Keletą pastarųjų metų neišlipęs iš populiarumo duobės, pagaliau žirgų sportas ima atsigauti: vėl didėja žiūrovų susidomėjimas, daugėja šio sporto entuziastų ir sportininkų, gausėja pačių žirgų (dabar Lietuvoje yra vien 2700 veislinių žirgų), vėl Lietuvoje rengiamose varžybse dalyvauja vis daugiau užsieniečių.
"Iš tiesų galima teigti, kad pastaruoju metu vėl juntamas žirginis sporto pakilimas", – sako Lietuvos žirginio sporto sąjungos vadovė Silvija Sankovska. Mat tarybiniais laikais veikusius žirgynus imamasi gaivinti privačiu kapitalu, atsiranda vis daugiau norinčių ir galinčių įsigyti savo žirgą. Tarp tokių asmenų – ir Inga Bagdonaitė, kuri, pasakodama apie šį savo pomėgį, atsiduso: įsigijęs žirgą, įsigyji ir bėdą. Ir suskubo patvirtinti, kad visos su tuo susijusios bėdos – tikrai mielos.
Šiandien keliasdešimtyje Lietuvos žirgynų pamatysi ne tik žirgų prižiūrėtojus ar besitreniruojančius vaikus: itin dažni svečiai čia ir advokatai, ir bankininkai, ir verslininkai, ir kiti svarbūs bei turtingi asmenys. Mat šis sportas tikrai nėra iš pigiųjų.
S.Sankovskos teigimu, jei ir nepirksite nuo 4 iki 40 tūkst. eurų ar net daugiau kainuojančio žirgo (mat užsienio šalyse yra ir milijoną eurų kainuojančių žirgų), o jodinėsite kuriam nors žirgynui priklausiančiu, tai vis tiek nemažai kainuos. Be to, daugelis šalies žirgynų pramogomis neužsiima: tik veisia žirgus, juos treniruoja, parduoda užsieniečiams ir kartais išnuomoja keletą aptvarų savus žirgus įsigijusiems šio sporto entuziastams.
Žinoma, bet kuriam žirgynui papildomos pajamos labai reikalingos, mat tiek žirginio sporto sąjunga išlaikoma, tiek varžybos, kurios laikomos puikia proga išaugintą žirgą parodyti, rengiamos privačiomis lėšomis. Tačiau bėda ta, kad daugumos Lietuvos žirgynų infrastruktūra dar primityvi, jie nesugeba tapti patrauklūs jodinėjimo pramogą išbandyti trokštantiems žmonėms. "Be to, ir šie, stebėdamiesi didele tokios pramogos kaina, gana klaidingai įsivaizduoja, kad žirgą išlaikyti daug nekainuoja. Juk žirgą laikyti – tai ne tik jį šerti: reikia ir tinkamų patalpų, ir veterinaro priežiūros, ir dar daug ko", – pastebi S.Sankovska.
Ji paaiškina, kad Lietuvoje žirgų sporto žiemos sezonas baigiasi labai vėlai, tik įpusėjus pavasariui. Pagrindinė to priežastis – lėšų trūkumas. Dėl to, kad žiemą sunku pervežti žirgus iš vienos vietos į kitą.
Taigi nuo sausio po visą Lietuvą išsimėčiusiuose žirgynuose vyksta tarsi kvalifikacinės varžybos, o į vieną vietą galutinai išsiaiškinti žiemos sezono nugalėtojų žirgai ir jų raiteliai susirenka balandį. Na, o gegužę jau prasideda kur kas aktyvesnis vasaros sezonas, kurio pradžią raiteliai šį savaitgalį paminėjo Šalčininkų rajone įsikūrusiame "Mustango" sporto klube.
Trumpa karjera...

Reikia daug kantrybės...

Visą šią išsamią informatyvią Jūsų savaitraščio publikaciją rasite skaitydami "Veido" Nr.19 popierinę versiją arba "e-Veidą".
Elektroninis "Veidas" Jums suteikia galimybę ne tik skaityti, bet ir parsisiųsdinti bet kurį pilną savaitraščio tekstą pdf. formatu, taip pat archyvuoti visus Jums aktualius Jūsų savaitraščio žurnalistų straipsnius.
Prenumeruokite žurnalą „Veidas“ ir gaukite „e-Veidą“ bei „e-Veido“ archyvą nemokamai!
Nuo šiol norėdami užsiprenumeruoti "Veidą" ar bet kurį kitą "Veido" periodikos leidyklos žurnalą užtruksite tik 2 minutes. Tiek truks paspausti prenumeratos nuorodą "Veido" interneto svetainėje ir užpildyti pageidaujamo leidinio prenumeratoriaus anketos skiltis.
Leidinius galite užsisakyti bet kuriam pageidaujamam laikotarpiui.