„Alfa.lt taikiklyje“: kas garsiojoje VSD slaptos pažymos paviešinimo istorijoje sutiks likti Daukanto rūmų iešmininku?”

KOMENTARAS INFORMACIJAI

Praktiškai didžioji šio internetinio leidinio politinių apžvalgų dalis yra skirta tokio klausimo suformulavimui: “Kas garsiojoje VSD slaptos pažymos paviešinimo istorijoje sutiks likti Daukanto rūmų iešmininku?” Nereikėtų apsirikti manant, kad tai klausimas. Tai beveik neužslėptas teiginys, kuris papildomas paaiškinimu: “Dabar prezidento institucija kartu su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu daro viską, kad byla būtų užgniaužta”. Sunku vertinti tokius teiginius, nežinant tokios informacijos šaltinio ir jo patikimumo. Bent jau oficialiai tokių išvadų žiniasklaidoje neteko pastebėti.

Nuo pat šio skandalo pradžios aiškiai galima buvo pastebėti, kad siekiama sušvelninti slaptos pažymos įspūdį ir tuo tikslu akcentuoti ne jos turinį, o patekimo į viešumą aplinkybes. Žinoma, kad svarbu visuomenei žinoti kas ir kaip elgiasi su slaptais dokumentais ir suvokti kokia svarbi visuomenei informacija gali būti nuslėpta nuo valdžios struktūrų, kurioms netgi privalu žinoti apie galimas grėsmes valstybės laisvei, stabilumui ir demokratijai.

Drįstu teigti, kad būtent aukščiau paminėta kryptimi dirba beveik visa dabartinė Lietuvos žiniasklaida su retomis atskirų autorių viešinamomis išimtimis. Tai labai primena angažuotą užsakomąjį pobūdį ir jau dabar verta aiškintis, kiek tokia kampanijos pradžia kainuoja jos užsakovams ir kiek už ją gauna atlygį režisieriai ir išpildytojai. Tampa akivaizdu, kad visa tai vienokiu ar kitokiu būdu tiesiogiai siejasi su jau prasidėjusia LR Prezidento rinkimų kampanija. Jei jau pačioje jos pradžioje ryškėja tokie kuriami ir pučiami skandalai, tai ko galime sulaukti prieš pat minėtus rinkimus? Kaip rodo praktika, panaudotas, galimai neskaidrias lėšas būna per vėlu skaičiuoti po rinkimų. O jei ir pabandoma tą daryti, tai … politinė organizacija pranyksta ir vėl … tuoj pat atgimsta su visomis teisėmis ir be jokios atsakomybės. Vaizdžiausias pavyzdys būtų Darbo partijos teisinės metamorfozės. Tokios keistos spekuliacijos dabar gali būti sustabdytos gal tik Apeliacinio teismo sprendimu. Gal tada ir panašių skandalų kiekis sumažėtų, nes vienam konkrečiam politiniam subjektui būtų parodyta teisinė vieta. Negali politiniai dariniai ir jų vadovai savo finansinėmis machinacijos kenkti valstybei nei finansine, nei, tuo labiau, politine prasme.

Ar reikia stebėtis, kad valdančioje koalicijoje esanti Darbo partija gauna visokeriopą palaikymą iš koalicijos partnerių? Stebėtis tenka tik tuo, kad tai daroma neatsižvelgiant į teisines ir moralines peripetijas. Valstybės ir jos visuomenės daugumos interesai visada turi turėti prioritetus prieš įvairių politinių darinių, grupių ar netgi klanų interesus. Kito kelio Lietuva negali rinktis, jei nori tapti pažangia demokratine ir teisine valstybe.