. Gaila, kad mes turime tokius politikus, kurie labiau yra linkę tenkinti tik savo savanaudiškus norus, tenkinti savo egoistinius interesus, savo giminaičių interesus, savo grupelių interesus, savo partiečių interesus. Nors padėtis valstybėje nepavydėtina, bet susirinkę konservatoriai ir krikščionis į savo suvažiavimą piešia visai kitą paveikslą, nei jis egzistuoja tikrovėje. Pasakę kalbas, kurios pagal savo turinį primena daugiau I.Krylovo pasakėčios personažus, kur gegutė giria gaidį už tai, kad anas giria gegutę, suvažiavimo dalyviai sukalbėjo „Tėve mūsų…“ ir išsiskirstė tolesnei „veiklai“.  Jūs manote, kad šita malda buvo skirta Dievui? Ne, ji buvo skirta krikščionims ir kunigams, kad jie matytų, kokie yra pamaldūs konservatoriai ir už ką reikės balsuoti. Tai viešųjų ryšių technologijos, bet naudojamos nemokšiškai ir iškraipant jų prasmę. Bet konservatorių rinkėjams tiks ir tokiu pavidalu pasiųsta informacija.

Tad pabandykime pasiaiškinti, kodėl Lietuvoje daroma tautos išgyvenimo klausimais  tiek daug klaidų, kurios gali nulemti mūsų nacijos gyvavimo pabaigą? Į šį klausimą galima būtų atsakyti labai paprastai – Lietuva jau šimtmečiais neturi vadybininkų. Žynio ir Kunigaikščio bendradarbiavimas  atnešė Lietuvai ir sėkmę, ir šlovę, ir jėgą, ir galią, taip pat ir veržlumą, pergales, pagarbą ir netgi meilę. Išminties jie sėmėsi iš savo protėvių. Šitame Žynio ir Kunigaikščio bendradarbiavime vadybininku buvo Kunigaikštis. Todėl jie paliko istorijoje savo ryškų pėdsaką,  ir šiandien tikrai galime pasakyti, kad Karalius Gediminas buvo vienas iš išmintingiausių valstybinių vadovų tuolaikinėje Europos, Rusijos ir Azijos erdvėje. Pažiūrėkime į mūsų tautos simbolį „Raitelį ant žirgo“, ir mes galime pamatyti, kad tai jėgos, veržlumo, energijos ir ekspansijos simbolis.  Taip pat ir Gedimino stulpai, pareinantys iš gilių senovinių tradicijų, reiškia tvirtumo ir išminties simbolį. Vienas stulpas, aukščiausiasis stulpas, remiasi ant kitų dviejų, kurie sudaro pagrindą trečiajam. Tai galima pavadinti ir priežasties simboliu. O juk Žmogus, tai ir yra ta priežastis, nuo kurio priklauso visa valstybės sėkmė. Lyderis ir yra lyderis, jeigu jis sugeba tinkamai remtis ant kitų, jį palaikančių pečių.  Taip pat ir „Raitelis ant žirgo“ buvo nesulaikoma tuometiniu laikotarpiu jėga. Valstybė, turinti tokių raitelių armiją, galima būtų prilyginti šiandieninei valstybei, turinčiai atominį ginklą. Jeigu koks nors Lietuvos premjeras, pajėgtų suvokti tokio bendradarbiavimo prasmę, tai Lietuva netgi šiandien galėtų labai greitai iššokti į netgi labai išsivysčiusių valstybių viršūnę. Bet toks šuolis įmanomas teoriškai, bet neįmanomas dabartinėje Lietuvos tikrovėje, nes mes turime reikalą su politikais, kurių mąstymas yra grindžiamas fiksuotomis idėjomis, ir jie, deja, šiandien atėję į valdžią, stumia Lietuvą skurdo ir išnykimo link. Lietuva pradėjo nykti, kai buvo sunaikinta Žynių institucija, kurią šiandien galima būtų prilyginti Švietimo, Kultūros ir Mokslo  ministerijoms. Religijos klausimai, mano manymu, negali būti sprendžiami Teisingumo ministerijoje, nes tai nėra teisingumo įgyvendinimo šalyje sfera. Religija turi būti, kaip Kultūros ir Mokslo dalis, ir į religiją reikia žiūrėti, kaip į gyvenimo prasmės filosofiją, atskiriant tas religijas, kurių pagrindas yra grynai tik tikėjimas, t.y. judaizmo-krikščionybės-islamo religijos. Mūsų nacijos religinis pagrindas yra filosofinis požiūris į aplinką ir į žmogaus, kaip dvasinės būtybės, sąveiką  su šia aplinka, su praeitimi, su kosmosu,  ir su Dievu. Šita filosofija yra išdėstyta VEDOSE, kurias daugybė tautų šiandien bando pasisavinti, kaip savas. Aktyviausi yra rusai, bet nesnaudžia ir japonai, o neseniai į šias „grumtynes“ įsitraukė ir mongolai, pareikšdami, kad tai yra ir jų Vedos. Lietuvoje su Vedomis dirba tik entuziastai, jokios valstybinės programos dėl Vedų nėra. Galimas dalykas, kad valdininkai ir valstybės vadovai bijo reakcingųjų krikščionių dantų griežimo.

