- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Medikų Lietuvoje labiausiai trūks ateinančius porą metų

Autorius: veidas.lt | 2011 09 21 @ 16:00 | Politika | 4 Comments

BFL

Daugelyje rajoninių šalies ligoninių jau šiandien trūksta kardiologų, terapeutų, chirurgų, okulistų ir kitų sričių gydytojų. Be to, prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus jų liks dar trečdaliu mažiau.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, iš mūsų šalies vien oficialiai svetur išvyko 1300 gydytojų ir 1200 slaugytojų. Nors Lietuvos medikų emigracija dar nepasiekė tokio masto, koks yra, pavyzdžiui, Vengrijoje, iš kurios išvažiavo jau 8 proc. gydytojų, tačiau optimizmo taip pat nedaug. Mat šiuo metu daugiau kaip 30 proc. Lietuvos gydymo įstaigose dirbančių specialistų yra pensinio amžiaus ir nėra kam jų pakeisti. Juolab kad vis daugiau medikų vos baigę studijas išvyksta dirbti į užsienį. Be to, nemažai aukštos kvalifikacijos gydytojų tik viena koja yra gimtinėje, nes kiekvieną mėnesį dvi savaites dirba Lietuvoje, o kitą laiką – Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Pagrindinė tokios migracijos priežastis – ten gaunamas atlyginimas tris ar net penkis kartus didesnis nei Lietuvoje. Tiesa, dirbdami užsienyje gydytojai ne tik daugiau užsidirba, bet ir įgyja patirties, o naujausias žinias grįžę pritaiko Lietuvoje. Vis dėlto priversti važinėti iš vienos šalies į kitą ir negalėdami visu krūviu dirbti Lietuvoje, kur medikų jau dabar trūksta, jie skriaudžia mūsų pacientus. O atsakingų valstybės institucijų vadovai net neieško būdų, kaip galima būtų sustabdyti visam laikui emigruojančius ar kas kelias savaites svetur dirbti išvykstančius specialistus.

Dvi savaites Lietuvoje, kitas dvi – Švedijoje

LSMU Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojas profesorius Almantas Maleckas jau aštuonerius metus operuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijos Sahlgrensko ligoninėje – didžiausioje gydymo įstaigoje Šiaurės šalyse. Pirmąkart jis išvyko visiems metams, kad išmoktų daryti sudėtingas operacijas, atliekamas taikant naujausius metodus. Vėliau teko padirbėti po tris mėnesius, o dabar jau ne vienus metus vyksta kiekvieną mėnesį dviem savaitėms. “Tris kartus jau buvau atsisveikinęs su Švedijoje dirbančiais kolegomis, tačiau jie manęs vis nepaleidžia. Man ir pačiam naudinga ten dirbti, nes galiu išbandyti pačias naujausias technologijas, gilintis į mokslinę sritį, nes ten tam skiriamas kur kas didesnis finansavimas nei Lietuvoje. Žinoma, ne paskutinėj vietoj ir atlyginimas, kuris yra maždaug tris kartus didesnis, nei gaunu Lietuvoje. Be to, švedai apmoka lėktuvo bilietus, apgyvendina”, – motyvus, kodėl dirba ne tik Lietuvoje, dėsto chirurgas.
Gydytojas tikina, kad labiau išsivysčiusiose šalyse naudinga pasitobulinti, tačiau jeigu Lietuvoje medikams būtų rodoma daugiau pagarbos, tiek daug jų nesikrautų lagaminų ir neskubėtų į nežinią. “Sulaikyti žmones galima ne tik padidinat atlyginimus, bet ir suteikiant daugiau galimybių, gerinant infrastruktūrą. Lietuvoje, kaip ir prieš 70 metų, gydytojai vis dar ligos istorijas rašo ranka. O Švedijoje visi gydytojai turi elektroninius parašus, diktofonus, į kuriuos įrašo informaciją apie pacientą, o sekretorė suveda į kompiuterį. Taip medikai gali daugiau laiko skirti pacientams”, – pasakoja A.Maleckas.
Vis dėlto visam laikui persikraustyti gyventi į Švediją chirurgas niekada neplanavo, nors pasiūlymų nuolat sulaukia. “Emigruočiau tik kraštutiniu atveju, jeigu, pavyzdžiui, vis dar uždirbčiau kaip 1994 m. – 7 dolerius per mėnesį, kai buvau rezistentas. Suprantu, kad gyvendamas svetur niekada nesijausčiau kaip namie”, – sako A.Maleckas.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas tvirtina, kad įdarbinimo agentūros, padedančios medikams išvažiuoti dirbti į užsienį, pastebėjo, jog mūsų specialistus sunku suvilioti visam laikui palikti gimtinę. “Tai ne tokie žmonės kaip, pavyzdžiui, Airijoje plaunantys indus. Daugeliui gydytojų svarbu, kad jų vaikai augtų gimtinėje, patys jie taip pat nori gyventi tėvynėje. Tad jie viliojami užsienio šalių ligoninėse kiekvieną mėnesį padirbėti bent po savaitę ar kelias”, – tvirtina L.Labanauskas. Jo nuomone, tai didesnė problema nei visam laikui išvykstantys gydytojai, nes tokių nėra daug. Rezidentai, anot gydytojo, taip pat masiškai nevažiuoja.
Tą liudija ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų atstovybės atlikta 2010 m. medicinos studijas baigusių absolventų apklausa. Paaiškėjo, kad po šešerių studijų metų į užsienį atlikti rezidentūros iš 148 2003 m. įstojusių medikų išvyko tik 10. “Rezidentai užsienyje nėra taip laukiami kaip gydytojai, turintys dešimties ar daugiau metų patirtį. Juk tik po penkiolikos ar dvidešimties metų darbo ir tobulinimosi medikas tampa geru specialistu”, – pabrėžia L.Labanauskas.

