• Atsigaunant ekonomikai užimtumo lygis pardėjo augti; tačiau daugeliui namų ūkių ekonomikos augimas dar nedavė apčiuopiamos naudos.
• Vartojimo išlaidų užsienyje augimas pranoksta vartojimo augimą vidaus rinkoje
• Visų trijų šalių namų ūkių jautrumas galimiems finansiniams nesklandumams sumažėjo, nes pasikeitė jų finansinio turto ir įsipareigojimų struktūra
• Žiemą finansinės problemos bus aštresnės, tačiau daug kas priklausys nuo vartotojų nuostatų
• Dėl euro zonos skolų problemų, sulėtėjusios pasaulio ekonomikos raidos ir jų galimos įtakos Baltijos šalių ekonomikai vartotojų ateities lūkesčiai suprastėjo.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomika po gilaus nuosmukio laikotarpio 2008-2009 metais vėl ėmė augti. 2011 metų pirmą pusmetį Baltijos šalių ekonomika augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. 2011 metų pirmą pusmetį Estijos ekonomika, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 8,9 proc., Lietuvos – 6,6 proc., Latvijos – 4,6 procento. Šiuo metu atsigavimo procesus Baltijos šalyse skatina ne vien eksportas. Iš dalies augimą skatina privataus sektoriaus vartojimas šiek tiek pagerėjus namų ūkių finansinei padėčiai.

Darbo vietų daugėja, realusis darbo užmokestis vis dar atsilieka

Staigus ekonomikos augimas pirmą šių metų pusmetį turėjo teigiamą įtaką darbo rinkai. Visose trijose Baltijos šalyse užimtumas vėl didėja. Baltijos šalyse nedarbo lygio augimas 2009 metais tarp Europos šalių buvęs mažiausias, 2011 metais tapo didžiausias. Palyginti su ankstesniais metais, 2011 metų antrą ketvirtį Estijoje nedarbas šoktelėjo net 7,8 proc., Lietuvoje – 4,3 proc., Latvijoje – 3,3 procento. 2010 metų pirmą ketvirtį Estijos darbo rinkos nuosmukiui pasiekus žemiausią lygį ir prasidėjus atsigavimui, Estijoje iš 109 tūkstančių prarastų darbo vietų buvo atkurta 49 tūkstančiai. Per paskutinius penkis ketvirčius dirbančiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo 57 tūkstančiais, Latvijoje – 50 tūkstančių. Palyginti su žemiausiu lygiu, kuris buvo 2010 metais, užimtumas Estijoje atkurtas – 8,9 proc., Latvijoje – 5,5 proc., Lietuvoje – 4,3 procento.

Bedarbių skaičius mažėja. Jų skaičius labiausia sumažėjo Estijoje – darbo ieškančių asmenų dalis sumažėjo 6,5 procentinio punkto, palyginti su pirmu šių metų ketvirčiu, kai šio rodiklio vertė buvo didžiausia. Latvijoje antrą šių metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo 4,3 procentinio punkto – iki 16,2 proc., o pirmą 2010 metų ketvirtį jis buvo 20,5 procento. Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių nedarbo lygis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Nedarbo lygis visose trijose Baltijos šalyse mažės ir toliau, tačiau dar keletą artimiausių metų nedarbo rodikliai bus aukšti.

Nepaisant to, kad tarp visų trijų Baltijos šalių Latvijoje nedarbo lygis yra didžiausias, darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, augimas antrą šių metų ketvirtį buvo didžiausias. Palyginti su praėjusiais metais, Latvijoje vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas buvo 5,5 proc., tuo tarpu Estijoje jis buvo 4,2 proc., Lietuvoje – 2,5 procento. Latvijoje vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (667 eurų), buvo didesnis negu Lietuvoje (610 eurų), tačiau mažesnis negu Estijoje (857 eurų). Estijoje vidutinis mėnesio darbo užmokestis pasiekė didžiausią lig šiol buvusį lygį.

Tuo tarpu infliacija yra gana didelė ir slopina namų ūkių perkamąją galią. Realusis darbo užmokestis, kuris rodo vartotojų kainų indekso pokyčius, augimo tempais atsilieka nuo augančio užimtumo. Realiojo darbo užmokesčio augimas vėl atsigavo Latvijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje realusis darbo užmokestis ir toliau smunka. Antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Latvijoje realusis darbo užmokestis padidėjo 0,2 procento. Birželį realusis darbo užmokestis ūgtelėjo net 2,4 procento, todėl padidėjo dirbančiųjų perkamoji galia. Kitose dviejose Baltijos šalyse realusis darbo užmokestis ir toliau mažėjo. Estijoje realusis darbo užmokestis per metus sumažėjo vienu procentu, Lietuvoje – 2,4 procento.

