"Scanpix" nuotr.

Šiandien, kaip ir 1949 m. NATO, nežada sutriuškinti Rusijos (tuomet SSRS) pajėgų savo pasienyje. NATO grasina, kad bet koks konfliktas išvirs į plataus masto karą, kuris taps neparankus Rusijai. T.y. NATO siūlo atgraso per pažadą eskaluoti konfliktą, rašo leidinyje “The National Interest” gynybos ekspertas Robertas Farley.

Neseniai RAND atlikta Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis simuliacija vėl  sugrąžino kalbas apie naująjį  Šaltąjį karą. Simuliacija parodė, kad NATO bus sunku apginti Baltijos valstybes, jei remsis vien konvencinėmis pajėgomis.

Vakarų kariškiai nesitikėjo, kad laimėtų konvencinį karą Europoje prieš Varšuvos pakto valstybes.

Tačiau nuo NATO įkūrimo 1949 m. iki pat praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Vakarų kariškiai nesitikėjo, kad laimėtų konvencinį karą Europoje prieš Varšuvos pakto valstybes. Grubiai tariant, gynybos strategija buvo pasiekti Lamanšo sąsiaurį anksčiau nei Raudonosios armijos tankai. Taip pat NATO planavo panaudoti taktinį branduolinį ginklą, kad pristabdytų sovietus, o tai būtų sulaukę tokio pat SSRS atsako.

Tačiau ši nuostata, kad NATO pralaimės konvencinį karą, visiškai neprieštaravo požiūriui, jog NATO yra reikšminga atgrasant SSRS nuo karo. NATO bet kokiu atveju sukeltų daug galvos skausmo  sovietams: sutriuškinti britų-vokiečių-amerikiečių pajėgas būtų sunkiai nei vien tik Vakarų Vokietijos kariuomenę. Be to, NATO grasinimas išplėsti karo veiksmus kitose pasaulio vietose tik dar daugiau kainuotų sovietams. NATO pranašumas jūroje ir ore būtų triuškinantis veiksnys, net jei sovietai laimėtų Europos fronte. O svarbiausia, Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV paleistų savo branduolines raketas į SSRS. Ir net jei JAV prezidentas atsisakytų Berlyną iškeisti į Niujorką, kitos bloko šalys galėjo panaudoti savo branduolinį arsenalą.

Aviacijos ir sausumos pajėgų puolimai įsiveržiant giliai į sovietų pozicijas turėjo paskleisti paniką priešininko pusėje. JAV karinis laivynas tuo metu turėjo smogti SSRS periferijoms.

Tiesa, po “Yom Kippur” karo 1973 m. NATO atsirado viltis laimėti prieš Varšuvos pakto šalis. Šio konflikto metu per atstumą valdomos raketos sėkmingai panaudotos naikinant gausesnį priešą ir JAV kariškiai pradėjo tikėti, kad gali sustabdyti sovietų puolimą. 1982 m. priėmus “AirLand Battle” koncepciją amerikiečiai dar labiau įtikėjo, kad gali sutriuškinti sovietus. Aviacijos ir sausumos pajėgų puolimai įsiveržiant giliai į sovietų pozicijas turėjo paskleisti paniką priešininko pusėje. JAV karinis laivynas tuo metu turėjo smogti SSRS periferijoms bei laivynui. Šis planas buvo visiškai nesusijęs su jokios NATO teritorijos gynyba ir susitaikyta, kad pradžioje sovietai galėtų okupuoti tam tikras teritorijas.

Rusija gali okupuoti Baltijos valstybes, bet tik už tokią kainą, kuri gerokai viršija šio žingsnio naudą.

Todėl žinant šį istorinį kontekstą nebe taip baisiai skamba pranešimai, kad Rusija gali laimėti karą prieš mažą NATO šalį. Rusiją visą laiką, nebent išskyrus tuoj po SSRS žlugimo, turėjo pajėgumų grasinti NATO savo konvencine ginkluote. O NATO net nebandė kurti konvencinės gynybos planų Baltijos valstybėms, tikėdamasi, kad pakaks tikėjimo įsipareigojimais ir įdirbio atgrasant Sovietų Sąjungą nuo Vakarų Europos puolimo.

RAND karo žaidimas rodo, kad Rusija gali užimti Baltijos valstybes ir galbūt išlaikyti jas tam tikrą laiko tarpą. Tačiau Maskvai tuoj pat teks pradėti mokėti už bet kokį konfliktą, kai NATO pajėgos pajudės į Kaliningradą, Padniestrę ir į kitus Rusijos bastionus. NATO povandeniniai laivai ir lėktuvnešiai smogs stipriai Rusijos laivynui. Raketomis bus sunaikinta didžioji dalis Rusijos aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos.

Trumpai tariant, Rusija gali okupuoti Baltijos valstybes, bet tik už tokią kainą, kuri gerokai viršija šio žingsnio naudą. Taip NATO atgrasė SSRS 1949-aisiais, taip ji atgraso Rusiją ir 2016-aisiais.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia