"Bijau net pagalvoti, kas dėsis Vilniuje rugsėjo pirmąją, kai reikės nuvežti Aušrelę į mokyklą", - nuogąstauja būsimos antrokės tėtis Rimvydas.

Ir ne tik rugsėjo pirmąją – visas kitas mokslo metų dienas taip pat. Pilaitėje gyvenanti šeima dukrą leidžia į M.K.Čiurlionio menų gimnaziją, nes jau nuo mažens įžvelgė jos muzikinius gabumus. "Žinoma, kad sudėtinga, nes pervažiuoti visą miestą ryte yra labai sunku. Dukra mokykloje turi būti prieš aštuntą, o paskui dar ir aš pats į darbą turiu suspėti. Rytais T.Narbuto gatvė būna prikimšta automobilių, o juk norint patekti į Antakalnį tenka pervažiuoti ir miesto centrą. Laimei, Konstitucijos prospektas platus, tačiau ties žiedais susidaro neįmanomos sangrūdos", – pasakoja Rimvydas.

Kad spėtų laiku nuvežti dukrą, iš namų jie turi pajudėti apie septintą valandą. Jei gatvės būtų laisvos, kelionė iki mokyklos užtruktų ne daugiau kaip 20 min. "Pirmų mokslo metų pabaigoje jau buvome pradėję rimtai svarstyti, ar nevertėtų dukters perkelti į rajono vidurinę, nes vaikas turi keltis labai anksti. Kita vertus, tai juk vaiko ateities klausimas", – dvejoja Rimvydas.

Nuvažiuoti viešuoju transportu vaikui sudėtinga, reikia mažiausiai vieną kartą persėsti. O ir autobusai rytais važiuoja maždaug kas 20 minučių – per retai, pašnekovo nuomone. "Tiesą sakant, ir aš pats nelabai norėčiau važinėti viešuoju transportu – jau atpratau, o žmonos darbo pobūdis toks, kad jai dienos metu tenka daug važinėti, taigi be automobilio ji visai negalėtų išsiversti", – kol kas alternatyvos nemato Rimvydas.

Du automobiliai trijų asmenų šeimai – toks Vilniaus miesto vidurkis.

Savivaldybės valdininkai ir viešojo transporto įmonių valdytojai jau seniai kalba, kad kamščių sumažėtų, jei gyventojai iš automobilių, kuriais dažniausiai važiuoja po vieną, persėstų į autobusus ar troleibusus, kuriuose telpa apie šimtą keleivių. Išties kamščiai gatvėse tikrai aptirptų, miesto transportui taip pat atsivertų laisvesnis kelias. Tačiau šiandien į miesto autobusus ar troleibusus dažniausiai lipa tik moterys, studentai ir pensininkai. Trisdešimtmečiui vyrui, gaunančiam didesnį nei vidutinį atlyginimą, į troleibusą kelti kojos neleidžia prestižas.

Viešasis transportas taip pat veža ilgai

Grįžkime į Pilaitę, kurioje gyvena Rimvydas. Nuo 2001 m. kasdien į Pilaitės mikrorajoną važiuojančių autobusų ir reisų skaičius padvigubėjo, nuvažiuojamas atstumas atitinkamai pailgėjo. Tai atitinka keleivių srauto padidėjimą 82 proc.

Vis dėlto visų problemų vien kursuojančių autobusų gausinimas išspręsti nepadėjo. Viešosios įmonės "Susisiekimo paslaugos" šiemet gegužę pagrindinėse Pilaitės stotelėse atliktos keleivių apklausos duomenimis, piliečių kelionė į darbą ar mokyklą nuo 2001 m. pailgėjo. Net ketvirtadalis (26 proc.) besinaudojančiųjų viešuoju transportu teigė, kad jų kelionė į darbą užtrunka 45-60 min. Prieš penkerius metus tokių keleivių buvo 17 proc. Prieš penkerius metus trečdalis (35 proc.) keleivių dar suspėdavo į darbą per 15-30 min., o šiemet tokių liko 23 proc. Kas dešimtas Pilaitės gyventojas važiuoja į darbą ilgiau kaip valandą, nors tiek ilgai užtrunkančiųjų kelyje prieš penkerius metus buvo tik 3 proc. Labai panašios tendencijos nustatytos ir kituose rajonuose, kuriuose vyko apklausos: Žvėryne, Karoliniškėse ir Fabijoniškėse.

Šiuo metu galiojančiame statybos techniniame reglamente nurodoma, kad didžiuosiuose miestuose visa kelionė į darbą, nuo išėjimo pro duris iki įžengimo į darbo vietą, turėtų užimti ne daugiau kaip 50 min. "Išanalizavus apklausų rezultatus bus koreguojamos per šiuos mikrorajonus einančios maršrutų trasos, transporto priemonių skaičius bei eismo dažnumas, – sakė "Susisiekimo paslaugų" atstovė ryšiams su visuomene Birutė Voverienė. – Taip pat stebime keleivių srautus kiekvieną dieną ir pagal tai reguliuojame važiavimo dažnumą, laiką, sprendžiame, kokios talpos autobusus reikia siųsti".