- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Mokykloje gali ir turi būti įdomu

Autorius: veidas.lt | 2017 07 12 @ 08:46 | "Veido" interviu | 25 Comments

Geriausi Europoje pagal gebėjimus gamtos mokslų srityje, antri pagal matematinį raštingumą, treti pagal skaitymo gebėjimus. Tokių Estijos penkiolikmečių rezultatų Tarptautinio moksleivių vertinimo (PISA) tyrime galime pavydėti. Arba galime iš estų mokytis. „Veidas“ su Estijos švietimo ir mokslo ministre Mailis Reps bando aiškintis, kokiomis priemonėmis taip pakilo Estijos vaikų gebėjimai.

Aušra LĖKA

– Juokais galima sakyti, kad klausimo užtektų ir vieno – kaip jums tai pavyko?

– Taip, mes didžiuojamės Estijos rezultatais naujausiuose PISA tyrimuose. Estija juose dalyvauja nuo 2006 m., ir mūsų moksleiviai nuosekliai demonstruoja gerus rezultatus. Vertiname šią mūsų sėkmę, bet ne tik kaip garbę – ir kaip grįžtamąjį ryšį tolesniam darbui, padedant mūsų vaikams mokytis ir geriausiais įmanomais būdais parengiant juos suaugusiųjų gyvenimo iššūkiams.

Puikūs mūsų penkiolikmečių moksleivių gebėjimai yra subalansuotos ir nuolat tobulinamos švietimo sistemos rezultatas. Tai rodo, kad mūsų mokytojai ir mokyklos atlieka didelį darbą, ir reiškia, kad priėmėme teisingus sprendimus vystydami švietimo sistemą, nes, kaip žinome, pokyčių šioje srityje poveikis pamatomas po dešimties–penkiolikos metų.

– Išskirtinai didelės Estijos moksleivių dalies gebėjimai įvertinti kaip geri ir labai geri. Kaip jums pavyksta to pasiekti, jei Estijos švietimo principas – vienodai kokybiškas išsilavinimas visiems?

– To pasiekti mums pavyko pakeitus mokymo procesą – susikoncentravus į kiekvieną moksleivį. Mes laikomės principo, kad kiekvienam moksleiviui privalo būti suteikta tokia pagalba, kokios jam reikia: vienokia tiems, kurie lėčiau atlieka užduotis, kitokia tiems, kuriems mokslas sekasi lengvai.

Beje, Estijoje mokyklos remiamos ne tik per mokymo procesą, bet ir visais įmanomais būdais: nuo popamokinės veiklos ir laisvalaikio prieinamumo didinimo iki nemokamų pietų mokykloje ir pagalbos vaikams, turintiems negalią. Nors Estija nėra turtingiausia tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, mums pavyko efektyviai veikti su vidutiniais ištekliais: skurdo rizikos grupės šeimos gauna finansinę paramą, kad parengtų vaikus mokyklai, vaikų darželiai tokių šeimų vaikams yra nemokami. Estijos švietimo sistemos esmė – pasiūlyti visiems lygias švietimo galimybes, ir mes nuolat dirbame, kad tokios būtų suteiktos visiems.

– Ar tai reiškia, kad Estijoje nėra mokyklų, kurios moksleivius atsirenka, rengia „stojamuosius“ egzaminus?

– Estijoje vadovaujamės mokyklų autonomijos politika, o tai reiškia, kad kiekviena mokykla gali turėti savo priėmimo kriterijus. Yra kelios gimnazijos, į kurias norint patekti reikia laikyti testus, kelios atsirenka moksleivius pagal jų pagrindinės mokyklos baigimo egzaminų rezultatus.

– Koks buvo mokymo programų pakeitimo 2010 m. tikslas ir esmė? Ar keisdami jas labiau orientuojatės į tai, kad vaikai kuo geriau išmoktų Estijos istoriją, literatūrą, ar į globalų kontekstą?

– 2010 m. atnaujinome mokymo programas siekdami mokymo standartą suderinti su šiuolaikinio švietimo poreikiais ir suteikti moksleiviams kompetencijų, leidžiančių jiems dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir sėkmingai veikti pasirinktoje srityje. Orientavomės į esminius gebėjimus, apibrėžtus Europos Parlamento: gimtosios kalbos mokėjimą, užsienio kalbos įgūdžius, matematikos srities kompetenciją, mokslo ir technologijų žinių pagrindus, iniciatyvos ir verslumo lavinimą, kultūrinį sąmoningumą ir saviraiškos įgūdžius.