Lietuvoje realiosios pajamos smuko labiausiai – per laikotarpį nuo paskutinio 2008 metų ketvirčio iki antro 2011 metų ketvirčio realusis darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc., realiosios pensijos – 15,8 procento. Latvijoje šiuo metu realusis darbo užmokestis yra 14 proc. mažesnis negu 2008 metų pabaigoje. Estai tokio didelio nuosmukio nepatyrė – antrą ketvirtį realusis darbo užmokestis buvo apie 4,5 mažesnis, palyginti su laikotarpiu iki krizės.

Didėjant užimtumui ir darbo užmokesčiui, bendros namų ūkių pajamos didėja, tačiau įvairiose socialinėse ir ekonominėse grupėse skirtingai – nemaža dalis namų ūkių vis dar nepatyrė teigiamos ekonomikos atsigavimo įtakos.

Vartotojai išleidžia daugiau vidaus ir užsienio rinkose

Jau nuo trečio 2010 metų ketvirčio visose trijose Baltijos šalyse buvo stebimas didesnis vartojimas privačiame sektoriuje. 2011 metų antrą pusmetį namų ūkių išlaidos prekėms ir paslaugoms sparčiausiai augo Lietuvoje – palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jos išaugo 6,7 procento. Kaimyninėse šalyse augimo tempai buvo mažesni: Latvijoje – 4,4 proc., Estijoje – 3,7 procento. Išlaidos didėjo augant užimtumui, kiek padidėjus vidutiniam darbo užmokesčiui ir pagerėjus vartotojų ateities lūkesčiams. Panašiai 2011 metais didėjo infliacija, ypač pagrindinių prekių ir paslaugų sektoriuje. Kainų kilimas yra viena iš priežasčių, dėl kurios namų ūkiai ieško būdų taupyti ar pirkti pigiau, pavyzdžiui, internetu ar užsienyje. Užsienyje perkamų prekių kiekis ir mastai didėja dėl to, kad, palyginti su ankstesniais metais, yra daugiau keliaujama, dažniau perkama interneto parduotuvėse užsienyje.

Baltijos šalių mokėjimo kortelių rinkos statistiniais duomenimis, gerokai išaugo sandorių užsienio šalyse skaičius ir vertė. 2011 metų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendra pirkinių užsienyje atsiskaitant Latvijoje išduotomis mokėjimo kortelėmis apyvarta išaugo 23,7 procento. Lietuvoje sumos, išleistos pirkiniams užsienyje atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, per metus padidėjo 23,5 proc., Estijoje – 21,4 procento. Palyginti su praėjusiais metais, sandorių užsienio šalių parduotuvėse Lietuvoje išleistomis mokėjimo kortelėmis skaičius labiausiai išaugo Lietuvoje — 24 procentais.

Daugėjant keliaujančių atostogauti ir vykstančių apsipirkti bei dirbti svetur skaičiui, padidėjo grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų operacijų skaičius ir sumos. Palyginti su 2010 metų pirmu pusmečiu, šiemet Lietuvos ir Estijos gyventojų grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų operacijų užsienyje skaičius padidėjo 18 procentų. Grynųjų pinigų paėmimo operacijų Latvijos komercinių bankų išduotomis kortelėmis skaičius padidėjo 8,6 procento. Paimamų sumų augimo tempai pranoksta sandorių skaičiaus augimą.

Vidaus rinkoje pirkimo operacijų atsiskaitant kortelėmis skaičius taip pat išaugo. Estijoje atsiskaitymas kortele operacijų skaičiumi ir sumomis išaugo labiausiai – pirmą pusmetį sandorių skaičius atsiskaitant elektroniniais kortelių skaitytuvais ūgtelėjo 19 procentų. Panašiai Estijos gyventojų atliekamų sandorių naudojantis bankomatais skaičius sumažėjo 7 proc., tuo tarpu bendra paimamų pinigų suma išliko tokia pat kaip 2010 metais. Estijos gyventojai korteles naudoja smulkiems kasdieniniams pirkiniams, o iš bankomatų pasiima nedideles pinigų sumas. 2011 metais vidutinė suma pirkiniams atsiskaitant kortelėmis sumažėjo iki 14,1 euro, tuo tarpu vidutinė iš bankomato paimama suma visa dar yra didesnė negu 2010 metais.

Šiemet Lietuvoje ir Latvijoje pirkimo ir grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų operacijų skaičius ir sumos išaugo. Latvijoje pirkimo operacijų skaičius padidėjo 10 proc., bendra sandorių vertė išaugo 13,5 proc., taigi pranoko mažmeninės prekybos augimą nominaliosiomis kainomis. Grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų operacijų skaičius didėjo lėčiau – 5,6 proc., panašiai tiek pat kiek ir iš bankomatų pasiimamos sumos. Elektroniniais kortelių skaitytuvais atliekamų sandorių dalis taip pat didėja. Pirmą 2011 metų pusmetį pirkimo sandorių atsiskaitant mokėjimo kortelėmis skaičius buvo dukart didesnis už grynųjų pinigų paėmimo operacijų skaičių. Akivaizdu, kad kortelių turėtojai vis dažniau naudoja korteles kasdieniniams pirkiniams, tuo tarpu didelė gyventojų dalis vis dar labiau linkusi atsiskaityti grynaisiais pinigais, o ne laikyti juos kortelių sąskaitose. Baltijos šalyse didžiausias grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų operacijų skaičius tenka Lietuvai – čia atsiskaitymo už pirkinius kortelėmis skaičius yra 1,4 karto didesnis už grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų operacijų skaičių (Estijoje – 4,4 karto). Vidutinė iš bankomatų paimamų grynųjų pinigų suma Lietuvoje taip pat yra didžiausia – apie 108 eurai.

Mokėjimo kortelių naudojimo srityje Estija gerokai lenkia kitas Baltijos šalis. Estijoje sandorių atsiskaitant kortelėmis skaičius yra vidutiniškai du kartus didesnis negu Lietuvoje.

Namų ūkių finansiniai įsipareigojimai mažėja, o finansinis turtas didėja

Palyginti su 2008 metų pabaiga, kai Baltijos šalyse prasidėjo finansų krizė, namų ūkių finansų balansai pasikeitė. Namų ūkiai pakeitė savo biudžetų struktūrą, mažindami paskolų portfelį ir didindami turtą.

Paskolų ir indėlių santykis Estijoje sumažėjo nuo 202 proc. iki 160 proc., Latvijoje – nuo 220 iki 190 procentų. Lietuvai pavyko išlaikyti pusiausvyrą – indėlių portfelis yra lygiai toks pat kaip ir paskolų portfelis – 7,8 mlrd. eurų.

Didžiausia indėlių suma vienam gyventojui yra Estijoje -– 3,3 tūkst. eurų (Lietuvoje –2,4 tūkst. eurų, Latvijoje –1,8 tūkst. eurų). Tačiau pagal paskolas vienam gyventojui šalys išsidėsto taip: didžiausia suma – 5,3 tūkst. eurų – vėl tenka Estijai, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis yra perpus mažesnis – 2,4 tūkst. eurų. Latvijoje paskolos vienam gyventojui – 3,5 tūkst. eurų. Todėl didžiausias atsargas turi estai, o lietuviai – mažiausią paskolų naštą.

Gyventojų finansinio turto (esančio finansų institucijų sąskaitose) struktūra per pastaruosius trejus metus nedaug tepasikeitė. Indėliai vis dar sudaro didžiausią turto dalį (daugiau kaip du trečdalius). Taigi indėlių pokyčiai rodo turto pokyčius.

Namų ūkių indėlių portfelių pokyčiai buvo skirtingi. Latvijoje indėlių suma išliko beveik nepakitusi kaip ir 2008 metais (4,1 mlrd. eurų), o Estijoje ir Lietuvoje ji gerokai ūgtelėjo. Namų ūkių indėliai Estijoje padidėjo nuo 3,8 iki 4,5 mlrd. eurų, Lietuvoje – nuo 7,2 iki 7,9 mlrd. eurų (arba 10 procentų). Tą galima paaiškinti ne tik skirtingomis ekonominio nuosmukio pasekmėmis, bet ir šalių bankų sektoriaus plėtros ypatumais. Lietuvos ir Estijos bankų sektoriai nepatyrė neigiamų sukrėtimų, šių šalių namų ūkiai tapo dar atsargesni, todėl jų santaupų finansų institucijose dalis didėjo.

Finansiniai pokyčiai pastaruoju metu

Tačiau sprendžiant iš pirmų šešių mėnesių pokyčių, matyti, kad terminuotųjų indėlių portfeliai nustojo augti dėl mažų palūkanų normų ir dėl to, kad namų ūkių santaupos daugiausia kaupiamos einamosiose ir (arba) ilgalaikių indėlių sąskaitose.

