- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Namų saugumu geriausiai galime pasirūpinti patys

Autorius: veidas.lt | 2015 06 18 @ 08:00 | Teisėsauga | 1 Comment

 

Sauga. Vasarą daugelis skiria atostogoms, tačiau ilgapirščiams šis metas – pats darbymetis. Birželio–rugsėjo mėnesiais įvyksta tiek pat vagysčių, kiek per visus kitus metų mėnesius kartu sudėjus. „Veidas“ ieško atsakymų į klausimą, kaip tinkamai apsisaugoti savo būstą.

Įsilaužimų į gyvenamuosius būstus ir vagysčių iš jų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja. Pernai šalyje iš viso buvo padaryta 3,3 tūkst. tokių nusikaltimų, iš kurių daugiau kaip penki šimtai užfiksuoti sostinėje. O štai 2008-aisiais Lietuvoje suskaičiuota 6 tūkst. vagysčių, iš kurių 1,7 tūkst. įvyko Vilniuje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininko Sigito Šemio teigimu, geresnę nusikaltimų statistiką gali lemti tai, kad sumažėjo ilgapirščių. Pasak jo, nemažai profesionalių grupuočių pastaraisiais metais buvo išaiškintos ir išardytos. Be to, dalis nusikaltėlių emigravo ir šiuo metu į Lietuvą grįžta tik pasilinksminti ir išleisti Norvegijoje ar Vokietijoje „uždirbtų“ pinigų. Kita vertus, tokių nusikaltimų skaičius banguoja. Vos tik į laisvę paleidžiami svarbiausi vagysčių organizatoriai arba susiburia, iš kitų miestų atvyksta naujos grupuotės, tokio pobūdžio nusikaltimų vėl padaugėja.

S.Šemis tvirtina, kad jau daug metų pagrindinis įsibrovimo į namus ir butus būdas nesikeičia – vagys dažniausiai įsilaužia įveikdami plastikinių langų, durų rėmus ar jų konstrukcijas. Šis įsilaužimo būdas išpopuliarėjo kartu su plastikinių langų ir durų atsiradimu, kai šie pakeitė medinius langus. Jei nenaudojamos papildomos apsaugos priemonės, pirmuosiuose namų aukštuose esantys butai arba individualūs gyvenamieji namai tampa lengvu nusikaltėlių grobiu.

Mažiau populiarus, tačiau taip pat klasikinis ir dažnai pasitaikantis įsilaužimo būdas yra išlaužti arba sugadinti durų spyną. Taip nutinka tuomet, kai durys yra lengvai įveikiamos ir neturi papildomos apsaugos. Rečiau pasitaikančios vagystės įvykdomos išdaužus buto ar namo langą, pragręžus durų spynos apsauginę konstrukciją arba pačią spyną, į patalpas patekus per rūsio, katilinės langus ar per garažą.

Prieš maždaug penketą metų Vilniuje veikė grupuotė, vadinta „alpinistais“. Šie nusikaltėliai specializavosi vogdami iš paskutinių daugiabučių namų aukštų. Jie pasitelkdavo virves, specialius mazgus, alpinizmo įrangą ir per įstiklintus balkonus lengvai patekdavo į butą. Tačiau pažabojus „alpinistus“ pastaraisiais metais tokio pobūdžio nusikaltimų beveik neužfiksuota.

Dažnai pasitaiko ir vagysčių, kai dienos metu nusikaltėliai eina per daugiabučio laiptinę ir bando atidaryti visas iš eilės duris, tiesiog ieškodami neužrakintos spynos. Atidarę tokias duris, net jei bute tuo metu ir būna žmonių, jie stveria pirmus prieškambaryje pasitaikiusius daiktus ir greitai pasišalina. Tai paprastai būna rankinės, piniginės ar mobilieji telefonai.

Saugos įmonės „G4S Lietuva“ Saugos sprendimų departamento direktorius Vidas Kšanas pabrėžia, kad konkrečiam objektui svarbiausia yra kompleksinis saugos sprendimas. Efektyviausiai namų apsaugą galima padidinti įsirengiant šarvuotas duris, apsaugines langų žaliuzes, šviestuvus su judesio davikliais kiemuose ir laiptinėse, įmontuojant seifą bei nepaliekant lengvai pastebimų ir pasiekiamų vertingų daiktų. Įsirengiant signalizaciją, būtina ją prijungti prie centrinės stebėjimo sistemos. Šiuo metu privačiame sektoriuje itin populiarėja vaizdo stebėjimo paslauga, kai objekte ar teritorijoje įrengiamos filmavimo kameros, transliuojančios vaizdą į klientų aptarnavimo centrą. Vaizdas nėra stebimas nuolat, o tik tuomet, kai objekte suveikia judesio davikliai.

