Nors artimiausiais metais reklamos užsakovai į interneto rinką suneš vis daugiau pinigų, Lietuvoje pelningiausia kurti ne daugiausiai pajamų susirenkančius naujienų portalus, bet mažiausiai sąnaudų reikalaujančius pažinčių ar skelbimų tinklalapius.

Rinkos tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, 2010 m. Lietuvos interneto portalai išsidalijo 25 mln. Lt reklamos lėšų. Didžiausią dalį iš reklamos užsakovų internete susišlavė populiariausi naujienų portalai “Delfi.lt”, “Lrytas.lt” ir “Balsas.lt”.

“Ir JAV 20 lankomiausių portalų pasiima daugiau nei 80 proc. visų reklamos pajamų, tik skirtumas tas, kad likę 20 proc. JAV yra gana dideli pinigai, o Lietuvoje likusiems keliems šimtams portalų lieka labai mažai reklamos lėšų”, – tvirtina interneto reklamos sprendimų bendrovės “Adnet” verslo plėtros vadovas Deividas Talijūnas.

Nors naujienų portalai – daugiausiai uždirbančios interneto svetainės, tai vis dėlto dar nereiškia, kad šis interneto verslas yra ir pats pelningiausias. “Daugiausiai pajamų uždirba naujienų portalai, parduodantys reklaminius plotus, tačiau jų sąnaudos didelės, nes patiems reikia kurti turinį – rašyti straipsnius. Dėl šios priežasties naujienų portalų pelnas nėra didelis, o pelningiausi tie portalai, kurių turinį generuoja patys vartotojai, – skelbimų, pažinčių. Jiems reikia išlaikyti mažiau darbuotojų, o darbuotojų sąnaudos – vienos didžiausių”, – aiškina penkis skelbimų tinklalapius valdančios bendrovės “Diginet LT” direktorius Justinas Šimkus.

Iš tiesų, naujienų portalai turi samdyti žurnalistus, nuomotis biurą, pirkti fotografijas, o mažiau išlaidų patiriantys portalai didžiąją dalį pajamų gali paversti pelnu. Registrų centro duomenimis, įmonės “Delfi” pardavimo pajamos 2009 m. siekė beveik 10 mln. Lt – beveik keturis kartus daugiau nei pažinčių portalo “Draugas.lt”, tačiau grynasis pelnas buvo tik 35,5 tūkst. Lt, o “Draugas.lt” pelnas – 512 tūkst. Lt. Didžiausio šalyje naujienų portalo pelnas prieš dvejus metus buvo gerokai menkesnis ir už tokių forumų, kaip “Supermama.lt” (pelnas – 294 tūkst. Lt) ar skelbimų portalus valdančių bendrovių, kaip “Diginet Lt” (1,3 mln. Lt), pelną.

2010 m. finansinių ataskaitų didžioji dalis interneto bendrovių dar nepateikusios, o pačios duomenų neatskleidžia, tačiau neabejotinai krizė gerokai sumenkimo visų portalų pelną.

Kai kurios bendrovės iš pelno krito į nuostolius. Ypač nepasisekė lietuviškiems socialiniams tinklams, kuriuos užklupo ne tik krizė, bet ir arši tarptautinio socialinio tinklo “Facebook” konkurencija. Viena didžiausių pastarųjų metų aukų – socialinis tinklas “One.lt”. 2009-aisiais, kai “One.lt” pagal lankomumą buvo antras tinklalapis Lietuvoje, ši bendrovė uždirbo 8,4 mln. Lt pajamų ir 1,2 mln. Lt grynojo pelno.

2010 m. situacija jau visiškai kitokia – į penktą vietą pagal lankomumą nukritusio tinklalapio pajamos sumenko iki 5,4 mln. Lt, o pelną pakeitė nuostoliai. “Patyrėme nuostolių, nes daug investavome į produkto plėtrą, o antra priežastis – tam tikri pokyčiai rinkoje: pajamų iš reklamos pernai sumažėjo, vartotojai persiskirstė tarp tarptautinių ir vietinių tinklalapių”, – padėtį komentuoja “One.lt” vadovas Aldas Kirvaitis.