Lėšas perkelti į ilgesnės trukmės indėlių sąskaitas labiausia linkstama Lietuvoje. Tokį Lietuvos gyventojų elgesį galima paaiškinti gerėjančiais lūkesčiais, kurie padeda planuojant ilgesniam laikotarpiui, sumažėjusiu susidomėjimu nepastoviomis vertybinių popierių rinkomis ir noru gauti didesnį pelną. Panašų paaiškinimą galima taikyti ir Latvijai. O estai didžiausią savo pinigų dalį laiko einamosiose sąskaitose. Tai galima paaiškinti geresniais lūkesčiais dėl ateities (mažiau reikia taupyti juodai dienai) ir neigiamų palūkanų normų nepatrauklumu.

Paskolų portfelis visose trijose šalyse mažėja, tačiau skirtingai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Estijoje vartojimo kreditai sumažėjo 39 mln. eurų, būsto kreditai – 53 mln. eurų. Tuo tarpu Latvijoje gerokai labiau sumažėjo būsto paskolų portfelis (307 mln. eurų) negu vartojimo kreditų portfelis (29 mln. eurų). Matome, kad būsto paskolų portfelis Lietuvos bankuose liovėsi mažėjęs, t. y. jis tik 1 mln. eurų mažesnis negu prieš 6 mėnesius, tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis sumažėjo 61 mln. eurų. Tačiau įsigaliojus naujiems reikalavimams namų ūkiai gali būti priversti atidėti skolinimąsi iki tol, kol turės susitaupę reikalaujamą pradinę įmoką. .

Tai, kad Latvijoje pirmenybė teikiama vartojimo kreditams, galima paaiškinti palyginti paprasta tokių kreditų gavimo tvarka – pradinės įmokos reikalavimas netaikomas (daugelis namų ūkių tam lėšų neturi), ir tuo, kad namų ūkiai daugiausia dėmesio skiria dabar atsirandantiems vartojimo poreikiams, o ne ilgalaikiams planams. Tuo tarpu kitokią Lietuvos namų ūkių portfelių situaciją, galimas dalykas, lemia techninės priežastys – iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvos portfelis yra mažiausias (taip pat ir amortizacija), taigi naujai suteikiama paskolų ne mažiau negu grąžinama anksčiau išduotų.

Artėjant žiemos sezonui, vėl atsiranda finansinių rūpesčių

Artėjant žiemos sezonui, vartotojų nuotaikos, kaip visada, blogėja. Šie metai nebus išimtis, ypatingi, turint galvoje, kad komunalinių paslaugų įmonės nežada mažesnių sąskaitų už šildymą.

Įvertinus vartojimo krepšelius, matyti, kad išlaidos šildymui sudaro tik 6 proc. namų ūkių vartojimo išlaidų. Tačiau visos vien žiemos mėnesiais patiriamos išlaidos už šildymą sudaro ypač didelę sąskaitų už šilumą sumos dalį. Pavyzdžiui, viso šildymo sezono vidutinė sąskaita Lietuvoje yra apie 2 000 litų (arba 580 eurų) – didesnė už vidutinį atlyginimą ir triskart didesnė už vidutinę mėnesio pensiją.

Palyginę visas tris Baltijos šalis, gauname gana prieštaringus duomenis. Piečiausiai iš visų trijų Baltijos šalių esančioje Lietuvoje sąlyginis šildymo dienų skaičius yra mažiausias, tačiau tai nereiškia, kad šildymo sąskaitos yra mažiausios – šildymo kaina Lietuvoje yra didžiausia šiame regione.

Tačiau šilumos kainų pokyčiai buvo panašūs, nes importuojamų gamtinių dujų kaina sudaro didžiausią šilumos kainos dalį. 2009 metais sumažėjus dujų kainoms šildymo kaina sumažėjo. Tačiau pasaulio ekonomikai atsigaunant kainos vėl ūgtelėjo. Reguliuojančios institucijos tikina, kad artėjantis šildymo sezonas pareikalaus daugiau išlaidų. Jų duomenimis, šilumos kaina Lietuvoje gali padidėti beveik penktadaliu, Latvijoje – apie 10 procentų. Viltis, kad išlaidos bus mažesnės, galima sieti nebent su galbūt švelnesnėmis oro sąlygomis.

Tai, kad išlaidos už šildymą auga greičiau negu pajamos, leidžia manyti, jog apmokėjus sąskaitas už šildymą namų ūkiams liks mažiau lėšų kitoms prekėms ir paslaugoms, palyginti su praėjusiais metais. Galime teigti, kad žiemos mėnesiais vidutinio namų ūkio perkamoji galia mažės, todėl didesni pirkiniai bus atidedami vėlesniam laikui, mažės galimybė taupyti, daugės neapmokėtų sąskaitų.