Visų šių kompetencijų visapusiško mokymo principas yra tarpdisciplininis požiūris, leidžiantis tarpusavyje susieti atskiras disciplinas per tų pačių temų mokymąsi. Estų kalba, Estijos istorija ir kultūra yra neabejotinai svarbios mokymosi disciplinos, tačiau jos nėra mokymo programos šerdis – mokymo integralumo principai įpareigoja visų disciplinų mokyti remiantis tarpdisciplininiu pagrindu.

Kokie rodikliai analizuojami nuo pernai privalomame mokyklų vidiniame vertinime?

– Bendras vidinio vertinimo tikslas yra remti moksleivių ugdymo tęstinumą ir nuolatinį tobulėjimą. Švietimo kokybė ir būdai, kaip tai įvertinti, visada buvo diskusijų tema, tad siekdami garantuoti švietimo kokybę turime orientuotis į visuomenės demokratizacijos procesus, švietimo paradigmos kaitą, kitų ES šalių patirtį ir grįžtamąjį ryšį, kurį gauname iš aktyvaus dalyvavimo tarptautiniuose švietimo būklės tyrimuose. Šie rodikliai tapo privalomi siekiant užtikrinti švietimo efektyvumą ir vaikų saugumą bet kokio tipo mokyklose.

Ikimokyklinio ugdymo srityje vertinama, ar dažnai mokymo procese naudojamos skaitmeninės priemonės, koks moksleivių ir mokytojų bei mokyklos personalo skaičiaus santykis, papildomus mokymus baigusių pedagogų ar kito personalo dalis ir kt.

Pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje, be analogiškų dalykų kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vertinamas moksleivių požiūris į mokyklą, pavyzdžiui, aštuntokų ir vienuoliktokų pasitenkinimas mokykla, aiškinamasi, kokia dalis aštuntokų mokykloje yra patyrę patyčių. Taip pat vertinama, kokia dalis moksleivių be priežasties praleidinėja pamokas, kiek procentų dalyvauja popamokiniuose užsiėmimuose, kokia dalis palieka švietimo sistemą įgiję pagrindinį išsilavinimą.

O egzaminų sistemos veiksmingumą bei tendencijas padeda įvertinti pagrindinės mokyklos ir valstybinių egzaminų rezultatai ir jų palyginimas su tos disciplinos pažymiais.

Kitas bendras pagrindinei ir vidurinei mokyklai rodiklis – kiek vienam moksleiviui tenka ploto įvairioms veikloms. Vidurinėms mokyk-loms taip pat svarbu išmatuoti mokyklos indėlį į moksleivių rezultatus.

Kaip praktiškai pasireiškia iniciatyva „Huvitav Kool“ („Įdomi mokykla“)?

– „Huvitav Kool“, kurią inicijavome prieš beveik ketverius metus, išaugo į mokyklų bend-ruomenių, kartu dirbančių, kad mokymasis būtų įdomus moksleiviams, mokytojams, tėvams ir visiems kitiems bendruomenės nariams, judėjimą. Tikslas – sukurti motyvaciją, norą ir gebėjimus mokytis visą gyvenimą. Tai nereiškia, kad mokymasis turėtų būti tik linksmybės ir džiaugsmas, – tam būtinos intelektinės pastangos. Tačiau mokykla turėtų skatinti kūrybiškumą, taikyti naujus mokymo metodus ir technologijas, pasiūlyti platų galimybių pasirinkimą, kad kiekvienam mokiniui būtų suteikta kuo geresnė parama mokytis.

Estijos mokyklos turi daug savarankiškumo ir laisvės, nes mes pasitikime jomis ir tikime, kad jos priims geriausius sprendimus, atsižvelgdamos į vietos sąlygas. Taigi norėdami paskatinti norimus pokyčius turėjome pasiųsti aiškią bendrą valstybės ir visuomenės žinutę, kad eiti į mokyklą gali ir turi būti įdomu, kad svarbu puoselėti moksleivio prigimtinį smalsumą, kad mokyklos turi būti kūrybingos.

Kaip tai atrodo praktiškai? Surengėme daug nacionalinių ir regioninių renginių, kuriuose mokytojai, mokyklų direktoriai, tėvai, moksleiviai, įvairių sričių specialistai diskutavo šiais klausimais ir susitarė dėl pokyčių bendrų planų. Taip pat organizavome daugybę renginių ir parėmėme projektus, kuriuose mokyklos ir pelno nesiekiančios švietimo įstaigos dalijosi geriausia švietimo naujovių patirtimi ir rado naujų bendradarbiavimo galimybių. Kitas svarbus dalykas buvo komunikacija – išleidome ir visoje Estijoje platinome šimtus gerųjų pavyzdžių ir sėkmės istorijų iš įdomių mokyklų.