Nors jis tvirtina, kad šiuo metu įmonė dirba pelningai, šiandien įsteigus lietuvišką socialinį tinklalapį nebeverta svajoti kada nors atsidurti tarp pelningiausiųjų.

Užtat lietuviškų pažinčių portalų “Facebook” nenukonkuravo. Pažinčių tinklalapį valdančios įmonės “Draugas.lt” steigėjas ir direktorius Povilas Laučius tvirtina, kad 2010 m. įmonė uždirbo daugiau pajamų nei 2009-aisiais (3,5 mln. Lt) ir buvo pelninga. P.Laučiaus teigimu, “Draugas.lt” nuolat plečia savo veiklos ribas – siūlo įvairių žaidimų, astrologijos puslapį. “Šiemet atidarėme astrologinį puslapį “fortuna.draugas.lt” ir ketiname pasiūlyti daugiau naujų paslaugų”, – planais dalijosi vadovas.

“Draugas.lt” portalas gali konkuruoti su “Facebook”, kol tarptautinis socialinis tinklas nesiūlo lietuviškų žaidimų. Akivaizdu, kad ir “One.lt”, atsisakęs tiesioginės konkurencijos su “Facebook”, bando įvesti naujų produktų ir perkelti vartotojus į juos”, – rinkos pokyčius komentuoja D.Talijūnas.

Interneto rinkoje – tik keli stiprūs žaidėjai

Interneto rinkos dalyviai skaičiuoja, kad apskritai Lietuvoje kol kas pelningų interneto portalų nėra daug – žymesnį pelną susikrauna 10–15 tinklalapių. “Pelningumas dar priklauso nuo to, ar įmonė koncentruojasi ties vienu interneto projektu, ar ties keliais. Kai įmonės valdo kelis projektus, pelningumą galima didinti panaudojant sinergiją: tie patys darbuotojai dirba su keliais portalais, be to, nebereikia daug lėšų išleisti reklamai, nes vienas tinklalapis gali reklamuoti kitą. Taip mažinant sąnaudas galima didinti pelną”, – dėsto J.Šimkus.

Lietuvos portalų rinkoje šiuo metu išsiskyrė keli pagrindiniai žaidėjai: be daug reklamos pritraukiančių naujienų portalų, išsiskiria skelbimų portalus valdančios bendrovės “Plius” ir “Diginet LT”, apie 30 tinklalapių valdanti “Epasas” grupė, “One.lt”, pažinčių portalas “Draugas.lt” ir “Supermamų projektai”, valdantys “Supermamos.lt”. Šios grupės ir dar keletas nišinių portalų uždirba daugiausiai pajamų ir pelno, o kiti rinkos žaidėjai – tik smulkios žuvelės.

Kitaip nei naujienų portalams, skelbimų ir pažinčių tinklalapiams pagrindines pajamas suneša vartotojai, mokantys už skelbimų įdėjimą ir įvairias papildomas paslaugas, kaip skelbimo ar anketos iškėlimas į puslapio viršų. 30 interneto portalų valdančios bendrovės “Epasas” interneto projektų skyriaus vadovas Steponas Jurelė tvirtina, kad tarp visų portalų daugiausiai pajamų iš mokamų paslaugų generuoja “Klase.lt”, “Pazintys.lt”, “Skelbimai.lt” ir “Skelbikas.lt”.

