1. Mokyklose tikrai yra mokoma tas, ko visiškai nereikia, tačiau tai dar nereiškia, kad viską reikia išmesti. Pavyzdžiui, per visą mokymosį etapą mokykloje supratau, kad, kai kurie dalykai yra paprasčiausiai beverčiai – tikyba ir etika. Tuojau paaiškinsiu kodėl. Visų pirma, tokių mokytojų niekas neklauso. Antra, kai mokytojas dudena ir dudena, ir dudena – tampa nuobodu klausytis. Trečia – tokie dalykai nėra pristatomi kažkaip įdomiai, o kišami per prievarta, ko pasekoje – nė vienas neina į tokias pamokas.

Ai, dar pamiršau paminėti ir darbų pamokas. Na, berniukams iki 6 klasės viskas buvo normaliai. Drožinėjom medieną, kalėm vinis (žinot, mokėmės “tipo” statybų amato), tačiau nuo 7 klasės prasidėjo dizainas. Ir kam jo reikia, jei 90 procentų bernų nėra Statkevičiai? (Atleiskit už palyginimą jo fanai)

2. Norint kelti dėstymo/mokymo lygį visų pirma sakyčiau reiktų atsijoti normalius mokytojus nuo debilų, kurie tik gauna “algą” nieko nedirbdami. O tai padaryti yra ganėtinai sudėtinga, mat reiktų sudaryti spec. komisiją, kuri ne tik, kad būtų mokyklose/veruose, bet ir pirmiausia paegzaminuotų pačius mokytojus, įvertinant jų dėstymo kokybę. Bet visgi, vėl, dilema – iš kur pinigų imti? Didinti mokesčius?

3. Nemanau, kad, kas metai reikia ekspermentuoti su švietimo sistema, nes tai atbaido dalį studentų/mokinių nuo egzaminų. Nors, aišku, ta mokinių dalis yra arba idiotai, arba… na… e… soc. remtini, kurie bijo, jei blogai išlaikys egzus, negauti VF vietos kurioje nors spec. Todėl dalis jų ir renkasi studijas užsienį. Tarkim Airija – viskas nemokama ES piliečiams (išskyrus bendrikus ir valgį, ir prausyklas…)

Tad, ką aš čia norėjau pasakyti? A, taip. Reikia visko imtis mažais žingsneliais, įvertinant realią padėtį ir visuomenės nuotaikas, o ne kas mėnesį imtis vis ko nors kito.