gabaliuko nuosavybės, o pati kova vyksta , neva, pagal „laisvos rinkos“ taisykles, kurioje faktiškai laimi tas, kuris turi daugiausia pinigų. O juo, kaip žinia, gali būti ir nusikaltėlis. Pažiūrėkime dar kartą į Vikipediją apie „laisvą rinką“: „Laisvoji rinka – tokia rinka, kurioje dalyviai veikia be valstybės įsikišimo ir visi veiksmai joje remiasi dalyvių tarpusavio susitarimu. Laisvojoje rinkoje gaminamų prekių kiekis, resursai ir administravimo būdas yra vystomas spontaniškai, dalyvaujant anoniminiams dalyviams – gamintojams ir vartotojams. Daugelis ekonomistų teigia, jog esant teisingos konkurencijos aplinkybėms, laisvosios rinkos taisyklės užtikrina optimalius gerovės kūrimo kelius (Pareto principas) ir yra pačios naudingiausios iš visų galimų pasirinkti variantų. Tačiau teisingos konkurencijos modelis yra grynai teorinis, todėl kiti ekonomistai mano, jog daug nuo jo nukrypus ir susidarius iškreiptos konkurencijos aplinkybėms laisvosios rinkos taisyklės gali ir nebebūti optimalios“.

Pirmiausia, rinkos kaip tokios iš viso negali būti be valstybės įsikišimo. Valstybė jungia žmones tam tikrai veiklai, organizuoja kažkokią tvarką, turi tokias institucijas, kurios gina tuos žmones, rūpinasi, kad šita tauta galėtų išgyventi, organizuoja švietimą ir kultūros augimą ir t. t. Antra – rinkos dalyviai yra vartotojai (pirkėjai) ir gamintojai (pardavėjai). Kas apsaugos vartotoją nuo nesąžiningų prekeivių, kad ir tų pačių prekeivių narkotikais? Aišku, valstybė. Susidaro įspūdis, kad manipuliuojant šitomis pasiūlos ir paklausos kategorijomis sukuriama prekybos laisvė, tačiau iš tikrųjų tai yra apgaulė, nes paklausa yra sukuriama. Bet Universitetuose studentams apie tai nėra sakoma. Taip pat nėra aiškinama ir apie mainų kultūrą. Ar jūs galite įsivaizduoti ekonomiką be mainų? Bet būtent šitoje sferoje ir yra prigrūsta daugybė melagingų duomenų. Kodėl? Todėl, kad materialistams pasisekė žmones įtikinti, kad aplinkui egzistuoja vien tik materija. Ir žmonėms yra siūloma vien tik reakcija į materiją, reakcija į žodį, reakcija į kito žmogaus poelgį ir t. t.  Apie šitas žmogaus reakcijas yra sukurtos net mokslo sritys -  psichologija ir psichiatrija, kurios aiškina, kad visas žmogaus gyvenimas yra susijęs tik su smegenų veikla. Tad faktiškai mes gauname ne žmogų, o biorobotą arba evoliucionavusią beždžionę. O beždžionė, kaip žinia, mėgsta ne tik pamėgdžioti, bet ir vagiliauti. Tad išeina taip, kad į valdžią daugiausia braunasi tie, kurie yra arčiau beždžionių. Bet net beždžionės turi stipriausią savo vadą, kuris sugeba apginti visą bandą ir nuo liūto ir nuo kitų plėšrūnų. O mūsų tauta šiandien nesugeba išsirinkti stipriausių, geriausių, doriausių, racionaliausių ir garbingiausių šalies atstovų, kuriais galima būtų pasitikėti ir kurie, iškilus pavojaus būsenai, nebėgtų į krūmus, kaip tai darė ne kartą buvęs Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Šiandien į valdžią patenka įvairaus plauko prisitaikėliai, kurie neišdūrę savo artimo išgyventi negali. Jie jaučia, kad jie yra silpni ir gali išgyventi tik išdurdami savo artimą. Jie nekuria su juo jokių bendrų planų, nes jam vaidenasi, kad šitas artimas yra toks pat, kaip jis. Jam vaidenasi, kad tas kitas žmogus dieną naktį galvoja, kaip išdurti savo artimą ir nesuvokia, kad šitos ubagiškos ir pilnos baimės idėjos yra tik jo galvelėje. Būtent todėl šitie žmonės sukuria aplinkui save neįtikėtinai sudėtingas schemas, kuriose pilna visokių rezgalynių, painiavos, nepagrįstos baimės ir bereikalingų tuščių laiko gaišinimo operacijų, įvairių labirintų, kuriuose ir patys nesusigaudo. Ar yra nors vienas sveiko proto žmogus, kuris