Nuo jėgos link bejėgiškumo
Manau, kad kiekvienas žino apie tai, kad yra žmonių kategorija linkusi naikinti praeitį. Net  ir šiandien mes sutinkame tokių veikėjų, kurie neriasi iš kailio, nes nori žūt būt sunaikinti Sovietinius paminklus. Gerai, kad atsirado iniciatyvus žmogus ir įkūrė Grūto parką. Tai yra privataus verslo ir privačios iniciatyvos puikus pavyzdys. Bet dabar reikia kurti šalia ir kitą parką : „Nepriklausomos Lietuvos 20-metės istorijos parką“ ir parodyti į kokią vergišką būseną pateko Lietuvos darbininkai, mokytojai ir kt. specialybių darbuotojai, nes nebėra nei vienos partijos, kuri imtųsi apginti šitų žmonių interesus. Lietuvoje nebeliko nei vienos partijos, kuria galima būtų nors šiek tiek pasitikėti. Nebėra ir opozicijos, nes komunistai, persidažę į socdemus, praktiškai padarė šią partiją neveiklią.  Ši partija egzistavo daugiau kaip A.M. Brazausko partija. Netekusi lyderio, ši partija plaukia pasroviui kartu su konservatoriais ir jokių opozicijos požymių neberodo.

Praeities mes pakeisti negalime, bet yra žmonių, kurie mano, kad sugriovus paminklus galima bus nubraukti ir praeitį. Deja, yra ne taip, nes sunaikinę praeitį, mes vėl grįžtame į pradinę padėtį. Tokį pavyzdį jau pademonstravo bolševikai. Jie griovė visą ankstesnę kultūrą, jie naikino visus ankstesnius paminklus, ir rezultate nukeliavo iki Egipto kultų garbinimo lygio: pasistatė mauzoliejų ir pradėjo garbinti Lenino mumiją. Panašiai įvyko ir kai krikščionis barbariškai naikino praeities relikvijas ir iškraipė istorinius faktus. Ir netgi iki pat šiandien tiek rusų, tiek lietuvių mokyklose yra aiškinama, kad krikščionybė atnešė į Lietuvą raštą, nes tiek rusai, tiek lietuviai buvo netašyti ir neraštingi barbarai. Niekas mokiniams nepaaiškina, kad jeigu lyginti tautas pagal raštą, tai buvo ankstesnė civilizacija – tai runų civilizacija, kuriai priklauso ir lietuvių tautos kultūra. Ir tai vėl gi nėra pirmoji civilizacija, nes buvo dar ir ankstesnė civilizacija. Tokiu būdu yra iškraipoma tiek mūsų tautos, tiek rusų tautos, tiek rytų  bei vidurio tautų istorijos. Netgi žydų istoriniuose šaltiniuose išliko įrodymai, kad būtent krikščionis ir buvo tie barbarai, kurie ėjo į Kryžiaus karus vardan grobikiškų tikslų, nes į kariuomenę imdavo pagrinde tuos, kurie neturėjo žemės. Jie eidavo kariauti dėl žemės, nes žemė jiems buvo, kaip karo grobis. Užgrobę žemes, jie galėdavo ten įsikurti. Tiek bolševikai, bruko įdėją per vadovėlius mokiniams ir studentams, kad tikroji istorija prasideda nuo 1917 metų, tiek krikščionis bruka savo istorijos supratimą, kad tikroji Lietuvos istorija prasideda nuo katalikų misionieriaus Brunono.  