“Nepriklausomybės dienos išvakarėse Raseinių rajono valdžia pasigyrė, kad jų rajone atsirado naujas laikraštis, kuriame nebus “jokios negatyvios informacijos”. Viskas aišku – Raseinių rajone bus kuriamas informacinis rojus, kuriame viskas yra tik gerai arba labai gerai. Ir už tai, matyt, reikės dėkoti vietos valdžiai. O šią “gražią” informacinio rojaus iniciatyvą įgyvendina Švietimo centras. Matyt, juos įkvėpė Druskininkų rajono mero sukurtas virusinis ir maro epidemijos požymių turintis projektas – laikraštis “Mano Druskininkai”.”

Ir pats įdeda savo pasipiktinimo bei Raseinių valdžos motyvą:

RADZEVIČIUS: “Todėl šį kartą, pamatęs Druskininkų patirtį, komentaro gal ir nebūčiau rašęs. Jei ne Raseinių valdžios įžūlumus ir cinizmas spjaunant mums visiems į veidą ir mūsų šalies demokratijai dar labiau. Perskaitęs vietos valdžios paaiškinimus, kodėl jie nusprendė viešais pinigais liaupsinti savo rajono gyvenimą, pasijutau lyg man sovietų armijos “praporščikas” kerziniu batu būtų per veidą užvažiavęs”:

RASEINIŲ MERAS:„Mūsų Raseiniai” pasieks ir atokesnes vietoves, nes jis leidžiamas 5 tūkst. egz. tiražu. Atsiradus paklausai, tiražas bus didinamas kaip ir jo puslapių skaičius. Už naująjį laikraštį leidėjai pirmiausiai turėtų padėkoti rajono laikraščiams- senbuviams, kurie, įsijautę į monopolininkų vaidmenį, taip „užraitė” informacijos spausdinimo įkainius, kad nebebuvo įmanoma tokius apetitus patenkinti”.

Va, čia tai jau tikrai. Tai ir vadinama PRIKLAUSOMYBE, nuo aplinkos, kuri “formuoja” žmogų. Susimažinęs iki savo primityvaus EGO žmogelis atakuoja kitą, kad ir jį “pamažintų” iki savo menkumo lygio, nes instinktyviai jaučia, kad meilė tarp nelygių negalima. Išmintingas žmogus tokią ataką traktuotų kaip meilės trūkumą, kaip šauksmą “meilės!”. O išminties neturintis kontratakuoja. Silpnesniam ar vaikui tai įsitvirtina kaip kaltės jausmas. Kaltės jausmas prašosi bausmės. Bausmės niekas nenori, tad bando atsikratyt šiuo jausmu kaltindami kitus. Tai vadinama PROJEKCIJA. Tačiau IDĖJOS NEAPLEIDŽIA SAVOJO ŠALTINIO. Ką duodam kitriems, tą gaunam, kuo dalinamės tuom turtėjam. Tuo gal būt galima būtų paaiškinti ir tą interakciją tarp vyraujančios purviasklaidos ir visuomenės mankurtėjimo.