Ir pacientų, ir gydytojų organizacijos sutaria, kad reikia gydyti ligos priežastis, o ne pasekmes. Tačiau ar esame pasislinkę nuo kalbų prie darbų?

Austė MERKYTĖ

Tradicinės medicinos dėmesys nukreiptas į infekcinių ligų atpažinimą, gydymą ir prevenciją. Taip susiklostė istoriškai, nes anksčiau didžiausias valstybių rūpestis buvo, kad jų kariuomenių neišguldytų infekcinės ligos. Galime pasidžiaugti, kad raupus, tymus, poliomielitą ir kitas infekcines ligas esame sutramdę. Tačiau medicina sparčiai progresuoja ir daugeliui įprastinių ligų taip pat galime užkirsti kelią.

Profilaktiniai patikrinimai

taupo laiką ir pinigus

Kaip pabrėžia „Northway“ sveikatingumo ir reabilitacijos centro kineziterapeutas, kinų medicinos specialistas med. m. dr. Vitalijus Nau­ma­vič­ius, išsprendusi vieną problemą, infekcinių ligų gydymą, žmonija išsiaiškino, kad turi kitų. Tai vėžinės, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, nervinės sistemos ligos ar pažeidimai, kuriuos sudėtinga atpažinti. Infekcinei ligai gydyti reikia surasti jos sukėlėją, jį atpažinti ir imtis reikiamų medicinos priemonių, o nebakterinės ar infekcinės kilmės vidaus organų sistemų sutrikimus iš anksto atpažinti daug sudėtingiau.

Ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių. Jos priklauso nuo amžiaus, darbinės veiklos ar gyvenimo būdo. Tai reiškia, kad visiems absoliučiai vienodos profilaktikos nėra.

„Švento vandens nuo visų ligų tikrai nėra. Tam tikra veikla arba tam tikras amžius organizmui suteikia privalumų ar trūkumų. Gyvename šiuolaikinėje visuomenėje su galimybe biochemiškai ištirti organizmo sistemų būklę, jų fiziologinę sąrangą. Tokiu atveju svarbiausia mūsų už­duotis – rasti tinkamiausias profilaktines priemones nuo tam tikrų ligų“, – aiškina V.Nau­mavičius.

„Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojai yra parengę profilaktinio sveikatos patikrinimo programas moterims ir vyrams, atsižvelgiant į jų amžių, pavyzdžiui, nuo 30-ies, 40-ies, 50-ies, 60-ies ir daugiau metų, kurias atlikus pacientai gauna visavertę informaciją apie savo sveikatos būklę ir efektyvias gydytojų rekomendacijas. Taip pat galima rinktis programas pagal ligas, jos padės įvertinti konkrečių organų ar organų grupės būklę.

Ne veltui kartojama, kad profilaktiniai tyrimai taupo ne tik pinigus, bet ir laiką. Pro­fi­lak­tinius sveikatos patikrinimus (bendras kraujo tyrimas, gliukozės koncentracijos tyrimas, bendro cholesterolio koncentracijos tyrimai, šlapimo tyrimas, ramybės elektrokardiograma) net ir nejaučiant jokių negalavimų ar nesiskundžiant sveikatos sutrikimais patariama atlikti kasmet.

Kokias ligas galima atpažinti?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenims, 8,2 mln. žmonių kiekvienais metais miršta nuo piktybinių navikų, ir tai visame pa­saulyje sudaro apie 13 proc. visų mirties priežasčių. Mokslininkai teigia, kad Europos šalyse pusės mirčių nuo vėžio galima būtų išvengti, jeigu žmo­nės atkreiptų dėmesį į gydytojų siūlymus, kaip išvengti vėžio rizikos.

Pasak „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojos med. m. dr. Astos Mastavičiūtės, ma­no­ma, kad yra daugiau nei 100 piktybinių navikų tipų, kiekvienam iš jų reikia unikalios diagnostikos ir gydymo. Kuo anksčiau diagnozuojamas piktybi­nis navikas, kai jis dar nepažeidė ap­lin­kinių au­di­­nių, tuo gydymas efektyvesnis. Ma­noma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima iš­­­vengti laiku nustačius ikinavikinius pokyčius. Svar­­bu tai, kad ikinavikiniai organų po­kyčiai ir net ank­s­­tyvasis vėžys dažniausiai ne­su­kelia jokių simp­­tomų ar sveikatos sutrikimų, kurie skatintų žmo­­gų kreiptis į gydytoją. Todėl vėl grįžtame, nuo ko pradėjome, – privaloma tikrintis profilaktiš­kai.