Tačiau įtaka bendram lygiui nėra didelė. Artėjant žiemos švenčių laikotarpiui, paskutinį metų ketvirtį mažmeninės prekybos mastas bus didesnis. Tokią išvadą galime daryti remdamiesi pastarųjų metų duomenimis. Pavyzdžiui, Lietuvoje šildymo kainos, palyginti su 2009 metais, išaugo 13,5 proc., tačiau paskutinio ketvirčio mažmeninės prekybos apyvarta buvo 1,9 proc. didesnė negu ankstesniais metais. Namų ūkių finansinių sąskaitų analizė rodo, kad gruodį indėlių portfelis buvo 463 mln. eurų didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, o rugsėjį – 405 mln. eurų didesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pagrindinė priežastis – metų pabaigoje išmokamos premijos, kitos su šventiniu laikotarpiu susijusios išmokos ir gaunamos perlaidos. Sausį, palyginti su gruodžiu, pasireiškiančio indėlių ar mažmeninės prekybos sumažėjimo negalime paaiškinti vien padidėjusioms išlaidomis už dideles šildymo sąskaitas. Šilumos tiekėjų teigimu, prasidėjus šildymo sezonui, namų ūkiai neįstengia apmokėti sąskaitų, tačiau per vasarą šios skolos sumažėja. Taigi per metus vartojimo išlaidos yra maždaug vienodos.

Akivaizdu, kad didėjant sąskaitoms už šildymą vartojimo augimo galimybės mažės. Tačiau galima tikėtis, kad, nepaisant prognozuojamo šildymo kainų augimo, paskutinio ketvirčio tendencijos išliks tokios pat kaip ir praėjusiais metais – didesnis pardavimo mastas ir daugiau lėšų bankuose, nebent pasikartotų 2008 metų įvykių eiga. Pagrindinis šio scenarijaus ypatumas buvo namų ūkių lūkesčių sumažėjimas, savo sparta pranokęs pajamų mažėjimą ir santaupų nenumatytiems atvejams didėjimą.

Vartotojų optimizmas didesnis negu pernai

Gerėjanti situacija darbo rinkoje daro teigiamą įtaką vartotojų lūkesčiams. Nuo 2009 metų sausio iki 2011 metų vasaros visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių lūkesčiai dėl ekonominės situacijos ir jų finansinės ateities gerokai pagerėjo. Iš vartotojų nuomonių tyrimų matyti, kad estai yra optimistiškiau nusiteikę negu jų kaimynai Latvijoje ir Lietuvoje. Sausio mėnesį Estijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamas pirmąkart nuo 2007 metų rugpjūčio ir nuo 2009 metų pavasario, kai buvo mažiausias, padidėjo 38 procentiniais punktais.

Euro zonos skolų problemos, pasaulio ekonomikos nuosmukis ir galima jų įtaka Baltijos šalių ekonomikai lėmė sumažėjusius vartotojų lūkesčius dėl ateities. Lietuvoje ir Estijoje vartotojų pasitikėjimas ėmė mažėti, o Latvijoje namų ūkiai lūkesčių rodikliai vis dar atsilieka. Nepaisant mažėjančių beveik visų Europos šalių pasitikėjimo rodiklių, rugsėjo mėnesį Latvijos vartotojų indeksas buvo aukščiausias nuo 2008 metų sausio. Latvijoje namų ūkiai išlieka optimistiški dėl savo finansinės situacijos per ateinančius 12 mėnesių, tuo tarpu Estijos ir Lietuvos gyventojai nusiteikę kiek prastesnei finansinei situacijai. Vartotojų nuomonių apžvalgų duomenimis, Baltijos šalių namų ūkiai nesitiki tolesnio ryškaus pagerėjimo darbo rinkoje. Lietuvoje lūkesčiai dėl nedarbo yra didžiausi. Be to, vertindami savo ateinančių 12 mėnesių finansinę padėtį, Lietuvos gyventojai vis dar tebėra didžiausi pesimistai Baltijos šalyse.

Panašu, kad vartotojų indeksas mažės ir toliau, taigi namų ūkiai gali tapti dar atsargesni dėl išlaidų ir imti daugiau atidėti santaupoms. Artimiausiu laikotarpiu polinkis taupyti gali pranokti polinkį vartoti. Tokie nuostatų pokyčiai gali turėti įtakos namų ūkių elgsenai ir vartojimo įpročiams. Mažėjant vartotojų pasitikėjimui, esant dideliam nedarbo lygiui ir didėjant išlaidoms maistui bei namų ūkio reikmėms, ateinančiais metais namų ūkių išlaidos Baltijos šalyse išliks nedidelės.