Lietuva – stambių prekybos centrų kraštas. Pagal milijonui gyventojų tenkančių supermarketų skaičių mes lenkiame visas Europos valstybes, netgi tokius išsivysčiusius kraštus kaip Vokietiją ar Prancūziją, ką jau kalbėti apie Lenkiją, ar juo labiau – Rusiją. Pastaroji nuo Lietuvos atsilieka 225 kartus. Milijonui mūsų šalies gyventojų tenka 45 maisto prekių prekybos centrai, kurių prekybos plotas viršija 1000 kvadratinių metrų, o pridėjus dar ir nemaisto arba universalius prekybos centrus, paaiškėja, jog tokių Lietuvoje iš viso daugiau nei 300.
Nuo kitų šalių mes skiriamės ir dar viena tendencija: jei Vakarų Europoje ar JAV prekybos centrai, molai statomi užmiesčiuose, tai pas mus būtinai miesto centre. Jei Vakaruose tipiški prekybos centrai būna 4-5 aukštų, tai pas mus įprastas prekybos centras – vieno aukšto daržinė, ir tik labai retai – išspaudžiami du aukštai.
Anksčiau skyrėmės ir dar kai kuo: tarkime, prekių asortimentas būdavo stulbinamas (tai stebindavo net užsieniečius), eilės prie kasų minimalios, prekybos centrai tviskėjo švara, nosį kutendavo tik malonūs kvapai, pardavėjos šypsodavosi, sveikindavosi ir atsisveikindavo, kai kur prekes net sudėdavo į maišelius (užsienyje taip paprastai elgiamasi tik prabangiose parduotuvėse).
Apskritai parduotuvės visais įmanomais būdais stengėsi įtikti pirkėjams ir išlošti nuožmią konkurencinę kovą. Tačiau tai buvo 2003-2004 metais. Dabar vaizdas visiškai kitoks: visi be išimties maisto prekių prekybos tinklai nusirito ir vis dar tebesirita žemyn.
Žinoma, visi jie didžiuojasi augančiomis savo apyvartomis ir pelnais, tačiau tik tuo ir belieka didžiuotis. Štai argumentai šiai mūsų išvadai: eilės vos per dvejus metus išaugo tris kartus, kai kur jose tenka praleisti iki 20 min. kas vakarą. Priminsime, jog 2004 metais kai kurie tinklai buvo sau išsikėlę tikslą, jog prie kasų laukiančių žmonių skaičius neviršitų 5 ar net 4 asmenų, dabar, žinoma, nieko panašaus nebėra. Ženkliai pasikeitė aptarnavimo kultūra: vis rečiau iš pardavėjos išgirsi “Labas vakaras”, dar rečiau – “Ačiū, kad pirkote”, aptarnavimo greitis sulėtėjo, birūs ir nešvarūs produktai į atskirus maišelius sudedami vis rečiau, galų gale su kai kuriom pardavėjom sunku net lietuviškai susišnekėti.

