Europos gyventojų apklausa parodė įdomią tendenciją: pasirodo, lietuviai yra tarp mažiausiai dėvėtais daiktais norinčių naudotis ES piliečių.

Eurobarometras atskleidė, kad vidutiniškai net du trečdaliai europiečių prireikus būtų linkę pirkti naudotus baldus, elektrotechniką ar drabužius. Pirkdami dėvėtus daiktus mažiausiai nepatogumų jaustų švedai ir suomiai – atitinkamai 87 ir 86 proc. O lietuviai į tokias prekes žvelgia kur kas skeptiškiau: į klausimą, ar pirktų tokių prekių, teigiamai atsakė 67 proc. apklaustųjų. Beje, mažiausiai mūsų tautiečiai linkę pirkti naudotas elektrotechnikos prekes – jas pirktų vos 38 proc.

lietuvių, nors tokių prekių mielai įsigytų ir naudotų daugiau nei pusė apklaustų švedų, danų, ispanų ar slovėnų.

Nors Lietuvoje daugybė dėvėtų drabužių parduotuvių, pasirodo, tokia apranga domina tik maždaug pusę šalies gyventojų, o kitai pusei tokie drabužiai atgrasūs. Nors rengtis kitų jau nešiotais apdarais sutiktų 64 proc. suomių, 60 proc. estų, 54 proc. švedų.  Kaip parodė apklausa, lietuviams ne prie širdies tokių drabužių išvaizda, nemaža dalis rūpinasi ir tuo, ką jų įsigijus pamanytų kiti žmonės.

Beje, paradoksalu, kad Europoje mažiausiai naudotus daiktus linkę pirkti vyresni nei 54 metų, mažiausiai išsilavinę ir nedirbantys žmonės, o Lietuvoje ši tendencija – priešinga.