Kad katalikai bandys apginti savo istorijos iškraipymą, rodo, kad ir šitas pavyzdys, dėl kurio kilo netgi dideli ginčai mokslininkų tarpe. Štai mėgėjų sukurtoje Vikipedijoje teigiama, kad : „Bosnijos piramidės – ginčytinos kilmės piramidės formų kalnai Visoke, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Mokslinės ekspedicijos parodė, kad vietovėje nėra piramidžių. Šalies valdžia yra kritikuojama dėl klaidingų faktų apie piramidžių buvimą skelbimą“. Matyt, šitą tekstą rašė koks nors krikščionis, kuris suinteresuotas, kad lietuviai nežinotų ne tik savo praeities, bet ir savo kaimynų praeities ir save laikytu už mankurtų tautą, kurioje niekas  nežino apie savo praeitį. Tarp kitko, kaip tik Bosnijoje yra atrasta nemažai archeologinių radinių su žalčio simboliu, ir bosniai kol kas negali paaiškinti tiksliai kokiai kultūrai tai priklauso. Bet keisčiausia, kad mokslinės ekspedicijos nerado 3-jų piramidžių. Saulės piramidės aukštis siekia apie 200 metrų, bet mokslinės ekspedicijos jos nerado. Įdomus faktas, ar ne? O štai, ką apie Bosnijos piramides rašo laikraštis“Mokslo Lietuva“: Tyrinėtojai Bosnijoje-Hercogovinoje, Visoko mieste, esančiame 20 mylių į šiaurės vakarus nuo sostinės Sarajevo, atkasė pirmus solidžius piramidės egzistavimo įrodymus: seriją geometriškų akmens plokščių, formuojančių nuolaidžias piramidės sienas. Praeitą savaitę archeologai ir kiti ekspertai pradėjo kasinėti mistiškos kalvos šlaitus netoli Bosnijos centre esančio Visoko miesto. Trečiadienį pavyko atkasti dideles akmens plokštes, kurios, anot komandos vadovo, yra išorinės piramidės sienos…

Ankstesni Visocica kalvos tyrimai parodė, kad kalva yra tobulos formos, o jos šlaitai leidžiasi 45 laipsnių kampu. Po dirvožemio sluoksniu darbininkai aptiko įėjimus į tunelius ir didelius akmens blokus. Pagrindinis ir didžiausias piramidės formos kalnas Visočica siekia 213 metrų“.

2007 m. aplankyti Saulės piramidės Bosnijoje atvyko daugiau nei 400 tūkst. žmonių iš 80 pasaulio šalių. Apžiūrėti Saulės piramidės ir Mėnulio piramidės atvyko Ambasadoriai, atstovaujantis įvairias šalis (Italijos,  Austrijos, Vokietijos, Egipto, Sirijos, Jordanijos, Lenkijos, Kroatijos, Serbijos, Graikijos), kad galėtų apie tai informuoti savo šalies vadovus. Kodėl vyksta toks „mūšis“ dėl šitų piramidžių? Todėl, kad tai pakeis visą Europos istoriją, ir sugrius viena iš krikščionybės fiksuotų idėjų, kad jie atnešė raštą ir kultūra į tokią barbarišką šalį, kaip Lietuva.

Jeigu sugrįžti į krikščionybės užuomazgos laikus, Romos Imperijoje krikščionis buvo persekiojami, apmėtomi akmenimis arba atiduodami sudraskyti liūtams visų žmonių akivaizdoje. Vėliau krikščionys nekentė visko, kas romėnams buvo kaip pramoga. Jie smerkė visas pramogas, kurias mėgo pagonis, naikino jų tradicijas, kultūrą, ir net apie 200 metų nesimaudė baseinuose ir voniose, kurias dievindavo romėnai.