V.Kšanas taip pat pataria stiklo paketus padengti apsaugine plėvele, kuri neleidžia įsilaužėliams į patalpas patekti žaibiškai, nes net ir įskilęs stiklas lieka savo vietoje, o netikėtumo efektas, kurį sukelia nesudužęs stiklas, gali suteikti kelias lemiamas minutes, per kurias į objektą spės atvykti greitojo reagavimo ekipažas.

„Papildoma apsauga, žinoma, kainuoja, bet ji ir atsiperka. Pastaruoju metu išpopuliarėjo mechaninės apsaugos iš vidaus, jų pasirinkimas yra tikrai nemenkas. Kiekvienas apie tai turėtų pagalvoti individualiai, pagal konkrečias aplinkybes ir situaciją. Galiu paminėti neseną atvejį, kai nuosavame prabangiame name, aptvertoje jo sklypo teritorijoje, buvo įrengta visą perimetrą sauganti signalizacija. Nusikaltėlis atsineštomis kopėtėlėmis lengvai įveikė tvorą, bet jis praktiškai net nespėjo pribėgti prie namo ir laiko įsibrauti neliko, spėjo tik pasišalinti“, – pasakoja daugiau nei penkiolika metų šioje srityje dirbantis tyrėjas S.Šemis.

Vagysčių ir įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas pagausėja vasarą, kai žmonės išvyksta atostogauti ar ilgesniam laikui palieka savo būstą. Viena iš pastaruoju metu pastebimų ir labai paplitusių klaidų – dalijimasis informacija socialiniuose tinkluose. Žmonės skelbia įrašus apie atostogas užsienyje su visa šeima ir vaikais, publikuoja fotografijas, dažnai net įrašo planuojamą išvykimo ir grįžimo datą. Nors socialiniuose tinkluose tokia informacija dalijamasi tik su tam tikra asmenų grupe, negalima tvirtai žinoti, kad ji nenuteka į šalį ir nepageidaujamiems asmenims. Gavę tokią informaciją, nusikaltėliai progos nepraleis – turėdami galimybę ruošis ir tuo pasinaudos.

Viena efektyviausių ir šiais laikais vis labiau plintančių saugos priemonių yra aktyvios saugios kaimynystės bendruomenės, dažnai besikuriančios naujos statybos daugiabučiuose ar individualių namų kvartaluose. Kadangi bendrijos nariai yra aktyvūs, kaimynai pasitiki vieni kitais ir aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje bei su policijos pareigūnais, tokios bendruomenės yra veiksmingos.

Reikšmingi net ir tokie iš pažiūros smulkūs dalykai, kaip kaimyno pašto korespondencijos išėmimas. Jei pašaliniai mato, kad pašto dėžutė iki pat viršaus perpildyta laiškų, reklaminių lankstinukų, informacija apie tokį paliktą būstą netrukus gali pasklisti. Po papildomų pasitikrinimų toks butas gali būti apvogtas.

O vagiama šiais laikais viskas. Tai visų pirma priklauso nuo to, kas planuoja konkretų nusikaltimą. Gerai organizuotos vagių grupuotės, kuriose veikia stebėtojai, organizatoriai, vykdytojai ir vogtų daiktų realizuotojai, tos, kurios padaro didžiausią dalį tokio pobūdžio nusikaltimų, visų pirma kėsinasi į pinigus ir juvelyrinius dirbinius, o buitinė technika ar kiti panašūs daiktai jų nedomina.

„Sunku įrodyti, kad konkretūs pinigai buvo jūsų ar mano. Niekas jų numerių  nepersirašo. O juvelyriniai dirbiniai yra kuo greičiau išlydomi. Jie turi pakankamai didelę vertę, todėl tiesiog patariama šių daiktų namie nelaikyti. Tokios grupuotės daro tuos nusikaltimus su perspektyva į ateitį, kad jeigu jų nariai bus sulaikyti ir bus mėginama įrodyti konkretų jų dalyvavimą viename ar kitame nusikaltime, iš karto stengiamasi nepalikti pėdsakų. Be to, jie pasirenka prabangiau atrodančius gyvenamuosius namus, dažnai ilgai juos stebi, netgi naudoja legalias sekimo įrangas šeimininkų automobiliuose ir pan.“, – vardija S.Šemis.

Kita grupė nusikaltėlių – nuo narkotikų priklausomi ar asocialūs asmenys. Jie taip pat padaro nemažai tokių nusikaltimų, tačiau įprastai vagia visus daiktus, kuriuos tik pavyksta rasti. Patekę į gyvenamąjį būstą jie susirenka kompiuterinę, foto- bei vaizdo techniką ir kitus daiktus, randamus spintose, stalčiuose, o vėliau juos mėgina realizuoti. Nors tokių vagių ir mažai, dalis jų sugeba pavogti net maistą iš šaldytuvų ar užuolaidas nuo langų.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, vidutinė vagystės iš gyvenamųjų namų ar būtų žala yra apie 800 eurų. Didžiausia pastarųjų metų vagystės žala siekia 17 tūkst. eurų, kai iš nuosavo namo buvo išnešta brangi juvelyrika, laikrodžiai, kvepalai, grynieji pinigai ir kompiuterinė technika.