Vėžio prevencinių programų taikymas sumažina naujų vėžio atvejų paplitimą ir pagerina vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Šiuo metu Lietuvoje valstybės lėšomis įgyvendinamos vėžio profilaktikos programos: gimdos kaklelio vėžio (moterys), krūties vėžio (moterys), storosios žarnos vėžio (vyrai ir moterys) ir prostatos vėžio (vyrai).

Individuali žmogaus rizika susirgti vėžiu gali bū­ti sumažinta laikantis sveikos gyvensenos re­ko­mendacijų: nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių, mitybą praturtinti vaisiais ir daržovėmis, pa­lai­kyti normalią kūno masę, būti fiziškai aktyviam.

Laiku profilaktiškai tikrinant sveikatą galima iš­­vengti tokių kraujotakos sistemos ligų, kaip išeminės širdies ligos, insultas, ir pailginti gyvenimą. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta net 56 proc. lietuvių. Išeminė širdies liga – tai būk­lė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša riebalų sankaupomis, vystosi ate­ro­­skleroziniai kraujagyslių pakitimai. Didelės bendrojo cholesterolio ar jo sudėtinių dalių kon­­­­­­centracijos kraujyje nėra matomos ar jaučia­­mos, tačiau padidėjusi jų koncentracija ar su­trikęs jų santykis yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Pasigendama didesnio valstybės dėmesio profilaktikai

Medicinos bendruomenė sutaria: valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį ligų profilaktikai ir pre­vencijai. Tai naudingiau tiek žmogui, tiek vals­tybei. Profilaktika – tai priemonių, padedančių saugoti bei stiprinti sveikatą ir išvengti ligų, visuma. Kasdien matome, kokios skaudžios gali būti įsibėgėjusių ligų pasekmės.

„Kinų, ajurvedos medicina ar homeopatija pa­­de­da įvertinti pirminį organizmo tam tikrų funk­ci­jų labilumą. Tai reiškia, kad tirdami subjekty­vius nu­­­siskundimus jungiame juos į sistemą, kar­tais pri­­­taikydami vegetorezonansinę sistemą, pa­si­telk­­dami šiuolaikines elektronikos varžų kitimo ma­tavimo priemones, ir nustatome, kurios or­ga­niz­mo sistemos yra nusilpusios, blokuotos ar­ba de­­kompensuotos, – kolegei antrina V.Nau­ma­vi­čius. – Perkeltine prasme tai reiškia, kad jūsų au­to­­mobilio rato padanga pradurta, bet nenuleista. Orą jau po truputį leidžia ir automobilio sta­­bi­lu­­mas nėra geras. Tra­di­ci­nė­je medicinoje mes gy­do­­­­me tuomet, kai padanga nusileidžia ant ratlankio.“

Mūsų organizme gali vykti įvairių mikrotraumų, kurios nesukelia ryškaus organų sistemų sutrikimo, bet pažeidžia jų tarpusavio sąveiką. Mikropažeidimų reabilitacija taip pat nėra išskirta kaip finansuotinos reabilitacijos paslaugos.

„Mūsų medicinos sistema veikia taip, kad tu dėl organizmo vegetacinės sistemos pervargimo pakliūvi į neurologijos ligoninę, blogiausiu atveju – į psichiatrinę. Paskiriami arba antidepresdantai, arba trankviliantai. Gydome problemą, o ne priežastį, – pabrėžia V.Naumavičius. – Gy­vename statinio fizinio krūvio ir įtampos bei stresinėmis sąlygomis, atlyginimų vidurkis per mažas, kad galėtume kokybiškai ilsėtis. Vals­ty­bės institucijos turėtų suprasti, kad gydymas kainuoja gerokai daugiau nei sveikatos išsaugojimas. Sirgdamas žmogus nekuria pridėtinės vertės.“

V.Naumavičiaus nuomone, natūraliąją mediciną taip pat reikėtų integruoti į medicinos sistemą, nes ji skirta tam, kad žmogus sveikiau ir ilgiau gyventų.

