“Lietuvai reikia susikoncentruoti į puikių santykių su Lenkija atkūrimą”

Ką iš tikrųjų reiškia pavartoti žodžiai “susikoncentruoti” ir “puikūs”. Kadangi lietuviškoji lenkų klika nuolat postuluoja subordinacijos Lenkijai “natūralumą”, žodis “susikoncentruoti” realybėje reiškia susitapatinimą su Varšuvos pozicija, kuri pagsl tokią logiką “teisėtai” pirminė ir, savaime suprantama, konstantiška (juk Lenkija nekaitalios savo politikos pagal tokią “niekingą” valstybėlę kaip Lietuva).

žodis “puikūs” šiuo atveju tik nurodo į tos subordinacijos laipsnį, kuris pagal Vareikį turi būti daugmaž kolonijinių parametrų. Bet toks suverenumas t.y. TAUTOS/VALSTYBĖS galimybių diversifikacija, pasirinkimo laisvė potencialo didinimas, variantiškumas kaip suverenumas, – vis tai automatiškai neįtelpa į pavaldumo Lenkijai laipsnį, Vareikio nusakomą žodžiu “puikūs”.

REIKŠMIŲ FALSIFIKACIJA.
“Wyaydo” puslapiuose žodžio “strateginis” prasminis denotatas virtuoziškai falsifikuojamas jį pakeičiant sąvokos “ŠANTAŽISTINIS” turiniu. Tai “galios teisės” įteisinamas, kaip neva “natūralios” šantažuojamosios pusės akyse. Gaunasi gana hermetiškas ir instrumentiškas “burtažodis”, savo dezignatu ŽYMINTIS VIENA, O REIŠKIANTIS – šį tą PRIEŠINGA.

Atkreipkite dėmesį, kad lietuviškoje lenkų klikos publicistikoje “strateginė” partnerystė išplaukia iš priešakinių postulatų:

a) apriorinio LIETUVOS ANTRAEILIŠKUMO postulavimo (Lietuvos pareigūnai ir diplomatai, tariamai “atstovaujantys” Lietuvą, de facto kalba apie ją iš priešingos “strateginės” pusės žiūros taško kaip apie objektą);

b) iš tokio žiūros taško subsektventiškai seka Lenkijos interesų primato postulavimas (Lenkija neva turi teisę diktuoti Lietuvai, nes Lietuva, matote, nereikšminga, nereikšminga netgi pati sau, nes jos “savęs reikalingumas” vertinamas aktualumo Lenkijai skale);

c) iš to kyla IMPLICITINIS, bet dėlto ne mažiau akivaizdus, Lietuvos suverenumo neigimas. Juk Lietuva suvokiama derivatyviai t.y. iš svetimų interesų požiūrio taško, tampa Lenkijos interesų projekcija… su “vietiniais niuansais”.

Tokia “strategiškumo” koncepcija savo esme analogiška Baltrusijos “strateginei” subordinacijai Rusijai, kai Baltarusijos nacionaliniai interesai suvokiami derivatyviai, “praktiškai”, resursiškai (vienadieniškai) t.y. apibendrinus – kolonistiškai.