Mūsų vaidmuo buvo inicijuoti bei skatinti diskusijas ir bendradarbiavimą. Tai padėjo „Huvitav Kool“ iškopti į tokį lygį, kai mokyk-los, tėvai ir kitos suinteresuotosios šalys dabar aktyviau įgyvendina mokymosi ir mokymo modernizavimo pokyčius.

– Kaip skatinate moksleivius rinktis tas studijų programas, kurios rengia reikalingiausias Estijai profesijas?

– Švietimo sistemą priartinti prie besivystančios visuomenės poreikių ir darbo rinkos lūkesčių buvo vienas mūsų švietimo politikos prioritetų. Mes turime specialią prognozavimo sistemą OSKA, padedančią rinkti duomenis apie pagrindines kompetencijas, kurių reikia norint sėkmingai įsilieti į darbo rinką, ir pateikiančią rekomendacijas, kad galėtume tam pritaikyti mokymo programas ir parengti jaunimą jų darbinei veiklai geriausiu būdu, kokį tik gali suteikti švietimas. Informacija apie esamą padėtį rinkoje ir jos prognozes padeda jaunuoliams aiškiai suvokti perspektyvas ir būti labiau užtikrintiems dėl savo ateities. Duomenų bazė padeda priimti sąmoningą pasirinkimą dėl studijų ar nuspręsti įgyti papildomą išsilavinimą, ir mes tikimės, kad žmonių be kvalifikacijos ar su darbo rinkoje nereikalingais įgūdžiais gerokai sumažės. Kasmet OSKA pateikia ataskaitas apie penkis ekonomikos sektorius, ir per kelerius metus turėsime išsamų situacijos darbo rinkoje vaizdą – apie poreikius, pokyčius ir tendencijas.

Be prognozavimo sistemos, dar siūlome praktinio verslumo ugdymo galimybes visų lygių mokyklų – pagrindinių, vidurinių, profesinių – moksleiviams. Visa mokymo medžiaga parengta kartu su įvairiais verslininkais, vietos bendruomenėmis ir kitomis organizacijomis. Tokį mokymą remia verslumo tinklas, kuris padeda surinkti ir dalytis gerąja Estijos ir viso pasaulio patirtimi, ją panaudoti vietos sąlygomis.

Taip pat investuojame į profesinio išsilavinimo skatinimą, siekdami pagerinti jo reputaciją ir pakeisti visuomenės požiūrį, nes dabar ji nepakankamai vertina profesines studijas. Tikslas – gerinti profesinio mokymo įvaizdį, kad šis mokymas taptų populiaresnis tarp mokyklų absolventų ir suaugusiųjų.

Švietimo sistema privalo suteikti moksleiviams gebėjimų, reikalingų jų būsimam darbui, todėl ne tik nuolat atnaujiname savo mokymo sistemą, bet ir aktyviai skatiname pameistrystės sistemą, kai švietimo įstaigoje gautos žinios papildomos ir įtvirtinamos praktiniais įgūdžiais, išmoktais realiomis sąlygomis ir vadovaujant tos srities profesionalams.

– Ar mokytojo profesija Estijoje – prestižinė? Kaip skatinate ją rinktis geriausiuosius? Ar yra reikalavimas mokytojui turėti specialų pedagoginį išsilavinimą?

– Deja, Estijoje mokytojo profesija nėra pakankamai patraukli, o jaunų specialistų proporcija tarp mokytojų maža. Kad tai pakeistume, pastaraisiais metais susikoncentravome į mokytojo profesijos ir jos vertės, mokytojų profesinio tobulėjimo kėlimą ir šio darbo vertą atlyginimą. Pavyzdžiui, modernizavome mokytojo profesijos reguliavimo taisykles, sukūrėme naujus mokytojų kompetencijos modelius. Per pastaruosius penkerius metus vidutinį mokytojų atlyginimą padidinome beveik 50 proc. Mūsų tikslas – pakelti jį iki Estijos specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, vidutinio atlyginimo lygio, kad darbas mokykloje taptų patrauklus patiems geriausiems.

Reikalavimai norint tapti mokytoju Estijoje dideli – privaloma turėti magistro laipsnį ir pedagoginį išsilavinimą. Šią aukštą kartelę planuojame išlaikyti, kad užtikrintume mokyklose gerą mokymo ir mokymosi kokybę. Talino ir Tartu universitetai atsakingi už mokytojų rengimą, ir mes dirbame kartu siekdami, kad mokytojų rengimo programas padarytume kuo patrauklesnes.

