Statybos. Taip jau sutapo, kad didžiausias Suomijos statybos paslaugų koncernas „YIT Corporation“ žurnalistus iš Baltijos šalių, Čekijos ir Slovakijos į spaudos dienas Suomijoje pakvietė kaip tik tuomet, kai Kaune įsiplieskė aštri diskusija dėl šio koncerno antrinės įmonės „YIT Kausta“ gyvenamųjų namų projekto dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante.

Aušra POCIENĖ

Specialiai „Veidui“ iš Suomijos

Šis projektas ypatingas tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje naują gyvenamąjį rajoną planuojama statyti visai šalia vandens, krantinę pritaikant žmonių poilsiui ir reakreacijai. Bent jau taip buvo numatyta projekte, kuris laimėjo bendrovės „YIT Kausta“ surengtą architektūrinį konkursą.

Kaune betonas skiria nuo vandens

Čia turėjo atsirasti ir mažųjų laivų uostas, plati krantinė, komercinės paskirties zona. Tačiau, kaip rašo portalas ~pilotas.lt~, vietoj miesto puošmena turėjusios tapti krantinės dabar kyla stati 8 metrų apsauginė betoninė damba, kurioje numatoma įrengti vos kelis siaurus takelius ir vienus laiptus prie vandens. Įgyvendinamame projekte nebeliko nei laivų uostelio, nei komercinių zonų. Už stataus betoninio šlaito, kuris atkirs naująjį gyvenamąjį rajoną nuo upės, bus statomi daugiabučiai.

Kauno architektų bendruomenė vis dar nepraranda vilties, kad sutelkus pastangas įmanoma „YIT Kausta“ vykdomą projektą sustabdyti ir patobulinti atsižvelgiant į miesto ir visuomenės poreikius. Norima, kad, panašiai kaip kituose prie upių įsikūrusiuose Europos miestuose, atsirastų krantinė, pritaikyta žmonių buvimui, poilsiui prie vandens, mažajai laivybai.

Tai, kad bendrovė atsisakė ankstesnio sumanymo, byloja ne tik akivaizdūs skirtumai tarp pradinio ir įgyvendinamo projekto sprendinių, bet ir savaitraščiui „Veidas“ prieš dvejus metus apie būsimą projektą pasakyti „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago žodžiai: „Norime įgyvendinti tokį projektą, kad vėliau nebūtų gėda mūsų vaikams ir anūkams. Juk Lietuvoje nėra kitos tokios unikalios vietos, kaip Nemuno ir Neries santaka. Siekiame, kad būtų suformuota nauja patraukli erdvė, kad ji nevirstų gelžbetonine giraite, o papuoštų miestą.“

Suomijoje namai brenda į vandenį

Kad tą puikiai sugeba daryti koncernas „YIT Corporation“ Suomijoje, žurnalistams buvo parodyta spaudos dienų metu. Suomiai daugiabučius stato ne tik ant kranto, bet ir drąsiai brenda į jūrą.

Vienas naujausių tokių YIT įgyvendintų projektų Helsinkyje – Merenkulkijanranta. Tai saloje pastatytas įspūdingas daugiabučių kvartalas, kurio statyba prasidėjo dar 2007-aisiais, o paskutinis namas baigtas šių metų gegužę.

Statybininkai, įsigiję sklypą prie jūros ir nugriovę ten buvusios jūrininkų mokyklos pastatus, projektui sukurti surengė architektūrinį konkursą, kurį laimėjo suomių architektūros biuras „Arkkitehdit NRT Oy“. Architektai pasiūlė labai organišką aplinkai sprendimą – daugiabučius statyti keturiomis link jūros žemėjančiomis juostomis, užsibaigiančiomis pailgais dviejų aukštų namais ant polių jūroje. Tarp daugiabučių suformuotos žaliosios zonos su jaukiomis sporto, poilsio aikštelėmis. Vieno iš daugiabučių pirmajame aukšte gyventojų reikmėms įrengtas ir bendro naudojimo sporto klubas.

Kvartalas tikrąja to žodžio prasme įsibridęs į jūrą, pakrantė visiškai natūraliai užsibaigia jūros vandens skalaujamais akmenimis. Prie vandens įrengta prieplauka, čia galima išsinuomoti valčių, kanojų, o sraigtiniai laiptai iš virš jūros esančių namų lauko koridorių leidžiasi tiesiai į jūrą. Netoliese įrengtas ir paplūdimys.

Kvartalo nuo jūros neskiria jokie atitvarai ar betoninės dambos, nors jūros bangos ir žiemą susidarantys ledo luitai kelia tikrai ne mažiau pavojų nei upių vanduo Lietuvoje. Tačiau suomiai ieško tokių techninių sprendimų, kurie būtų ne tik saugūs, bet ir estetiški bei funkcionalūs. Suprantama, jie nėra pigūs, tačiau suomiai, nors ir būdami labai racionalūs, supranta, kokią pridėtinę vertę ne tik miestui, bet ir patiems statytojams kuria šios investicijos.