Svarbiausias veiksnys - kaina

Tikriausiai ne vienas pirkėjas pastebėjo, jog dauguma kažkada tviskėjusių prekybos centrų, šiandien jau pakankamai nudrengti, švaros juose mažiau, prie žuvies ar mėsos skyrių atsiranda bjaurių kvapų. Daugėja incidentų, kai žmonės apsinuodija. Štai ir visai šviežias faktas: lapkričio 21-22 d. užregistruoti 9 ūmine žarnyno infekcija susirgę ligoniai. Susirgę žmonės teigė, jog valgė UAB “Rimi Lietuva” prekybos centre pirktas lietuviškas salotas. Galiausiai paaiškėjo, jog šio salmoneliozės protrūkio priežastis – parduotuvės personalo asmens higienos stoka.
Iš viso šiemet per vienuolika mėnesių Maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 860 vartotojų skundų dėl nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų, teiktų prekybos centruose. Interneto svetainėje www.skundai.lt ir panašiuose tinklapiuose gausu žmonių nusiskundimų dėl to, kad kai kurie prekybos centrai piktnaudžiauja pardavinėdami senus produktus su pasibaigusiu galiojimu.
Ir tai dar ne viskas. Nors objektyvių priežasčių nėra, prekybos tinkluose mažėja prekių asortimentas, pasirinkimas. Tą, patvirtino mūsų eksperimentas: jei prieš porą metų visuose keturiuose prekybos tinkluose mums pavyko rasti visų mūsų ieškotų konkrečių prekių, tai šiemet jau toli gražu, - ne. Mes susidarėme 25 prekių krepšelį ir pirkome jį “Aibės”, “Iki”, “Maxima”, “Norfa” ir “Rimi” parduotuvėse ir nei vienoje parduotuvėje mums nepavyko nusipirkti pilno krepšelio. Žinoma, kai kas gal aiškins, jog kiekvienai prekei esama alternatyvų, esą jei nėra lietuviškų pomidorų, galima nusipirkti ispaniškų, jei nėra “Švyturio Extra” alaus, galima įsigyti “Kalnapilio”. Tačiau mūsų tikslas – kitoks, mes tyrėme paslaugų kokybę, taigi buvome reiklūs pirkėjai ir būtent tai atskleidė pasiūlos seklėjimą. Dažniausiai šį reiškinį lemia prekybos tinklų ir gamintojų karai. Būtent dėl jų nesutarimų, vartotojai kai kuriose parduotuvėse nebegali rasti savo mėgstamų produktų ar prekių.
Tokių trūkumų ir prastėjančių paslaugų sąrašą dar galėtume tęsti ir tęsti. Tyrinėjant tendencijas, neaišku tik viena, kodėl prastėja visi prekybos tinklai (išimtimi galima laikyti tik “Norfą”, nes joje vaizdas gerėja, jos prekybos centrai iš sandėlinių virsta į įprastus), juk konkurencija tarp jų išlieka didžiulė.
Patys prekybininkai aiškina, jog tendencijos nesikeis, mat lietuviams svarbiausias veiksnys yra kaina, tiksliau, kad ji būtų kuo mažesnė. Taigi, ir toliau eilės išliks didelės, į prekybos salių atnaujinimą bus investuojama saikingai, atlyginimai pardavėjoms didės iš lėto, prekių pasiūla keisis nežymiai.

Pirkėjas nebėra karalius

Šiandien pirkėjas nebėra karalius. Tačiau kiekvienas žmogus visada ieškojo, ieško ir ieškos, kur geriau. Čia galbūt jam galėtų padėti “Veido” sudarytas prekybos tinklų reitingas, pastabos, analizė, prekių kainų palyginamoji lentelė ir kainų pokyčių apžvalga.
Taigi, prieš lygiai dvejus metus, “Veidas” pirmą kartą sudarė prekybos tinklų reitingą. Tuomet pirmoje vietoje atsidūrė “VP Market”, antroje – “Rimi”, toliau sekė “Norfa” ir galiausiai “Iki”. O kaip viskas atrodo šiandien?
Lygiai prieš savaitę, praėjusį ketvirtadienį 17.30 val. penki “Veido” žurnalistai apsilankė penkiose skirtingiems tinklams priklausančiose Vilniaus parduotuvėse: “Aibės” parduotuvėje “Pumpuras”, Kalvarijų gatvėje, “Iki” parduotuvėje J.Jasinskio gatvėje, “Maximos” parduotuvėje Ukmergės plente, “Norfos” parduotuvėje Žirmūnų gatvėje ir “Rimi” parduotuvėje Šiaurės miestelyje. Buvo žiūrimos nustatyto prekių krepšelio kainos, vertinama penkiolika pirkėjams svarbių veiksnių. Beje, “Veido” žurnalistai nesinaudojo prekybos tinklų išleistomis nuolaidų kortelėmis.
Viską suskaičiavus paaiškėjo, gana įdomios išvados: jei prieš dvejus metus skirtinguose prekybos tinkluose perkant tų pačių prekių krepšelį, jo kaina skyrėsi palyginti nedaug: “Norfoje” jis kainavo 105,94 Lt, “Rimi” – 106,31 Lt, “VP Market” – 107,58 Lt ir “Iki” – 108,26 Lt, tai dabar skirtumai gerokai didesni: tarp didžiausio ir mažiausio – kone 9 litai: “Aibėje” – 115,17 Lt, “Norfoje” – 106,51 Lt. Pasikeitė ir tinklų išsidėstymas pagal brangumą: “Rimi” iš “pigesniųjų” pasilypėjo link “brangesniųjų”, “Maxima” – atvirkščiai, o “Norfa” ir “Iki” mažai pasikeitė.
Kalbant apie prekių pasiūlą, tenka pastebėti, jog mažiausias prekių pasirinkimas “Aibėje”, tačiau tai natūralu – šiam tinklui priklausančios parduotuvės nėra didelės. Kur kas daugiau kritikos nusipelno “hyper”, “super” centrai, kur plotas tūkstančiai kvadratinių metrų, o norimų prekių nėra. Tarkime, milžiniškoje “Rimi” parduotuvėje neradome net 5 produktų iš 25 ieškomų, “Norfoje” pasigedome keturių, o “Maximoje” ir “Iki” – trijų produktų.
Toliau pateikiame subjektyvius žurnalistų vertinimus apie kiekvieną prekybos centrą.

