Įtakingo konservatoriaus ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario veiklą tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba ketina kreiptis pagalbos į Valstybės kontrolę: išsiaiškinti, ar pagrįstai Švietimo ir mokslo ministerija skyrė Manto Adomėno vadovautam Demokratinės politikos institutui (DPI) 2,5 mln. Lt aukštųjų mokyklų reitingams kurti. Mat, STT vadovo Žimanto Pacevičiaus turimomis žiniomis, kitose valstybėse atlikti kur kas didesnės apimties ir sudėtingesni reitingai kainavo gerokai mažiau.

Priminsime, kad “inteligentiškos korupcijos” skandalas, prikirpęs kylančio konservatorių žvaigžduko M.Adomėno sparnus, kilo būtent po to, kai “Veidas” iškėlė klausimą, kodėl ministerija nutarė skirti milijoną mokesčių mokėtojų litų per metus projektui, kurio analogą mūsų leidykla atlieka keliasdešimt kartų pigiau? Ar ne todėl, kad šioprojekto iniciatorius M.Adomėnas kartu yra ir ministerijos veiklą prižiūrinčio Seimo komiteto narys?

Šiame per kilometrą korupcija dvokiančiame skandale klausimas, ar gali Seimo nario įsteigta viešoji įstaiga dalyvauti Švietimo ir mokslo ministerijos – kurią jis pats, kaip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, kuruoja – skelbtame konkurse, yra esminis, nuo atsakymo į kurį M.Adomėnas bėga it velnias nuo kryžiaus. O prispaustas pradeda išsisukinėti ir meluoti. Iš pradžių M.Adomėnas aiškino, esą jis tėra vienas DPI steigėjų, o ne valdybos narys, tad jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto čia nėra.

“Veidui” nurodžius, kad 2009-ųjų rudenį, kai ir vyko DPI laimėtas 2,5 mln. Lt vertės konkursas, pateiktose  DPI ataskaitose M.Adomėnas įvardijamas kaip DPI prezidentas, šis ėmė aiškinti, esą savo, kaip instituto prezidento, teises jis sustabdęs po išrinkimo į Seimą (išeitų, kad 2008 m. lapkritį). O 2009-ųjų balandį DPI prezidento institucija neva visai panaikinta. Nors dar šių metų birželio pradžioje Seimo tinklalapyje skelbiamoje M.Adomėno viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje puikavosi įrašas: “DPI prezidentas, steigėjas ir valdybos narys”. O DPI darbuotojai, pasirodo, daugiau nei metus nežinojo, kad prezidento institucija jų institute panaikinta ir toliau visur vadino M.Adomėną savo prezidentu.

Tereikėjo išsiaiškinti, kas ir kada melavo: M.Adomėnas, išsisukinėdamas nuo “Veido” ir kitų į jo veiklos tyrimą įsitraukusių žurnalistų klausimų, M.Adomėno viešųjų ir privačių interesų deklaracija ar DPI ataskaitas rašę darbuotojai?

Atsakymą į šį klausimą jau davė STT tyrimas. Akistata su korupcijos tyrėjais geriau nei bilobilas atgaivino M.Adomėno atmintį ir jis “prisiminė”, kad DPI prezidento pareigas ėjo kur kas ilgiau, nei tvirtino “Veidui”. Ligi tol, bendraudamas su žurnalistais, M.Adomėnas vis “pamiršdavęs”, kad pernai rudenį, DPI teikiant paraišką 2,5 mln. Lt užsakymui iš Švietimo ir mokslo ministerijos gauti, jis dar buvo DPI prezidentas.