– Kur mokytojas atsiduria pagal atlyginimų hierarchiją, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu?

– Kaip minėjau, pedagogų vidutinis darbo užmokestis didėja ir dabar jau viršija atlyginimų Estijoje vidurkį. Šiais metais Estijos pedagogų darbo užmokestis padidės du kartus – apie 5 proc. nuo sausio ir tiek pat nuo rugsėjo 1 dienos. Jį planuojame ir toliau didinti.

– Kokią dalį BVP skiriate švietimui?

– 2015 m. Estija švietimui išleido 6,1 proc. BVP. Procentas nėra fiksuotas, vyriausybė kasmet priima sprendimą dėl išlaidų. Estijos švietimo rezultatai iki šiol rodo, kad švietimas gauna pakankamai lėšų, nors, žinoma, stengiamės finansavimą kiek įmanoma didinti.

– Kas dabar jūsų darbotvarkėje bendrojo lavinimo klausimais – kokias naujoves planuojate?

– Šioje srityje nėra suplanuota kokių didelių naujovių. Mūsų švietimo sistema rodo stabilius rezultatus, todėl orientuojamės į tai, kaip tai remti ir tobulinti mažais žingsneliais. Nuo 2010 m. ėmėmės pertvarkyti mokyklų tinklą, kad, atsižvelgdami į dabartinę ir prognozuojamą demografinę padėtį, užtikrintume vienodą kokybiško išsilavinimo prieinamumą. Šiuo metu kuriame nacionalinių gimnazijų, teikiančių išskirtinai aukštesnį vidurinį išsilavinimą, sistemą, tokių bus bent po vieną kiekvienoje iš penkiolikos Estijos apskričių.

Estijoje egzistuoja dviejų tipų vidurinis išsilavinimas: bendrasis ir profesinis. Profesinio vidurinio išsilavinimo mokyklos suteikia lygiavertį bendrąjį išsilavinimą kaip ir vidurinės mokyklos, vadinasi, moksleivis tuo pačiu metu įgyja ir vidurinį, ir profesinį išsilavinimą. Abiejų tipų vidurinio ugdymo tikslas – suteikti moksleiviams visas sąlygas gauti kokybišką išsilavinimą ir padėti įgyti įgūdžių, žinių bei vertybių, kurių jiems reikia norint sėkmingai tęsti studijas aukštojo ar profesinio mokymo įstaigose.

– Estija per ateinantį pusmetį pirmininkaudama ES Tarybai paskelbė sieksianti supaprastinti ES mokslinių tyrimų finansavimo sistemą. Ar ketinate Europos lygmeniu imtis dar kokių švietimo iniciatyvų?

– Švietimo srityje mūsų prioritetas yra sutelkti dėmesį į švietimo modernizavimą. Visi matome, kad mokymo ir mokymosi vaidmuo keičiasi ir kad tradiciniai švietimo metodai nėra pakankamai patrauklūs besimokantiesiems. Norime su kitomis ES valstybėmis narėmis aptarti šiuos naujus poreikius visose švietimo srityse ir rasti geriausios patirties bei naujų sprendimų visos ES mastu.

Kitas svarbus dalykas – švietimo ir darbo rinkos ryšys. Esame įsitikinę, kad aukštojo mokslo institucijos ir profesinio rengimo mokyklos turi geriau reaguoti į besimokančiųjų poreikius, gebėjimus ir besikeičiančią darbo rinkos prigimtį. Mums būtina turėti geresnę duomenų bazę, kad galėtume žinoti, kokių gebėjimų reikia darbo rinkai, o tai suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti. Estijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu kelsime klausimus, kaip gerinti tokių duomenų surinkimą ir jų analizę.

Be to, tęsime „Europass“ tobulinimą, kurio tikslas – informaciją apie darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, kvalifikacijas ir mokymosi galimybes Europoje padaryti labiau prieinamą.

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat yra atsakinga už jaunimo sritį. Čia diskusijose dėmesį sutelksime į naują ES jaunimo strategiją, ir norime įtraukti į diskusijas kiek įmanoma daugiau jaunų žmonių. Norėtume įtvirtinti jaunimo sumanaus darbo sąvoką ir koncepciją, tikėdamiesi, kad požiūris į skaitmenines priemones ir sprendimus taps pažangesnis.

Mes taip pat siekiame stiprinti jaunimo savanorystę, kuri yra vienas iš Europos jaunimo reikalų kertinių akmenų. Netrukus su kitomis ES valstybėmis narėmis aptarsime neseniai įsteigto Europos solidarumo korpuso iniciatyvas.

 

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/mokykloje-gali-ir-turi-buti-idomu

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.