Sveikata – išmintingųjų honoraras

Kaip teigia mokslininkai, sveikata 50 proc. priklau­so nuo paties žmogaus gyvensenos, 20 proc. – nuo aplinkos, 20 proc. ją lemia biologiniai veiks­niai – lytis, amžius, o nuo medicinos priklauso vos 10 proc. Sveikai gyventi – tai pakankamai judėti, nepersivalgyti, maitintis sveikais pro­duktais, saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti, ne­vartoti narkotinių medžiagų. Šeimos gydytojai yra pirmieji informacijos šaltiniai, suteikiantys ži­nių apie prevencines vėžio programas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, skiepus, sveiką gy­venseną.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kiekvienos konsultacijos metu šeimos gydytojas, kalbantis apie rūkymo žalą ir būdus mesti rūkyti, padidina motyvaciją mesti rūkyti iki 5 proc. Būtinas nuolatinis švietimas nuo pat vaikystės, kad sveika gyvensena taptų neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Tėvai privalo rūpintis, kad jų vaikai valgytų sveiką maistą, gyventų sveikoje aplinkoje, būtų fiziškai aktyvūs, ir patys rodyti teigiamą pavyzdį. Labai svarbus visuomenės švietimas apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, ankstyvą ligų diagnostiką, sveikatinimo procedūras.

„Norisi priminti, kad sveikata – išmintingųjų ho­­­noraras, todėl geriau ją tausoti iš anksto. „North­way“ medicinos centre bendradarbiaujant ko­mandos nariams pasiekiama geriausių rezultatų ir kiekvienam pacientui parenkamos jam tinkamiausios ir naudingiausios procedūros. Ypač skatiname sveikatinimo paslaugas: tai kineziterapija sa­lėje ar vandenyje, masažai (gydomieji, relaksaciniai ir pan.)“, – apie įvairias sveikatinimo programas pasakoja gydytoja A.Mastavičiūtė.

Vandenyje galima daug greičiau pasiekti norimų rezultatų, nes reikia nugalėti vandens pasipriešinimą, todėl taip tiksliau atliekami judesiai, gerėja raumenų funkcija. Tai padeda sustiprinti sveikatą, atgauti energiją, gerą nuotaiką, puoselėti gražias kūno formas.

Mažiesiems pacientams rekomenduojama mankšta laikysenai koreguoti ar antsvoriui ma­žinti. Teikiamos ir sveikatinimo paslaugos kū­di­kiams – masažai ir plukdymas. Vandenyje komfor­tiškai jaučiasi ir kūdikiai, ir jų tėveliai.

Tarp nėščiųjų populiari mankšta vandenyje. Pa­vyzdžiui, nėštumo laikotarpiu organizme vyks­­­ta gana staigus kūno masės persiskirstymas, apkraunami raumenys. Kad moterims neprasidėtų nugaros skausmai, nėštumo metu rekomenduojama atlikti mankštas vandenyje. Pa­gim­džiusioms moterims, siekiančioms greitai at­gauti organizmo raumenų tamprumą ir kūno formas, taip pat siūloma mankšta vandenyje.

Pasak A.Mastavičiūtės, „Northway“ centro gy­dytojai pacientams suteikia žinių apie sveiką gyvenseną, skatina asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. Laiku pasitikrinti sveikatą turi būti kiekvieno žmogaus rūpestis, nes taip reikšmingai padidėja tikimybė nesusirgti, o susirgus – sėkmingai išgyti.

Galima tik pasidžiaugti, kad vis daugiau dė­mesio skiriama prevencijai ir ankstyvai ligų diagnostikai, – tai kur kas geriau ir pigiau tiek žmogui, tiek valstybei, nei intensyvus ir sudėtingas, organizmą alinantis gydymas.

Gydytojai konkretūs: kiekvienas žmogus nuo mažiausio iki vyriausio turi tirtis profilaktiškai bent kartą per metus.

Užs. Nr. VPL1012