Gydytojų trūksta tiek rajonuose, tiek jau ir miestuose

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento nuomone, važinėjančiųjų iš vienos šalies į kitą negalime vadinti nei emigravusiais, nei dirbančiais gimtinėje, nes visu krūviu jie pacientų negydo. “Jeigu skyriuje dirba keturi medikai, kurie po dvi savaites būna išvykę, tai visada trūksta vieno specialisto. Yra keturi etatai, bet pacientus konsultuoja tik trys gydytojai”, – dėsto L.Labanauskas. Anot jo, šiandien mūsų gydymo įstaigose pagrindinį krūvį tempia pensininkai. Jam antrina Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas: “Jeigu nedirbtų pensinio amžiaus gydytojai, susidurtume su itin didele problema. Tačiau ir dabar jaučiame įtampą dėl medikų trūkumo. Štai kardiologo nerandame beveik dvejus metus, nors šios srities specialistus galėtume priimti ir kelis. Taip pat trūksta neurologų, patologų, vidaus ligų gydytojų.”
Endokrinologai, hematologai, nefrologai į Alytaus ligoninę važinėja iš Kauno, Vilniaus, Marijampolės. Iš visų šioje medicinos įstaigoje dirbančių 154 gydytojų, net 63 yra atvykstantys iš kitų ligoninių.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis paaiškino, kad gydytojai priversti dirbti keliais etatais, važinėti iš vienos ligoninės į kitą, kad galėtų išgyventi. “Dažnai jie skuba, darbo valandos yra nenormuojamas, todėl nukenčia gydymo kokybė, trūksta laiko kelti kvalifikaciją, tobulintis. O dėl to kenčia pacientas, nors medikui kaip tik jis turėtų būti svarbiausias”, – dėsto S.Gendvilis. Ir priduria, kad šiuo metu gydytojų, ypač terapeutų, chirurgų, okulistų, kardiologų, radiologų, intensyvios terapijos gydytojų trūksta ne tik rajonų ligoninėse, bet jau ir didesnių miestų poliklinikose.
L.Labanauskas pastebi, kad šiais ir ateinančius keletą metų gydytojų trūks labiausiai, nes 1995 m. buvo nuspręsta, jog Lietuvoje, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, rengiama per daug medikų, todėl buvo kelis kartus sumažintas priėmimas į medicinos studijas. “Šio sprendimo pasekmes dabar ir jaučiam. Po kelerių metų padėtis turėtų stabilizuotis, žinoma, jeigu jauni medikai nepradės masiškai traukti į užsienį”, – kalba L.Labanauskas.

Mediko specialybės prestižas vėl auga

L.Labanausko vertinimu, medikų emigracija sumažėtų, jeigu baigusiems medicinos studijas reikėtų penkerius metus atidirbti Lietuvos gydymo įstaigose. Taip, anot jo, būtų išspręstas ir gydytojų trūkumas rajonų ligoninėse. Tačiau jaunieji medikai mano, kad toks sprendimas būtų neprotingas. “Priverstinis pririšimas prie darbo vietos prieštarauja ES direktyvoms, kurios leidžia medikams įsidarbinti bet kurioje ES šalyje. Be to, tada versti atidirbti reikėtų ir informatikus ar baigusius dailės studijas, kurios taip pat labai brangiai kainuoja”, – mano Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Rezidentų tarybos pirmininkas Rokas Jurkonis. Ir priduria, kad situaciją pakeistų tik socialinės garantijos, siūlomas pakankamas uždarbis ir medikų darbo vertinimas.
Tačiau valdžios atstovai kol kas neplanuoja imtis jokių kompleksinių priemonių, kad išlaikytų medikus Lietuvoje. “Prieš porą metų buvo sudarytos galimybės pačioms ligoninėms pritraukti jaunus specialistus, apmokant jų mokslą už tai, kad baigę atidirbtų toje gydymo įstaigoje. Šiemet trys ligoninės mokės už kelių rezidentų mokslą”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas.
Nors tai lašas jūroje palyginti su tuo, kiek Lietuva netenka puikių specialistų ir su kylančia grėsme, kad po kelerių metų trūks trečdalio gydytojų, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai nemato didelio pavojaus. Jie tikisi, kad ištuštėjusius gydytojų kabinetus užpildys specialistai, kurie mokslus baigs po poros metų. Pamaina turėtų ateiti ir vėliau, nes mediko specialybės prestižas vėl auga. Šiemet į LSMU medicinos studijų programą iš viso buvo pateikta 2307 prašymai, o priimti 1139 studentai, iš jų 479 į valstybės finansuojamas vietas. “Į odontologijos specialybę pereinamasis balas šiemet buvo 19,3. Tai patvirtina, kad stoja gabiausi jaunuoliai. Mediko specialybė patraukli, nes yra konkreti, ją baigęs visada turės darbo, jeigu ne Lietuvoje, tai užsienyje tikrai”, – užbaigia L.Labanauskas.

Vaida Stoškuvienė

lentelė
Medikams išduota pažymų, reikalingų norint įsidarbinti užsienyje
Metai    Gydytojams    Slaugytojams

2004 m.    191    68
2005 m.    346    183
2006 m.    189    145
2007 m.    114    96
2008 m.    88    272
2009 m.    94    215
2010 m.    279    211

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/mediku-lietuvoje-labiausiai-truks-ateinancius-pora-metu

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.