“Aibė”

Šis tinklas kiek skiriasi nuo kitų prekybos tinklų, jam priklauso kone 500 parduotuvių, tačiau dauguma jų mažos. Be to, jis veikia kiek kitokiu principu, nei tarkime, “Iki”, ar “Maxima”. Tai smulkių bei vidutinių prekybos įmonių susivienijimas. Šios įmonės iš dalyvavimo bendroje veikloje gauna papildomą naudą, kuri pasiekiama centralizuotai sudarant sutartis su tiekėjais ar gamintojais, gaunant iš jų maksimalias nuolaidas. 80 proc. papildomos naudos lieka „CBA Aibės“ nariui, 20 proc. – tinklo veiklos koordinatorei „Aibės mažmenai“.
Taigi, mes apsilankėme “Aibei” priklausančioje “Pumpuro” parduotuvėje. Pusę šešių vakaro susirasti, kur pasistatyti automobilį, buvo gana sunku. Užėjus į šią parduotuvę pasijauti neįprastai, mat ji itin maža – gal 50 kvadratinių metrų. Tačiau nustebino prekių pasiūla – tokioje mažoje erdvėje sugebėjome rasti 18 mums reikalingų prekių. Labai svarbu, jog šioje parduotuvėje nebuvo jokių eilių, parduotuvė gana švari, nesama nereikalingų kvapų, pardavėjos aptarnauja gana maloniai, tik per lėtai. Esminė šios parduotuvės bėda – šiek tiek per stipriai “besikandžiojančios” kainos, tikriausiai todėl čia užėję klientai perka palyginti mažai prekių.

“Iki”

Į šią J.Jasinskio g. esančią parduotuvę vakare važiuoti automobiliu nepatartina, nes rasti laisvą vietą – sunku.
Kadangi žurnalistė šioje parduotuvėje lankosi reguliariai, taigi gali daryti gana tikslius apibendrinimus, kas ir kaip joje keičiasi. Kaip privalumus galima būtų paminėti tai, kad ši parduotuvė sugeba išlikti švari, joje nėra nemalonių kvapų, vietos, kur žmonės spintelėse gali pasidėti asmeninius daiktus, yra pakankamai, žmogui susigaudyti šioje parduotuvėje nėra sunku, eilės pusėtinos, laukti teko 7 min. Tačiau trūkumų galima išvardinti daugiau: prekių pasiūla šiek tiek sumenkusi, kainos išlieka aukštos, pardavėjos dirba prasčiau nei prieš dvejus metus, jos mažiau patyrusios, mažiau mandagios. Ši parduotuvė nuolat pasižymi incidentais ir nesusipratimais. Tarkime, ir mūsų eksperimento metu, “Iki” darbuotojai taip viską suvėlė, jog galiausiai nesugebėjo išrašyti net sąskaitos faktūros. Ir netgi čekį sugebėjo išmesti į šiušlių dėžę. Tik pareikalavus, pardavėja ėmė knaisiotis dėžėje, kol jį surado.
Dar daugiau, reguliariai čia besilankanti žurnalistė sakosi negalinti atsistėbėti šios parduotuvės darbuotojų aplaidumu ar piktybiškumu. Keletą mėnesių ji net skaičiavo, kiek kartų parduotuvė išdavė klaidingus čekius. Paaiškėjo, jog rezultatu 8:3 klaidingi čekiai įveikė teisingus čekius. Tiesa, pastarąjį pusmetį klaidų ėmė mažėti.

