Scanpix

Ekonominės krizės užkluptos įmonės greitai perorientavo produkcijos eksportą Vakarų rinkų link, nes suprato, kad konkurencingumą galima pasiekti tik diegiant inovacijas.

Austė MERKYTĖ

Naujos žinios ir inovacijos tampa konkurencingumo įrankiu versle. Tai suprasdamos vers­lininkams atstovaujančios didžiausios šalies verslo konfederacijos aktyviai įsitraukė į Ūkio ministerijos inicijuotą projektą „Mokslas ir technologijos inovatyviam verslui“ kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos inovacijų centru bei mokslo ir technologijų parkais.

Ūkio ministerija, skatindama įmones deklaruoti iš­laidas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), dar praėjusiais metais inicijavo naujos apskaitos sistemos „InoSkaita“ atsiradi­mą. Ši veikla apima plačią paslaugų, teikiamų vers­­lui, pasiūlą: informavimą apie inovacijų kūrimo ir deklaravimo svarbą, konsultacijas MTEP išlaidų aps­kaitos, inovacinių ir technologinių auditų, ataskaitų pildymo klausimais, taip pat MTEP veiklų iden­tifi­kavimą, re­ko­mendacijų parengimą ir pritaiky­mą.

Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktoriaus Dimitrijaus Kucevičiaus, ge­rai tai, kad kurti bendrą apskaitos sistemą panoro valstybinės or­ganizacijos, mokslo institucijos, o ypač verslo or­ga­nizacijos, ir pirmą kartą Lie­tuvos istorijoje tiek įvai­rių organizacijų susijungė į vienijantį klasterį, kad veiktų bendram labui.

Suvienijusios pajėgas organizacijos informuoja ir konsultuoja įmones mokslinių tyrimų, eksperi­men­ti­­nės plėtros ir inovacijų plėtojimo, finansavimo klau­­­simais. Šiomis paslaugomis jau pasinaudojo dau­giau kaip 1000 šalies bendrovių, dalyvavusių projekte. Jį vykdant nustatyta, kad iš 1009 projekte dalyvavusių įmonių į MTEP 2014 m. investavo 991 įmonė.

Vyriausybės siekis – veiksmingai naudojant iš­skir­tines kompetencijas ir naujas žinias kurti pridėtinę vertę. Optimistiškai nuteikia tai, kad Lietuvoje ino­vatyvios įmonės sukuria 2,4 karto daugiau dar­bo vietų nei neinvestuojančios į šią sritį ir užima 3,9 karto didesnę rinkos dalį nei įprastos bendrovės.

Jei tikėtume oficialia statistika, šiuo metu Lie­tuvoje inovacijas diegia apie 30 proc. įmonių. Vers­lo investicijos į inovacijas dažniausiai apsiriboja įrangos atnaujinimu, o ne naujų produktų kūrimu, moks­­liniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.

Tarp projekte dalyvavusių įmonių, nepaisant to, kad 98 proc. jų vykdė MTEP veiklas, 33 proc. at­ve­­ju tokių veiklų išlaidos nesiekė 10 tūkst. Lt per me­­tus, dar 24 proc. – nesiekė 20 tūkst. Lt. Smul­ku­sis ir vidutinis verslas į MTEP investavo vidutiniškai po 6,3 proc. nuo apyvartos. MTEP išlaidų struk­­tūroje dominuoja išlaidos, susijusios su darbuo­tojų, vykdančių MTEP veiklas, darbo užmokes­čiu ir jų komandiruotėmis bei išlaidomis MTEP veiklose su­naudotoms žaliavoms arba medžiagoms.

Projekte dalyvavęs ir valstybės teikiamomis mo­kesčių lengvatomis pasinaudojęs MB „Rin­ko­da­ra“ direktorius Žilvinas Freigofas drąsina kolegas dek­laruoti inovacijas ir pasinaudoti valstybės parama.

„Rinkodara“ investuoja kurdama inovatyvius pro­jektus, kuriais po to naudojasi tam tikri verslo sektoriai. „Mūsų kuriami produktai mums pa­jamas pradeda generuoti tik po 2–3 metų, to­dėl valstybės teikiamos mokesčių lengvatos la­bai padėjo“, – pabrėžia projekte dalyvavęs Ž.Frei­­gofas, kolegas drąsinantis pasinaudoti projekto sudėtine dalimi – „InoSkaita“ sistema.

„InoSkaita“ – inovatyvus informavimo ir apskaitos metodas

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lie­tuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija kartu dalyvauja įgyvendindamos iniciatyvą „Mokslas ir technologijos inovatyviam verslui“. Versl­o organizacijų tikslas – in­for­muoti ir konsultuoti verslą dėl MTEP ir inova­cijų plėtojimo galimybių. Ypač reikš­mingas pro­­jekto elementas – sistema „InoSkai­ta“, su­teikianti galimybių įmonėms gauti konsultacijas investicijų efektyvinimo ir valdymo MTEP srityje, mokesčių lengvatų taikymo MTEP, susijusių išlaidų apskaitos ir deklaravimo bei kitais klausimais.