Interneto portalų rinkoje grietinėlę nusigriebia lyderiai – pelningiausiai dirba savo nišoje pirmaujantys tinklalapiai. Tarp pažinčių portalų toks yra “Draugas.lt”, tarp skelbimų – “Skelbiu.lt”, tarp forumų – “Supermamos.lt”, tarp skrydžių paieškos sistemų – “Greitai.lt”.  Bendrovė “Interneto partneris, valdanti “Greitai.lt” portalą, turi jau 13 skrydžių paieškos portalų visoje Europoje: Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Registrų centro duomenimis, 2009 m. Lietuvoje įmonės pajamos siekė 5,1 mln. Lt, o grynasis pelnas – 956 tūkst. Lt.

“Lietuvoje dirbame nuo 2002-ųjų ir šioje rinkoje turime stipriausias pozicijas. Ilgą laiką buvome pirmieji ir vieninteliai”, – tvirtina bendrovės “Interneto partneris” verslo plėtros vadovas Vytautas Žiemys.

Reklamos rinka internete augs 23 proc.

Internete dirbančios įmonės tvirtina, kad ši rinka, ypač elektroninė komercija, dar tik gemalo stadijos, todėl sparčiai augs. “Galimybės didžiulės, nes lietuviai dar gana mažai skraido, palyginti su Vakarų Europos, Skandinavijos gyventojais. Kitas potencialas – keisis pirkėjų įpročiai, nes, mūsų galva, dar daug fizinių asmenų ir įmonių lėktuvo bilietus perka ne internetu, o agentūrų padaliniuose”, – slypinčias galimybes vardija V.Žiemys.

P.Laučius tikisi, kad internete augs reklamos dalis, o atsigaunant ekonomikai daugiau sau leis išlaidauti ir vartotojai. Rinkos tyrimų bendrovės TNS LT reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė primena, kad pernai visa reklamos rinka Lietuvoje sudarė 324 mln. Lt, o internetui teko tik  7,7 proc. – 25 mln. Lt.

“Palyginti su 2009 m., reklamos dalis internete padidėjo daugiausiai – 25 proc. Pagal pasaulines žiniasklaidos planavimo agentūros “Zenith Optimedia” prognozes, 2013-aisiais internetas pasaulyje taps antra didžiausia reklamos medija, perimsiančia laikraščių reklamos dalį”, – informuoja G.Juronienė.

Beje, šiemet TNS LT apklausė žiniasklaidos ekspertus, kurie prognozuoja, kad Lietuvoje 2011 m.reklamos rinka augs 11 proc., o internete – 23 proc.

Vis dėlto lietuviškų portalų laukia ne tik gausėjančios pajamos iš reklamos, bet ir iššūkiai. Didžiausias jų – užsienietiškų portalų atėjimas į rinką. “Lietuvišką paiešką, socialinius tinklus tikrai nugalės užsienietiški, tarptautiniai projektai, o vietiniai portalai, kaip naujienų ar skelbimų, ko gero, laikysis. Nežinia, kaip bus su elektronine komercija: ar Lietuvoje įsigalės užsieniniai, ar vietiniai portalai”, – svarstė D.Talijūnas.

Lietuviškoms interneto bendrovėms iššūkių pamėtės ir naujos pasaulinės rinkos tendencijos. V.Žiemys pastebi, jog pasaulyje tampa įprasta, kad lėktuvų bilietų pardavėjai internete juos pardavinėja be komisinio mokesčio, o uždirba iš įvairių papildomų paslaugų, pavyzdžiui, draudimo pardavimo. “Aš net neabejoju, kad ši tendencija ateis ir į Lietuvą, tai laiko klausimas. Gal būsime pirmieji, kurie tai pasiūlys”, – tvirtina V.Žiemys.

Nors nišos internete atrodo užpildytos, portalų vadovai neabejoja, kad geroms idėjoms vietos visuomet atsiras. “Kad taptum uždirbančia verslo įmone internete, reikia būti principingam ir nekopijuoti. Tiems, kurie kopijuoja kitų verslo modelius, nepasiseka, nes turi būti pirmas su savo inovacijomis ir pasiūlymais”, – neabejoja V.Žiemys.