Rezultate Europa atsidūrė tamsių žmonių rankose ir mokslas, bei kultūra pradėjo nykti. Savaime aišku, kad  popiežius negalėjo būti geru vadybininku, todėl visoje Šventosios Romos Imperijoje prasidėjo absurdiški dalykai. Su laiku, visos tos Šventosios Romos Imperijos globoje atsidūrusios šalys, išsivadavo nuo netikusios Popiežių vadybos ir atskyrė visai Romos Katalikų bažnyčią nuo valstybės. Rusijoje taip pat aukščiausius vadovus skirdavo Provoslavų Cerkvė, ir Rusija atsidūrė prie išnykimo ribos, kol pagaliau Caras nepaėmė valdžią į savo rankas ir nepradėjo valdyti šalį savarankiškai. Ržečpospolita nesugebėjo išsivaduoti iš Popiežiaus vadybos ir rezultate šitos dviejų tautų valdomos valstybės iš viso nebeliko. Šitie faktai parodo, kad su šitais žmonėmis, kurie tiki, kad pagrindinis vadybininkas šioje žemėje yra Dievas, praktiškai neįmanoma efektyviai spręsti valstybėje iškilusias problemas.  Jeigu tokie žmonės atsiduria valdžios viršūnėje, tai jų fiksuotos idėjos tampa lemtingomis tai valstybei klaidomis už kurias mūsų visuomenė mokėjo ir mokės milijardus litų. Štai paimkime, kaip pavyzdį buvusį Prezidentą Valdą Adamkų. Sprendžiant apie jo pamaldumą, galima susidaryti įspūdį, kad jis yra tikintis katalikas. Bet būtent jo valdymo metais suklestėjo korupcija, o Lietuvos valstybei buvo padaryti milžiniški nuostoliai. Štai viena iš V. Adamkaus prezidentūros darbuotojų Irena Vaišvilaitė yra pareiškusi:„Tvirtai tikiu, kad Dievas rūpinasi pasauliu ir yra pasaulyje“. Tad norisi paklausti ponios Irenos Vaišvilaitės: kas įsteigė 2001 metais Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centrą (NRTIC), kuriame dirba gana piktavališkų ketinimų žmonės, skleidžia gandus ir melą, dezinformuoja visuomenę, ir įžūliai demonstruoja savo neapykantą nekrikščioniškom religijom, – Dievas ar Irena Vaišvilaitė? Jokio Dievo tarp steigėjų sąrašo nėra, nėra ten ir Dievo parašo. Bet aš nemanau, kad Dievas būtų nors kiek suinteresuotas tokio dezinformacijos centro kūrime, kuris pagal šių veikėjų veiklą daugiau primena KGB Dezinformacijos skyriaus veiklos metodus. KGB gi niekur neskelbdavo savo tikrojo pavadinimo, bet jų tikroji veikla visada buvo nukreipta į tai, kad kažką tai sugriauti arba kažkam tai pakenkti. Kadangi Irena Vaišvilaitė buvo toje delegacijos sudėtyje, kuri kartu su buvusiu Prezidentu V.Adamkumi lankėsi pas Popiežių, tai man būtų įdomu žinoti, ar pats Popiežius Jonas Paulius II palaimintų tokio dezinformacijos centro kūrimą ar ne?  Man tuo patikėti tikrai būtų sunku. Todėl, aš manau, kad tokios idėjos atėjo ne nuo Popiežiaus, bet iš JAV.  