galėtų paaiškinti, kodėl PVM mokestis Lietuvoje yra mokamas ne tada, kai yra parduodama prekė, o iki jos pardavimo? Ir jeigu prekė nebus parduota, tai tiekėjas privalės ieškoti galimybių, kaip susigrąžinti tą PVM mokestį. Ir jūs manote, kad tai yra valstybės reguliavimas? Ne, tai yra į valstybines institucijas įsitrynusių nesveikų žmonių kenkėjiškos veiklos darbo vaisiai. Valstybinės institucijos neturi jokių apsaugos sistemų, kad apsaugotų savo veiklos sferas nuo įvairaus plauko iškrypėlių ir, deja, nieko nėra daroma šita linkme. Faktiškai etikos normos yra vienintelis filtras galintis sustabdyti iškrypėlių skverbimąsi prie mokesčių mokėtojų pinigų. Bet būtent etikos normų įvedimo ir labiausiai bijo šiandieninė mūsų valdžia. Etikos normos sveiko proto žmogui yra normalus dalykas, o iškrypėliui tai tampa neapykantos ir naikinimo objektu. Todėl etika yra nuvertinta ir yra sukuriamas toks vaizdas, kad ekonomikoje tai nevaidina jokio vaidmens. Štai ir turime, kad tiek privačiose struktūrose, tiek valstybinių institucijų ekonomistai mato visur tik pinigų galią, tiksliau pinigų kultą. Ir šitas pinigų kultas yra šiandien tiek sureikšmintas, kad praktiškai mes turime reikalą ne su ekonomistais, o su buhalteriais, kuriems kartais netgi matematika nesiseka. Ekonomistai apie paklausą ir pasiūlą aiškina tik pagal žmogaus reakcijas, neįvertindami to faktoriaus, kad žmogaus gyvenime svarbiausias dalykas yra kūryba ir sugebėjimas pagaminti vertingą produktą, kuris reikalingas kitam žmogui, tuo jis ir skiriasi nuo beždžionės. Štai kodėl KULTŪRA, MOKSLAS IR ŠVIETIMAS turi milžinišką reikšmę tautos gyvenime. Ir tie, kurie sunaikino Lietuvos kino studiją, yra patys didžiausi kenkėjai Lietuvoje. Holivudas, kaip žinia, gimė krizės metu JAV. Ir šiandien tai yra didžiausia pasaulyje kinematografijos studija, nukonkuravusi visas kitas studijas pasaulyje. Ir šiandien mes atiduodame savo pinigus būtent šiai kino pramonei, kuri faktiškai gamina produkcija ne aukščiausios kokybės, o orientuodamasi į rinką. Tai nėra gerai. O tai reiškia, kad turi atsirasti kita studija, kuri turės šiuolaikiškesnį požiūrį į meną, nei tai yra Holivude. Arba turės pakeisti savo požiūrį filmų kūrėjai. Paklausa yra sukuriama ir jūs patys tuo galite įsitikinti. Paimkite, kad ir madą, ir jūs pamatysite, kokia yra paklausa madingiems bateliams ir išėjusiems iš mados. Paimkite, kad ir narkotikus. Jie neturės jokios paklausos, jeigu ji nebus kuriama. Todėl šitą Lietuvos laisvosios rinkos institutą  mes  drąsiai galime pavadinti Valstybės likvidavimo institutu, kaip tai pasiūlė profesorius P. Gylys. Iš tikrųjų, tai yra avantiūra ir šitie veikėjai iš šio instituto dirba pagal Ostapo Benderio veikimo principus. Valstybės reguliavimo įtaką reikėjo susilpninti tam, kad sustiprėtų monopolinis rinkų reguliavimas. Jeigu ištirtume šio instituto veiklą, tai gali būti, kad siūlo galai nuvestų mus prie užmaskuotos bankų interesų veiklos. Galiausiai mes gauname prasiskolinusius gyventojus ir pačią valstybę ir, tokiu atveju, tas praskolintas turtas tampa bankininkų nuosavybe. Bankas paėmęs pinigus iš gyventojų, lyg  juos pasaugoti, pagal idėją, juos išnaudoja savo tikslams, nes žino, kad toje „laisvoje rinkoje“ vis vien bus prasilošusių, kaip tame kazino, todėl jie pasisavins nemažai turto. Tarp tokių prasilošusių yra ir Lietuvos valstybė, nes mes turime tokią valdžią, kuri nesugeba kontroliuoti pinigų srautų ir daryti įtakos ekonomikai, nors ir turi savo pinigų. Prasiskolinęs sumoka visą sumą ir plius dar procentus bankui ir indėlininkui. Ar jums nekeista, kad visa to, ką daro privatus bankas, nesugeba padaryti valstybinis bankas?

