- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Anemija – tai liga, kai suprastėja kraujas

Autorius: veidas.lt | 2010 03 22 @ 15:58 | Sveikata | 11 Comments

Mažakraujyste (anemija) gali susirgti ir kūdikiai, ir seneliai. Apie tai, kad jo “blogas kraujas”, ligonis įtaria ne iškart. Būta atvejų, kai į ligoninę pristatyti asmenys, kurie pagal hemoglobino rodiklius kraujyje… turėjo būti nebegyvi. Kita vertus, dėl geležies trūkumo atsiradusią mažakraujystę įveikti nesunku.

Kodėl kraujas raudonas

Mažakraujyste šią ligą vadinti nėra teisinga, nors šis terminas ir prigijo. Kraujo kiekis sergant mažakraujyste sumažėja nedaug, tačiau jo kokybė pasikeičia, tampa prastesnė.

Ne medikui sunku suvokti, kaip ir kodėl susergama mažakraujyste. Hemoglobinas – tai eritrocituose esantis ir raudonai kraują nudažantis pigmentas, atsakingas už deguonies pristatymą į visus organus ir audinius. Plaučių kapiliaruose vyksta hemoglobino įsotinimo deguonimi procesas. Organizmas hemoglobino gamybai naudoja geležį, o pritrūkus geležies mažiau pagaminama ir raudonojo deguonies nešėjo. Tuomet prasideda mažakraujystė, tai yra eritrocitų apimtis ir skaičius sumažėja, suskystėja kraujas, o jo tūris šiek tiek sumažėja. Dažniausiai pasitaiko geležies trūkumo sukelta  mažakraujystė, nors yra ir kitų – sunkesnių ir retesnių jos formų.

Nepamirškite tyrimų!

Kaip minėta, mažakraujystė gali prasidėti be ryškesnių simptomų. Todėl norint sužinoti, ar tikrai ja nesergate, būtina bent kartkartėmis išsitirti kraują. Jeigu esate labiau nei įprasta išbalusi, mieguista, greitai pavargstate ar trūksta oro, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad duotų siuntimą atlikti kraujo tyrimo. (Be abejo, panašiais požymiais pasižymi daugelis ligų, tad sužinoti, ar jūsų kraujas geras, galite tik jį išsityrę laboratorijoje.)

Nesunkios ar beprasidedančios mažakraujystės nustatyti pagal tai, kaip žmogus atrodo ar jaučiasi, dažniausiai neįmanoma. Maži vaikai gali netekti apetito, išblykšti, tapti vangūs ar pajusti pilvo skausmus tik esant labai sunkiai anemijai. Todėl gali atsitikti, kad nepastebėta ir laiku negydoma mažakraujystė progresuos iki gyvybei pavojingo lygio. O štai suaugusieji greičiau pastebi savo sveikatos pokyčius, moka analizuoti savijautą ir anksčiau kreipiasi į gydytojus.

Kiek “reikia” hemoglobino

Žemiausia hemoglobino norma suaugusiesiems yra 120 g litre (anksčiau ši norma buvo 110). Dabar 110 žemutinė hemoglobino norma leistina tik 5–7 mėnesių kūdikiams, mat tuo amžiaus tarpsniu hemoglobino kiekis kraujyje esti mažiausias. Mažesnis nei 120 gramų litre hemoglobino kiekis – suaugusiesiems ir 110 gramų litre – kūdikiams laikomas mažakraujyste. Mažesnis nei 30 gramų litre hemoglobino kiekis gresia mirtimi.

Labai retai hemoglobino pernelyg padaugėja. Hemoglobino per daug, kai jo kiekis viršija 160 gramų litre. Hemoglobino gali padaugėti, jei organizme susikaupia per daug geležies ar gaminama per daug eritrocitų (tačiau šios ligos labai retos). Todėl sužinoję, kad jūsų arba artimo žmogaus hemoglobino rodiklis siekia 160, nepulkite į paniką. Taip gali nutikti, kai geriama per mažai skysčių ir sutirštėja kraujas. Kartais daugiau nei įprasta hemoglobino gamina ir paauglių berniukų organizmas brendimo laikotarpiu.