Ilgametė statistika rodo, kad tikimybė, jog vagystė iš namų ar butų bus išaiškinta, yra maždaug 33 proc. Tačiau ir išaiškinimas tikrai negarantuoja, kad pavyks atgauti visus ar bent dalį pavogtų daiktų, – tai ypač būdinga minėtiems juvelyriniams dirbiniams bei gryniesiems pinigams. Daugiau vilties, jei pavogti daiktai buvo numeruoti ir pažymėti policijoje.

Viena dažniausiai pasitelkiamų apsaugos priemonių yra saugos tarnybos, kurių paslaugos ypač populiarios gyvenamuosiuose namuose. S.Šemio teigimu, vagysčių riziką jos sumažina gerokai, tačiau visiško saugumo taip pat negarantuoja. „Nusikaltėliai taip pat nesnaudžia – matome praktiką, kai nusikaltimai daromi piko metu. Pavyzdžiui, rudenį, kai miestas pilnas automobilių, vagys darbuojasi 17–18 val. Tokiu atveju vagystė įvykdoma greitai, ir nei policija, nei saugos tarnyba tuo metu nespėja per atitinkamą laiką dėl spūsčių greitai atvykti, ir nusikaltėliai šitai žino“, – aiškina pareigūnas.

Be to, dažnai stebėdami objektus, jie melagingai priverčia suveikti signalizaciją – ji įjungiama vienoje vietoje, į kurią ir vyksta saugos tarnyba, o tikroji vagystė tuo pat metu vykdoma kitur.

Kaip pabrėžia draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius, apsisaugoti nuo kruopščiai suplanuotų vagysčių labai sudėtinga ir tam reikia įvairių specialių priemonių – signalizacijos, kameros, perimetro apsaugos, fizinė apsaugos. Minėtos apsaugos priemonės atbaido vagis ir priverčia juos rinktis paprasčiau apsaugotus objektus, tačiau saugos tarnybos į įvykio vietą suspėja ne visuomet, o pasitaiko atvejų, kai gerai savo darbą suplanavę ilgapirščiai apeina visas apsaugos sistemas.

Saugos įmonės „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktoriaus Žydrūno Bukausko teigimu, vagys į nežinomą būstą paprastai nesilaužia – auka yra stebima ir tik jai išvykus iš būsto imamasi iš anksto parengto scenarijaus. Vagis domina ir tai, ar butą arba namą saugo saugos tarnyba.

„Suveikdinę apsaugos sistemos jutiklius patikrina, per kiek laiko ir kokiu maršrutu atvyksta saugos tarnyba. Kelyje pasistato žvalgą, kuris informuoja „kolegą“. Pasitaiko, kad atvažiavimo kelyje daromi dirbtiniai sunkumai – užstumiami konteineriai, sukraunami akmenys ir pan. Kaip ir prekybos centruose ar biuruose, dažniausiai vykdomos žaibiškos (1–2 min.) arba greitos vagystės (iki 4–5 min.), tai yra – kol atvyksta saugos tarnyba“, – pasakoja Ž.Bukauskas.

„Veido“ kalbinti specialistai pabrėžia, kad net ir trumpam laikui paliekant savo namus būtina nepamiršti įjungti signalizacijos – nemažai vagysčių įvyksta dėl to, kad žmonės, net ir turėdami namie įrengtą signalizaciją, išeidami į parduotuvę, į darbą ar išvažiuodami savaitgaliui signalizacijos neįjungia. Tokiu atveju patyrusiems vagišiams užtenka vos kelių minučių, kad apvogtų būstą.

Kita patikima apsauga nuo turto vagysčių – jo draudimas. Pastebima, kad pastaraisiais metais Lietuvoje atsiranda vis daugiau norinčiųjų apdrausti savo turtą, nors šalyje butus yra apsidraudę apie penktadalį, gyvenamuosius namus – apie pusę jų savininkų, kai, pavyzdžiui, Skandinavijoje tai daro devyni iš dešimties.

„Pagrindinė to priežastis – draudimo tradicijos nebuvimas. Dažnas atvejis, kai žmonės įvertina riziką ir apsidraudžia jau po vagystės. Kita grupė – žmonės, kurių butus apdrausti reikalauja bankas, išduodantis paskolą. Vis dėlto galime teigti, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau norinčiųjų apdrausti savo turtą, nors tikslios statistikos apie tai nėra“, – sako T.Sinkevičius.

Dovaidas Pabiržis

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/namu-saugumu-geriausiai-galime-pasirupinti-patys

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.