Iš istorijos mes žinome, kad laukinis žmogus, kad išgyventų, rausdavo duobes mamutams ir įviliojęs juos į tuos spąstus ten ir pribaigdavo. Šita praktika neišnyko, bet ji panaudojama ne mamutų medžioklei, bet žmonių ir valstybių medžioklei. Ir kaip tas „nemokamas“ sūris pelėms įvilioti į spąstus, taip ir žmonėms tuo sūriu tapo „laisva rinka“, kuri teoriškai atrodo gana patraukliai. Bet tik teoriškai, nes praktikoje viskas vyksta pagal kitus dėsnius, ir išlošia tas, kas valdo šitą kazino. Bankininkai, kurie praktiškai nesukuria jokio vertingo produkto, tampa galingiausi pasaulyje, tad apie kokią ekonomiką čia gali eiti kalba? Komunistai taip pat turėjo idėją dėl sūrio. Ir tas sūris buvo – komunizmas. Komunistai daug nesistengė, kad sugalvotų kažką naujo. Jie paprasčiausiai pasinaudojo krikščionybės idėja apie Rojų, tik perkėlė Rojaus buvimo vietą iš Dangaus į Žemę. Šio Rojaus devizas: „Iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“. Ir jeigu kalbėtume apie šiandieninę Lietuvą, tai kai kurie valdininkai pranoko šituos Rojuje teikiamus reikalavimams. Teisingumo ministerijoje ir kitose ministerijose yra dirbančių valdininkų, kurių sugebėjimai yra nukreipti tik į žalos darymą, o atlyginimas mokamas kaip už gerai atliktą darbą. Ir tarp politikų  pilna tokių, kurių poreikiai aiškiai didesni nei sugebėjimai. Tą kritiką galima tęsti be galo, bet pabandykime atrasti kažką teigiamo mūsų gyvenime.

Mano manymu, reikia nebijoti duoti atkirtį blogiui ir šito galima pasimokyti iš scientologų, kurie žūtbūtinėje kovoje nugalėjo daug galingesnius už save priešininkus. Kadangi dauguma Lietuvos žmonių apie L. Ron Hubbard sukurtus dalykus girdėjo tik neigiamą informaciją, skleidžiamą per mūsų „ištikimai visuomenės interesams tarnaujančią žiniasklaidą“,  kurią jie gaudavo iš „gandų nešiojimo isntitucijų“, įsteigtų VSD specialiai šiam reikalui, tai, manau, atėjo laikas išgirsti ir apie scientologų pergales.  Pergales ne prieš gandonešius ar šmeižikus, o apie pergales, kurios išgelbėjo šimtus tūkstančių žmonių nuo narkotikų vartojimo, nuo alkoholizmo, nuo to, kad žmonės, padarę nusikaltimus, nebegrįžta daugiau prie jų, apie tai, kaip mokiniai išmoksta mokytis savarankiškai,  apie tai, kaip sportininkai pagerina savo sugebėjimus ir tampa pasaulio čempionais, apie kino žvaigždes ir verslininkus, kurie net neįsivaizdavo, kad su malonumu ir dideliu pasididžiavimu gali valdyti savo profesinius įgūdžius ar įmones ir t. t. Ar jums nekeista, kad Lietuvos valstybė vedė slaptą karą prieš scientologus? Ar buvo tam kokia nors reali priežastis? Ar tai nepanašu į beprotystę? Pabandykime atsakyti į klausimą: kodėl mūsų visuomenė yra gąsdinama neegzistuojančiais pavojais?  Ar tikrai scientologija kelia pavojų mūsų visuomenei? O gal tai kelia pavojų būtent šitiems bailiams, kuriems yra dėl ko bijoti?  Apie tai, skaitykite kitame straipsnyje „Bjaurusis ančiukas“.  Bet mums reikia pradėti nuo to momento, kad atsakytume į klausimus: kodėl kitiems žmonėms kyla noras manipuliuoti kitu žmogumi?  Kodėl labai didelė žmonių dalis neturi savo nuomonės?  Kam reikalingi tokie žmonės, kurie neturi savo nuomonės? Ar iš tikrųjų tokių žmonių visuomenę yra lengviau valdyti? O gal tokią visuomenę yra lengviau išnaudoti savanaudiškais tikslais?