Neseniai vykusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir sporto valdininkijos posėdyje nuskambėjo drastiška mintis - Lietuvai praleisti vienerias žiemos olimpines žaidynes, viską nubraukti ir pradėti nuo nulio. Taip numatyta padaryti po Turino žiemos olimpinių žaidynių, vyksiančių 2006 metų vasario 10-26 dienomis. Esą dabartinė sportininkų rengimo metodika netikusi, nepajėgianti užauginti nė vieno pajėgesnio sportininko. O ir gerų žiemos sporto šakų atstovų, galinčių kovoti bent dėl šiek tiek aukštesnio rezultato, Lietuvoje nė vieno nėra. Visa dabartinė žiemos olimpiečių karta yra neperspektyvi.

Kalbant apie Lietuvos sportininkų rengimąsi XX žiemos olimpinėms žaidynėms buvo pažymėta, kad mūsiškiai slidininkai bei biatlonininkai ten realiai galės kovoti dėl ketvirtojo dešimtuko vietų. Buvo gautas Lietuvos čiuožimo federacijos pranešimas, kad žaidynėms planuoja rengtis ir šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko bei Povilas Vanagas.

Šiokią tokią pažangą galima įžvelgti tik slidinėjimo sporte, tačiau didžiausia mūsų viltis Irina Terentjeva tobulėja labai lėtai, gali būti, kad iki pagrindinių startų ji bus visiškai nualinta. Ir viena to priežasčių - pasenusi sportininkų rengimo metodika.

Neigiamai esamą padėtį vertina Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Arvydas Gražiūnas. "Vienas būdų įveikti esamą padėtį - po Turino žaidynių viską pradėti nuo nulio ir apskritai nedalyvauti kitose žiemos žaidynėse. Per tą laiką atsirinktume gabiausius jaunus sportininkus ir juos specialiai rengtume - per aštuonerius metus vis tiek kažką padarytume, - sakė jis. - Tokių atvejų pasaulyje jau buvo, tereikia dirbti ir investuoti į jaunimą".

Tačiau LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas nepritarė šiai minčiai, nes atsisakymas dalyvauti žaidynėse iš principo prieštarautų ir Olimpinei chartijai, pagal kurią nacionaliniai komitetai turi dėti visas pastangas, kad jų šalies atstovai dalyvautų žaidynėse.

Nėra rezultatų, nėra pinigų

"Tokia šoko terapija nieko neduos. Juk dabar galimybė vykti į olimpines žaidynes ir atstovauti Lietuvai yra vienas didžiausių stimulų jaunimui užsiimti žiemos sportu", - įsitikinęs LTOK vadovas. Jis teigė, kad po vasaros žaidynių reikėtų gerokai daugiau dėmesio skirti žiemos sportui, tačiau pripažino, jog yra susidaręs savotiškas užburtas ratas: "Nėra lėšų - nėra ir rezultatų, o kai nėra rezultatų, nėra už ką ir skirti lėšų".

"Pabandykime visi susitelkti ir padėti žiemos sportui, nes jiems tikrai sunku. Užtenka pamatyti darbo sąlygas, kuriomis dirba Ignalinos, Visagino ir kitų žiemos sporto šakomis užsiimančių miestų treneriai", - sakė A.Poviliūnas.

Olimpinės slidinėjimo čempionės, LTOK referentės žiemos sporto šakoms Vidos Vencienės teigimu, žodžiai vargu ar ką tepadės. "Jau ne po pirmų vasaros žaidynių daug ir gražiai kalbame, bet žodžiai ir lieka žodžiais, - sakė ji. - Žiemos sporto šakų sportininkai tikrai jaučiasi nuskriausti matydami, koks dėmesys skiriamas vasaros sporto šakų atstovams".

Kalbėdamas apie šešių mūsų olimpiečių rengimąsi žaidynėms, Didelio meistriškumo sportininkų rengimo darbo grupės pirmininkas, Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Raslanas kirto iš peties: "Iš Turinui besirengiančiųjų jau nėra ką išspausti, o planuojamos 30-50 vietos nieko netenkina".