Būtent JAV pagal panašią schemą, toks „informacijos centras“ egzistavo, bet dėl iškeltų jam teisminių bylų dėl nevykusio deprogramatorių darbo(daugiausia tuo užsiima psichiatrai; jie, pagal giminaičių prašymą,  įbaugina žmogų dėl jo tikėjimo, kankina badu, kad jį palaužti, o jam palūžus, perprogramuoja jį į kitą tikėjimą), šis informacinis centras bankrutavo. Kadangi I.Vaišvilaitė darbavosi ir JAV, tai gali būti, iš ten ji ir parsivežė tą idėją apie panašaus centro įkūrimą Lietuvoje. Šis centras JAV buvo vienas iš dezinformacijos ruporų prieš Scientologiją.  Analogiškai elgėsi ir NRTIC Lietuvoje, nes reikėjo „laiku“ sustabdyti Scientologijos plitimą Lietuvoje, kadangi Scientologija yra „per daug“ informatyvi,  ir turi „per daug“ informacijos apie visą tą Kapitalistinį pasaulį ir apie tuos, kurie valdo jį. Ir ji „per daug“ turi metodų, kurie gali padėti išspręsti pagrindines valstybės problemas, pradedant etika ir baigiant efektyviomis valdymo sistemomis tiek valstybinėse įmonėse, tiek privačiose struktūrose. Scientologija turi pačius efektyviausius metodus sprendžiant alkoholizmo problemą, narkomaniją, nusikaltėlių reabilitacija, taip pat ir Žmogaus Teisių įgyvendinimą šalyje, gali pakelti visą  Švietimo sistemą į aukštesnį lygį, pakelti Meną ir Kultūrą į aukštesnį lygį, padėti išspręsti darbo problemas, padėti išspręsti šeimos problemas, pagerina intelektą, sugebėjimą mokytis ir kitus žmogaus gebėjimus. Scientologų tikslas sukurti Naują Civilizaciją be karų, be nusikaltimų, be beprotystės nėra tuščiai švaistomi žodžiai, nes yra konkretūs darbai, konkreti veikla ir konkretūs tos veiklos rezultatai. Scientologijos veiksmingumas yra labai paprastas – žmogui suteikiama galimybė pažinti giliau savo dvasinius sugebėjimus, o jie kaip žinia, yra fenomenalūs, ir tie klausimai, kurie atrodė jam, kaip neišsprendžiami, pradeda po truputį spręstis. Jeigu žmogaus protas sukelia problemas, reiškia jis yra pajėgus jas ir išspręsti. Kodėl reikėjo užblokuoti Scientologijos plitimą Lietuvoje? Todėl, kad reikėjo Lietuvą  įklampinti į skolas, kad vėliau galima būtų manipuliuoti bet kokia vyriausybe, kaip marionete, kuri pati talkins griaunat žemės ūkį, griaunant pramonę ir parduodant strategiškai svarbius visai valstybei objektus. T.y. sukelti tokį chaosą, kad niekas nesuprastų kas vyksta, o tuo metu tyliai įvykdyti valstybėje tokias permainas, kad ilgainiui iš jos galima būtų traukti lietuvių tautos sukauptą energiją.  Paimkime, kad ir tokį pavyzdį: ar gali kas nors paaiškinti man tokį dalyką, kodėl gydytojams mokami procentai už tokių ar anokių vaistų išrašymą ligoniui? Kas tai? Gydymas ar farmacininkų kapitalo interesai? Kodėl tyli gydytojai? Todėl, kad tai yra priedas prie jų atlyginimo. Kas įteisino šitą dalyką, kad gydytojai taptų farmacinių kompanijų vaistų pardavimo agentais? Tai į ką pavirto mūsų gydytojai? Kur jų duota Hipokrato priesaika? Nebėra nieko švento. Bet yra tie, kurie sukūrė tokią situaciją.