“Maxima”

Šis prekybos tinklas vis dar populiariausias – jame kasdien apsilanko net 600 tūkst. žmonių. Šis balsavimas kojomis ir pirkiniais, matyt, daug pasako. Tačiau per pastaruosius porą metų “Maximų” lygis krito. Šio tinklo parduotuvėse bene labiausiai išaugo eilės, bene labiausiai krito aptarnavimo kultūra, suprastėjo aptarnavimas prekybos salėse, kai kuriuose parduotuvėse atsirado nemalonių kvapų. Šio tinklo kovos su gamintojais bene nuožmiausios, o kai kurie karai baigiasi prekių išėmimu iš lentynų. Taigi, dėl to kenčia pirkėjai.
Eksperimento metu žurnalistė prie Ukmergės plente esančios “Maximos” gana lengvai rado vietą, kur parkuotis automobilį, tačiau nerado laisvos rakinamos spintelės savo asmeniniams daiktams. Šiek tiek keistai atrodė saldainių skyriuje tiesiog ant praėjimo netvarkingai suverstos tuščios dėžės, kurios trukdė ir trikdė pirkėjus.
Pardavėja prie pagrindinės kasos aptarnavo greitai, maloniai ir mandagiai, tačiau to visiškai negalima pasakyti apie žuvies ir mėsos skyriuose dirbančias pardavėjas: vienos teko ilgai laukti, kita – labai nemandagiai ir nemaloniai aiškino, kur ieškoti viščiukų šlaunelių.
Lygindama “Maxima” parduotuves su kitų prekybos tinklų parduotuvėmis, žurnalistė pastebėjo, jog “Maximose” visgi didesnis prekių asortimentas, daugiau erdvės, daugiau įvairių akcijų, tačiau aptarnavimas skyriuose gana prastas ir lėtas. Visose šio tinklo parduotuvėse daugėja atsainumo.

“Norfa”

Šis prekybos tinklas tiek anksčiau, tiek dabar bando išsiskirti mažesnėmis kainomis, ir jiems, regis, tai pavyksta. Tiesa, anksčiau šios parduotuvės buvo gana specifinės, su savotiška aplinka, kvapais, kai kurios primindavo sandėlius, tačiau dabar jos vis labiau tampa panašios į savo konkurentes.
“Veido” žurnalistė po apsilankymo Žirmūnų gatvės “Norfoje” teigia esanti nustebusi: “Lankiausi šioje parduotuvėje prieš pusmetį ir dabar. Ir vaizdas, turiu pasakyti, pagerėjęs. Anksčiau ji buvo murzina, nudrengta, prekės kažkokios neaiškios kokybės, keistai išdėliotos. O apsilankius pastarąjį kartą, man liko gana geras įpsūdis: švaru, tvarkinga, kitaip perdėliotos prekės, nėra kvapų, nėra eilių”.
Tačiau kai kas visgi akį stipriai rėžė: tarkime, vaisiai, daržovės nors ir pigūs, bet labai prastos kokybės. Tarkime, visoje dėžėje apelsinų nepavyko rasti nei vieno šviežio, kieto, ar pakenčiamai atrodančio vaisiaus. Na, o pomidorų dėžėje dalis vaisių buvo netgi supuvę.
Tačiau šį neigiamą įspūdį užgožė maloni pardavėjų pagalba: suabejojus vitrinoje esančios vištienos šviežumu, pardavėja pasisiūlė atnešti visiškai šviežios iš šaldytuvo.
Apibendrinant galima teigti, jog per pastaruosius dvejus metus “Norfa” pasikeitė labiausiai, ir svarbiausia, jog ne į blogą pusę.

