"Veido" archyvas

Šiuo metu jau visą Europą baugina galimas Vokietijos kanclerės A.Merkel ir Rusijos vadovo V.Putino susitarimas kurti atskirą Rytų politiką

Po poros savaičių Lietuva galės pasitikrinti, kiek rimtai į ją, kaip į kaimynę bei partnerę, žiūrį didžiausių ją supančių valstybių vadovai.

Pirmomis birželio dienomis eismas Vilniuje vėl bus paralyžiuotas, Senamiesčio stogai nutūpti snaiperių, o gatvėmis lakstys sirenų ir raudonų bei mėlynų švyturėlių lydimi limuzinai. Vyks Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), kurią sudaro vienuolika valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija ir Europos Komisija, posėdis. Paprastai taryboje valstybėms būna atstovaujama vyriausybių vadovų ar užsienio reikalų ministrų lygiu, tad Lietuva turi galimybę pirmą kartą per du nepriklausomybės dešimtmečius priimti Vilniuje net dviejų savo didžiausių kaimynių ir svarbiausių užsienio prekybos partnerių – Rusijos bei Vokietijos premjerus.

Vokietijai Baltijos šalys nerūpi

Klausimas, ar atvyks į Vilnių Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tapo svarbiausia būsimo Baltijos jūros premjerų susitikimo intriga. Ne paslaptis, kad abi šios valstybės nuo pat 1990-ųjų praktiškai ignoravo Lietuvą, matydamos joje ne tiek kaimynę ir partnerę, kiek kažin kokį istorinį nesusipratimą ar kliūtį darniems didžiausių regiono valstybių santykiams plėtotis.

Geriausias to rodiklis – realių, o ne nominalių valstybės vadovų vizitai. Tarp 1991 ir 2010-ųjų Lietuvos prezidentai viena ar kita proga lankėsi Vokietijoje bene šešiolika kartų. Premjerų ir Seimo pirmininkų vizitus net suskaičiuoti sunku.

Vokietija į tai atsakydavo prezidentų ar Bundestago pirmininkų vizitais, bet tam, kad būtų pasiekta pirmojo Vokietijos federalinio kanclerio (o ne simbolines funkcijas vykdančio prezidento) vizito, turėjo praeiti dešimtmetis. Tik tuomet, 2000-aisiais, tuometinis kancleris Gerhardas Schroederis teikėsi kelioms valandoms užsukti į Vilnių pakeliui į Rygą ir Taliną. Antrasis, šį kartą kanclerės A.Merkel, vizitas įvyko tik po aštuonerių metų, 2008-ųjų rugpjūtį, ir taip pat truko vos kelias valandas. Formaliai buvo aiškinama, esą kanclerė labai užsiėmusi dėl ką tik praėjusio Rusijos ir Gruzijos karo, bet vėlgi niekam nebuvo paslaptis, kad A.Merkel užsuko į Vilnių tik pakeliui į Estiją ir Švediją.

Bet netgi tokiam simboliniam vizitui pasiekti Lietuvos diplomatams ir parlamentarams teko kone skandalą surengti, atviru tekstu pareiškus prieš tai Vilniuje apsilankiusiai Vokietijos Bundestago parlamentarų delegacijai, kad abiejų valstybių santykius teks oficialiai įvardyti kaip blogus, nes kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl partneriai Europos Sąjungoje ir NATO trejus metus negali prisikviesti iš esmės kaimyninės valstybės vadovės. Tik po šio Vilniaus demaršo A.Merkel teikėsi atkreipti dėmesį į Lietuvą ar, kaip liūdnai juokavo kai kurie mūsų diplomatai, padėti dienotvarkėje paukščiuką, kad lietuvių norai patenkinti, ir pamiršti juos visai likusiai savo kadencijai.

V.Putiną viliojo A.Merkel dalyvavimu

"Veido" archyvas

Paskutinį kartą tokio aukšto rango svečius, kurie birželio 1-2 d. laukiami Vilniuje, Lietuva regėjo 1997 metais vykusioje “Vilniaus koferencijoje”

Rusijos požiūris į Lietuvą buvo dar šaltesnis nei Vokietijos. Nors abiejų Dūmos rūmų pirmininkų ar vicepremjerų vizitai vykdavo gana reguliariai, nė vienas iš tikrųjų Rusijos vadovų Lietuvoje taip nė karto ir neapsilankė. Nedarė to nei formaliai palankumą Lietuvai deklaruoti mėgęs Borisas Jelcinas, juo labiau – V.Putinas, kuriam valdant tarp Maskvos ir Vilniaus kilo mažasis šaltasis karas. Lig šiol aukščiausias Rusijos politikas, apsilankęs Vilniuje, buvo premjeras Viktoras Černomyrdinas, 1997-aisiais atvykęs į Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų konferenciją. Pabrėžtina, kad Rusija buvo vienintelė, konferencijoje dalyvavusi ne prezidento, o viso labo premjero lygmeniu, taip parodydama savo požiūrį į visas regiono valstybes.

Tai žinant nėra ko stebėtis, jog Lietuva, eilės tvarka gavusi rengti eilinį BJVT posėdį, dėjo visas įmanomas pastangas, kad kaip nors prisikviestų į Vilnių tiek A.Merkel, tiek vis dar svarbiausiu asmeniu Rusijoje esantį premjerą V.Putiną, iš esmės viliodama juos vieną kitu bei Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso, kuris taip pat dalyvaus BJVT posėdyje. Pastarąjį buvusiai kolegei – eurokomisarei, dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei prisikviesti neturėjo būti sunku, bet A.Merkel tiek ji, tiek diplomatai surengė tikrą apgultį. Galutinį patikinimą, kad Vokietijos kanclerė dalyvaus BJVT posėdyje Vilniuje, D.Grybauskaitė išgavo su A.Merkel susitikusi kovo pabaigoje Briuselyje, vykstant ES Vadovų Tarybos posėdžiui. Tuo pat metu vyko ir “Kremliaus apgultis”, masinant V.Putiną atvykti į Vilnių numatomu A.Merkel dalyvavimu.

Nors galutinio atsakymo iš Rusijos dar negauta, iš susitikimo su V.Putinu prieš mėnesį išėjęs premjeras Andrius Kubilius buvo įsitikinęs, kad šis tikrai atvyks į Vilnių, jeigu čia atvyks A.Merkel. Premjero patarėjai mano, kad galutinis sprendimas Kremliuje bus priimtas po šį savaitgalį vyksiančio Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos renginių tiek Maskvoje, tiek Vilniuje. Galimybė, kad Rusija bandys rasti kokį formalų pretekstą paskelbti Lietuvą “nedraugiška valstybe” ir sugriauti ilgai derintą daugiašalį susitikimą, neatmetama.