Arba štai A. Kubilius grąžo rankas ir visas bėdas bando suversti, neva, „netikėtai“ atsiradusiai krizei, panašiai, kaip atsiranda netikėtai uraganinis vėjas. Bet tai ne pirmoji pasaulyje krizė. Ji buvo organizuota keletą kartų. Manau, kad premjeras turėtų žinoti, kad nežinojimas ir fiksuotos idėjos neatleidžia nuo atsakomybės. Ir jeigu premjeras turėtų nors vieną protingą patarėją, tai jis jam atverstų L.Rono Habardo 1-ąjį tomą iš serijos „Vadyba“ ir perskaitytų jam 1970 m. gegužės 23 d. parašytą Instrukcinį laišką apie  Organizacinę politiką „Klaidos“. Pacituosiu ištrauką iš šio laiško:

„Jeigu kas nors, kad ir marsietis, judėdamas nuo pasekmių link priežasties, ištirtų neatitinkamumus šioje planetoje, nes vienas minusas jį nuvestų prie kito minuso (minusas, pagal L.Ron Hubbard, tai nelogiški veiksmai, kuriuos daro konkretūs žmonės- mano pastaba).

Situacijos analizavimas parodytų, kad būtina atlikti tyrimus Rusijoje, kur susikaupė daugybė minusų, ir marsietis galėtų pagal tuos duomenis sužinoti, kas ne taip šitoje planetoje.

Tęsdamas tyrimus tokiu pat būdu, jis atrastų daugybę minusų susijusių su kapitalizmu, dėl ko jam tektų pravesti tyrimus taip vadinamuose Vakaruose, ir tada jis sužinotų apie pagrindinį dalyką – „Šaltąjį karą“ tarp komunizmo ir kapitalizmo.

Tai suteiktų jam daugiau duomenų, kurie yra būdingi tiek komunizmui, tiek kapitalizmui (ekonomika), ir jis, analizuodamas šituos duomenis, susijusius su ekonomika, atrastų pačią beprotiškiausią grupę pasaulyje: tarptautinius bankininkus, kurie supjudo vieną pusę su kita puse.

Taip jis padarytų visos planetos analizę“.

L.Ronas Habardas rašė apie tai prieš 41 metus. Tad pažiūrėkime dabar, ar tikrai bankininkai jaučia krizę? Pagal 2008 -2010 metų duomenis JP Morgen uždirbo 30,6 milijardų dolerių gryno pelno, Wells Fargo – 22 milijardus, Goldman Sachs – 21, 94 milijardus. Jeigu sudėti visus tai grupei priklausančius bankus, tai 2010 metais jie uždirbo 450 milijardų dolerių. Bet ir šitų bankų padėtis priklauso nuo Federalinės Rezervų Sistemos kreditinės pinigų politikos.

Štai jums ir kapitalizmo grimasos. Manau, kad šiandien trūksta Lietuvoje informacijos apie kapitalizmą. Netgi nedaugelis žino, kad kapitalistas sukaupia savo pelnus pagrinde dėka to, kad yra samdomas darbas. Būtent samdomam darbuotojui nemokant to atlyginimo, kurį jis turėtų gauti, ir sukaupiamas pagrindinis turtas. Štai kodėl naudinga Vakarų valstybėms turėti samdomų darbuotojų iš Rytų šalių. Na, o bankininkai tai iš viso nieko negamina, bet sukaupia pačius didžiausius turtus. Tai, kam naudingas tas kapitalizmas? Manau, atsakymas aiškus. Tą idėją jie platina ir kiekvienoje šalyje. Štai ir Lietuvoje, manau, ne vienas matėte reklamą, kur koks nors nieko neveikiantis ponas guli ant debesėlio, o apačioje štai toks užrašas: „Tegul dirba jūsų pinigai“. Faktiškai bankininkai, kurie jau visiškai suįžūlėjo, skatina tokioje šalyje nedarbą. O juk būtent dėka darbo žmogus atsisveikino su beždžionės praeitimi, nors pas kai ką  tie įpročiai liko, kaip žinia beždžionė mėgsta vagiliauti. Tad bankininkai siūlo grįžti atgal prie beždžionės.