“Rimi”

Šis prekybos tinklas palieka dviprasmišką įspūdį: viena vertus, jis pakankamai švarus, erdvus, neturįs namolonių kvapų, kita vertus, devyni žmonės šioje iš pirmo žvilgsnio švarioje krautuvėje nusipirkę salotų, atsidūrė ligoninėje.
Keistas jausmas išlieka ir vertinant kitus kriterijus: prekių salėje lyg ir daug, bet ieškant mėgstamos – nerandi, ar randi visiškai tuščių lentynų. Salės darbuotojų yra ir jų net galima paklausti, tačiau paklausus, atsakymą gauni nei į tvortą, nei į mietą, grubų ir nemandagų.
Spintelių pasidėti asmeniniams daiktams – lyg ir daug, bet tuščių ir su raktais – nei vienos. Eilės prie kasų lyg ir nedidelės (4-5 žmonės), tačiau laukti reikia 10-20 minučių.
Vertinant iš esmės, tenka daryti išvadą, jog šiuo metu situacija Šiaurės miestelyje” esančioje “Rimi” daugeliu pjūvių prastesnė nei buvo prieš dvejus metus.

Brango ar pigo?

Kadangi šį kartą pirkome daug tų pačių prekių, kaip ir prieš dvejus metus, taigi, galime palyginti, kaip keitėsi skirtingų produktų grupių kainos. Paaiškėjo, jog iš vienuolikos prekių bei produktų tik vienos, tai yra arbatos, kaina nepasikeitė. Pigo irgi tik vienintelis cukrus. Visi kiti devyni produktai brango. Labiausiai pabrango miltai, kiaušiniai, druska, šiek tiek mažiau – kava, aplesinai, degtinė, na, o mažiausiai brango alus.

Supermarketų skaičius milijonui gyventojų

Lietuva 45
Vokietija 35
Prancūzija 22
Čekija 16
Slovakija 14
Ispanija 8
Lenkija 6
Rusija 0,2

“Veido” sudarytas prekybos tinklų reitingas

“Maxima” 83
“Norfa” 81
“Rimi” 62
“Iki” 54
“Aibė” 45

Kiekvienas prekybos centras maksimaliai galėjo surinkti 100 balų. Sudarant reitingą vertinama buvo gana daug rodiklių: mūsų pasirinktų prekių krepšelio kaina – ji sudarė net 50 proc. visų balų kiekio (prekybos centrui, kuriame prekių krepšelio kaina – mažiausia, buvo suteikta 50 balų, o kuriame kaina – didžiausia – 20 balų), taip pat buvo vertinama prekių pasiūla, asortimentas, (buvo galima gauti maksimaliai 10 balų), eilės prie kasų ir kiekviename skyriuje (kur eilės didžiausios – 1 balas, kur mažiausios – 10 balų), vidutiniškai per dieną šio tinklo parduotuvėse apsilankančių žmonių skaičius (maksimaliai buvo galima gauti 10 balų, tinklai, kurie nebuvo skaidrūs ir šio rodiklio nepatreikė gavo po 0 balų), prekybos centro prieinamumas, artumas, darbo laikas, patalpų lygis, asmeninių daiktų saugojimo spintelės, automobilių stovėjimo aikštelės (maks. 5 balai), Maisto ir veterinarijos tarnybos gauti skundai iš gyventojų dėl aptariamų prekybos tinklų ir kiek skundų pasitvirtino (maks. 5 balai) aptarnavimo kultūra, greitis, konfliktinių situacijų sprendimas, nuolaidų sistema, akcijų gausa (maks - 5 balai), kaip situacija prekybos centre pasikeitė per dvejus metus (maks. – 5 balai).