Savo ruožtu valstybinės institucijos, pasitelkdamos sistemą „InoSkaita“, siekia surinkti objektyvią in­for­maciją, kiek realiai Lietuvos įmonės investuoja į MTEP, ir parodyti verslui, kad efektyvus išlaidų moks­liniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ar ino­vacijų diegimui valdymas bei deklaravimas gali bū­­­ti svarbus veiksnys, sukuriantis konkurencinį prana­šumą.

„Lietuvoje veikia daug inovatyvių įmonių, kurios vykdo MTEP veiklas, tačiau to jos ne­identifikuoja ir nedeklaruoja. Todėl vykdant iniciatyvą „Inoskaita“ įmonėms suteikiama žinių apie MTEP veiklas, šiai veiklai skiriamas išlaidas, jų deklaravimą ir su tuo su­sijusių praktinių įgūdžių“, – sako D.Kucevičius.

Pasak Lietuvos inovacijų centro vadovo Kęs­tučio Šet­kaus, didelė dalis Lietuvos įmonių investuoja į MTEP ir inovacijas, tačiau to nepanaudoja rin­ko­da­ros tikslams. Tai puiki galimybė potencialiems part­ne­­­riams ir vartotojams demonstruoti, kad jų produk­­tai ir paslaugos yra grįsti naujausiomis technologi­­jomis bei intelektiniais sprendimais, o ne pigia dar­bo jėga.

Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ge­neralinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Le­vickio, konfederacijos įmonės narės gana aktyviai dalyvauja projekte. Daugiau nei 500 smulkiųjų ir vi­dutinių įmonių pageidavo verslo konsultacijų, da­­ly­vavo „Inoskaitos“ renginiuose didžiuosiuose mies­­­tuose. „N­auda nariams akivaizdi: suteikta daugy­bė nemokamų konsultacijų, įmonėms suteikta pa­­­galba deklaruojant MTEP veiklą, paaiškinta apie mo­­­kesčių lengvatas, naujo investicijų laikotarpio prio­­­ritetus“, – primena V.Levickis.

LPK Ekonomikos ir finansų departamento di­rek­­toriaus Sigito Besagirsko teigimu, smulkiose įmo­­­nėse eksperimentinė plėtra leidžia sukurti inovatyvius produktus ar paslaugas, didinti investicijas ir darbo vietų skaičių, auginti verslą. Tai tarsi aukštyn kylanti spiralė – kuo dau­giau uždirbama, tuo dau­giau galima investuoti į MTEP, sukurti dar naujų produktų ir daugiau uždirbti.

Tačiau įmonėms vis dar sunku peržengti kai ku­riuos barjerus. Kaip parodė projekto analizė, smul­kusis ir vidutinis verslas neturi pakankami lėšų ir nėra pasirengęs investuoti į MTEP veiklas, kurios ge­­­­neruotų didesnio masto naujus produktus ar pa­slaugas ir kurių sukūrimas yra rizikingesnis, nes bankai nefinansuoja MTEP; egzistuoja rizika negauti fi­nan­sinės grąžos; sudėtingas planavimo procesas.

Kaip ir daugelyje didelę pridėtinę vertę generuo­jančių verslų, MTEP srityje sudėtinga rasti ir iš­laikyti aukštos kvalifikacijos nuolatinių darbuotojų, o pritraukti laikinų darbuotojų praktiškai neįmanoma (mokslininkai ir tyrėjai nėra suinteresuoti įsidarbinti įmonėse pagal trumpalaikes darbo sutartis).

Praktinė paskata rodyti inovatyvumą

Finansų ministerijos 2014–2020 m. ES fondų in­vesticijų veiksmų programos stebėsenos komiteto po­sėdyje buvo svarstomi projektų atrankos kriterijai. Pir­mą kartą dvi ministerijos – Ūkio bei Švietimo ir moks­­­lo – pateikė bendrą projektą ,,Bendri mokslo ir verslo projektai“. Ketinama atsižvelgti į tai, ar įmo­nė investuoja į MTEP ir ar tai deklaruoja Statistikos de­­partamentui, priimant sprendimą skirti finansavimą pagal SF 2014–2020 m. finansinius instrumentus.

Stebėsenos komiteto atstovai suprato, kad reikia skatinti įmones deklaruoti Lietuvos statistikos departamentui MTEP veiklas. Numatyti 9 kriterijai, pagal kuriuos įmonės turi deklaruoti Lietuvos statistikos departamentui tokią veiklą. Jeigu įmonė to nepadaro, norėdama gauti ES lėšų gali pralaimėti, nes neteks papildomų vertinimo balų.

Konfederacijų atstovai patvirtina, kad ,,Ino­Skai­tos“ projektas leido rasti būdų įmones supažindinti su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, padėti joms atpažinti šias veiklas ir paskatinti jas dek­l­aruoti tai Statistikos departamente.

Iki projekto pradžios Mokslo, inovacijų ir techno­logijų agentūra buvo įregistravusi tik apie 1000 įmo­nių, kurios Lietuvoje vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Po šio projekto tikimasi išvysti kita tiek įmonių, kurios identifikuos savo veikloje MTEP ir ją deklaruos.  n

Užs. Nr. VPL 1015