Štai, atrodo, Lietuva tapo Nepriklausoma šalimi. Buvo galimybė sukurti valstybę. Bet kadangi komunistai mėgsta valdyti kolektyviai, nes tokiu atveju niekas už nieką neatsako, tai joks vadybininkas jiems nebuvo reikalingas.  Valstybės valdymas buvo suktai sukurtas: formaliai valdžia atitenka Prezidento institucijai, o iš tikrųjų valstybės valdymas vyksta per  Aukščiausiąją  Tarybą, kurią vėliau pervadino į Seimą. Todėl Seimas keitė premjerus, kaip pirštines, ir valdymas atitekdavo tai vienai tai kitai grupelei. Nesant vadybininkui, valstybinis turtas tapo įvairių grupelių grobstymo šaltiniu.  Bet tikrovė nemėgsta tuštumos, todėl Lietuva nedelsiant pateko į bankininkų siųstų vadybininkų rankas. Komunistai, neturėdami jokios patirties privačiame versle, o tik mokėdami spekuliuoti, t.y. pirkti pigiau ir parduoti brangiau, perdavė strateginės reikšmės įmones į svetimas rankas ir valstybė atsidūrė prie bankroto ribos. Ekonomiką suvokdami tik iš spekulianto supratimo lygio, ir neturėdami tikrų vadybininkų, jie gali atvesti šalį iki visiško jos išnykimo. Todėl viską, kas įmanoma yra skubama parduoti per Amerikos, Europos ir Rusijos vadybininkus. Kodėl Lietuvoje nėra iki šiol revoliucijos? Todėl, kad daugelis žmonių deda viltis į jos Kilnybės Prezidentės Dalios Grybauskaitės asmenybę. Be abejonės, dabartinė Lietuvos Prezidentė yra puiki strategė, ir Lietuvai tikrai pasisekė, nes tokie dalykai būna gal vieną kartą per šimtą metų, tačiau reakcionieriai priešinsis visomis galiomis ir gali netgi regzti ativalstybines intrigas. Privatus verslas atsidūrė kriminalų rankose ir jie diktuoja savo taisykles politikams, o šie pasiruošę nudirti nuo savo tautiečių paskutinį kailį. Tikriausiai nedaugelis žino, kad konservatoriams iš krikščionių tarpo buvo pasiūlyta  pasiimti „Rūpintojėlio“ simbolį. Įsivaizduokite, kad „Rūpintojėlis“ tampa dabartiniu vadovaujančios partijos simboliu. Ar tai nėra galutinis lietuviškos dvasios naikinimas?  Nuo energingo, veržlaus ir sugebančio apginti savo garbę ir savo tėvynę „Raitelio ant žirgo“ mums siūloma pereiti prie sėdinčio pusnuogio vargšo, sunkių dūmų kankinamo „Rūpintojėlio“.  Man taip ir norisi paklausti moterų: ar jūs pačios asmeniškai, norėtumėt turėti tokį neįgalų, pusiau perkarusį, nieko neveikiantį, bet pastoviai sunkiose dūmojimuose beskęstantį vyrą, ir dar apvainikuotą ne lauro lapais, o kančios vainiku? Netikiu, kad tokių moterų atsirastų labai daug, o jeigu ir būtų keletas, tai, paprasčiausiai, gal būt, tai būtų frigidiškos moterėlės, kurioms tegul būna bet kas, kad nors šiek tiek į vyrą būtų panašus.  Taigi, lietuviams vyrams kai kurie krikščionis šiandien siūlo  būti panašiais į mazochistus ir nešti tą kančios kryžių nežinia kiek laiko. Kartais savo kalbose jie netgi pabrėžia, kad „kančia apvalo žmogų“. Tai, jeigu tai atitiktų tikrovėje vykstančius dalykus,  tai lietuviai nebėgtų iš savo šalies. Kenčiančių šiandien labai daug, bet nesu sutikęs dar nei vieno žmogaus gyvenime, kurį kančia būtų apvaliusi. Kančia yra labai žema emocinė būsena ir ji yra būdinga depresiją išgyvenantiems žmonėms. Nuo kančios jau yra nebetoli iki apatijos, o nuo apatijos iki mirties vos keli žingsniai. Tokius dalykus žmogus išgyvena, kai jame gęsta gyvybinė energija. Ir atvirkščiai, kuo daugiau gyvybinės energijos, tuo žmogus labiau yra entuziastingas, išradingas, kūrybingas ir t.t. T.y. jis yra „Raitelis ant arklio“ arba sumanus, kompetetingas vadybininkas, kuris žino, kaip jam reikės įveikti tą ar aną kliūtį.

Mums reikia sugrįžti prie šakninių mūsų valstybei dalykų. Mūsų protėviai VEDOSE mus moko, kad DVASIA, MINTIS stovi aukščiau nei MATERIJA. Kad tai tiesa, tai tuo jus galite įsitikinti patys. Šito mes ir turime mokyti savo vaikus.

Kitame straipsnyje jūs galėsite daugiau susipažinti su fiksuotomis idėjomis. Ir jūs pamatysite, kokią milžinišką žalą gali padaryti žmonės, kurie yra fiksuotų idėjų nelaisvėje. O straipsnio pabaigoje rekomenduoju pažiūrėti video filmą  „Vedų civilizacijos paslaptys“.

(Bus daugiau)
Jonas Pocius