Kūdikių ir mamų mažakraujystė

Paprastai žmogaus organizmas geležies atsargų nekaupia. Su maistu gaunamas geležies perteklius pasišalina, nes organizmas geležies panaudoja tik tiek, kiek jam tuo metu reikia. O štai vaisius paskutinį mamos nėštumo trimestrą ima kaupti geležies atsargas, imdamas jas ne iš kur kitur, o iš mamytės kraujo. Sukauptų atsargų kūdikiui pakaks pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jo valgiaraštis bus sudarytas tik iš mamos pieno.

Vis dėlto ir ankstyvojo amžiaus kūdikiai suserga mažakraujyste, jei nėštumo metu šia liga sirgo jų mamos. Jei mama maitina krūtimi, o pati serga mažakraujyste, greičiausiai ta pati bėda užklups ir jos kūdikį. Jei maitinančios mamos kraujyje mažai hemoglobino, maitinimas krūtimi nenutraukiamas, tačiau ir mamai, ir mažyliui skiriama geležies preparatų.

Ar tai paveldima

Pasitaiko, kad anemija serga ištisos kartos: močiutė, mama, dukra. Geležies stokos mažakraujystė nepaveldima, bet gal tokios šeimos moteris kamuoja panašios ligos? Tarkime, gausios menstruacijos, virškinamojo trakto ligos, dėl kurių pablogėja geležies pasisavinimas. Tais atvejais šeimos nariai paveldi ne mažakraujystę, o jos priežastį.

Paveldimos kitos anemijos formos (hemolizinės, fermentinės anemijos, kai paties hemoglobino struktūra yra pakitusi). Beveik visos kraujo ligos (tarp jų ir vėžinės) sukelia mažakraujystę. Tuo tarpu atvirkščio dėsningumo nepastebėta: geležies stokos mažakraujyste sergantys asmenys ne dažniau nei kiti serga vėžinėmis kraujo ligomis.

Svarbu tai, ką valgome

Geležies kiekiui organizme didelę įtaką turi mityba. Jei šeimos valgiaraštis skurdus ir vienodas, jei mažylis ar paauglys atsisako maisto (dėl figūros, “neturi laiko”, “neskanu”), tai kaip kraujas gali būti geras? Mažakraujystė ypač dažna asocialiose šeimose, nuo jos taip pat kenčia skurdžių valstybių gyventojai, ypač nepasiturintys. Paauglystėje, kai augančiam organizmui reikia daugiausiai geležies, mityba suprastėja: paaugliai mėgsta maitintis vadinamuoju greituoju maistu, pietums mokykloje suvalgyti bandelę ar traškučių.

Dar viena vaikų ir suaugusiųjų mitybos klaida – vegetarizmas. Vegetarų organizmas negauna geležies iš mėsos, vegetarams trūksta ir vitamino B12, kurio taip pat yra tik mėsoje. Vegetarai turėtų papildomai vartoti ir geležies preparatų, ir vitamino B12. Trūkstant geležies reikia vartoti daugiau mėsos. Mat iš daržovių organizmas pasisavina tik iki 10 proc., o iš raudonos mėsos – iki 40 proc. geležies.

Kenčia smegenų ląstelės

Nors žinoma daug kraują gerinančių liaudies priemonių, negalima pamiršti, kad sunkesnė geležies stokos mažakraujystė gydoma medicininiais preparatais ir padėti gali kvalifikuotas gydytojas.

Dėl geležies stokos labiausiai kenčia smegenų ląstelės, esant mažakraujystei gali sutrikti atmintis (ypač vaikų), pablogėti mokymasis, kyla intelekto ir emocijų sutrikimų.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/mazakraujyste-%e2%80%93-tai-liga-kai-suprasteja-kraujas

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.