Kaip pasakojo šio kvartalo statybų vadovas Mika Kosonenas, jūroje statomos atraminės konstrukcijos butus virš jūros turi apsaugoti ne tik nuo bangų smūgių, bet ir nuo jų keliamo triukšmo. Konstrukcijos pamatas po vandeniu yra apsuptas specialia damba, į kurią nepatenka vanduo, o pats pamatas 2,5 metro ilgio gręžtiniais poliais pritvirtintas prie dugno uolienos.

Būtent virš vandens įrengti vieni prabangiausių butų kvartale, kai kurių jų plotas viršija 200 kvadratinių metrų, jie įrengti per du aukštus, o buto kaina siekia 3,5 mln. eurų. Šiame kvartale jūros vanduo naudojamos butų vėdinimui, taip pat geoterminiam šildymui. Iš viso dešimtyje daugiabučių yra 237 butai, kurių plotas svyruoja nuo 50 iki 204 kv. m, po žeme įrengtos automobilių stovėjimo vietos, ir nė vieno jų nematyti pastatyto šalia namų.

Suomiai apskritai labai kryptingai skatina gyventojus naudotis visuomeninio transporto paslaugomis, nuolat plėsdami ir atnaujindami autobusų, metro ir traukinių tinklą. Galimybė naudotis arti esančiu visuomeniniu transportu laikoma didžiuliu gyvenamojo kvartalo privalumu. Žinoma, kitaip nei Lietuvoje, miesto transportas yra švarus, vėdinamas, juo patogu ir palyginti nebrangu važiuoti.

Todėl, pavyzdžiui, 107 butų gyvenamųjų namų komplekse netoli Helsinkio esančiame Vantos mieste YIT įrengė tik 92 automobilių stovėjimo vietas ir tam turi labai paprastą paaiškinimą: automobiliu važinėti brangu, be to, čia puikus susisiekimas visuomeniniu transportu – autobusais ir traukiniais.

Suomijoje labai populiaru važinėti ir dviračiais, kurie prie daugiabučių namų ar atvirose jų terasose stovi neprirakinti, nes niekam į galvą neateitų mintis imti svetimą daiktą.

Kryptingas kvartalo planavimas

Kitaip nei Lietuvoje, Suomijoje sunkiai įsivaizduojama ir pavienių daugiabučių statyba, kai namai dygsta todėl, kad toje vietoje statybų bendrovė nusiperka sklypą. Miestų savivaldybės statybų teritorijas planuoja kryptingai, o statytojai į statybų aikšteles ateina ne vieniems metams. Pavyzdžiui, kai kurie YIT projektai vykdomi etapais ir trunka penkerius ar dešimt metų. Statomi ištisi miestų kvartalai su gyvenamaisiais namais, parduotuvėmis, biurais, viešbučiais, rekreacinėmis zonomis. Bendradarbiaujant su savivaldybėmis, valstybinėmis įmonėmis statomi ir atnaujinami šalia esantys visuomeninės paskirties objektai.

Toks bendradarbiavimo pavyzdys Vantos mieste – Tikkurilos rajono atnaujinimas, prasidėjęs 2012 m. ir truksiantis iki 2019-ųjų. Pirmiausia rajone buvo moderniai rekonstruota trečia pagal intensyvumą Helsinkio apylinkėse traukinių stotis. Šį projektą pasiūlė Helsinkio geležinkelių įmonė. YIT šalia pastatė miesto autobusų terminalą, du daugiabučių namų kompleksus, plėtoja „Dixi“ prekybos ir verslo centrą.

Pirmuoju „Dixi“ statybos etapu pastatyta daugiau nei 6 tūkst. kv. m ploto komercinių, per 7 tūkst. kv. m ploto biurų patalpų, taip pat 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu tęsiamos naujų komercinių ir biuro patalpų statybos, o projektą bendrovė užbaigs beveik 4 tūkst. kv. m ploto pastatu, kuriame bus įrengti biurai ir viešbutis.

Tvarios aplinkos kūrimo koncepcija

„YIT statybos filosofija paremta tvarios aplinkos kūrimo koncepcija“, – teigia koncerno viceprezidentas Juha Kostiainenas. Tai reiškia, kad kuriama aplinka, kurioje žmogui būtų patogu ir saugu gyventi, būtų puoselėjama ir tausojama gamta, išsaugoma esama augmenija ir kuriamos naujos žaliosios zonos, naudojamos ekologiškos medžiagos, atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Šalia socialinių ir aplinkosaugos aspektų ne mažiau svarbūs ir ekonominiai: ilgalaikis būsto ir aplinkos patrauklumas, sąnaudų efektyvumas. Ar statomi aukštesnio lygio būstai, kaip naujasis kvartalas Helsinkyje prie jūros, ar vidutinio lygio daugiabučiai, jų statybos ir apdailos sprendimuose naudojamos kokybiškos natūralios ir ilgaamžės medžiagos: medis, betonas, akmuo, stiklas, metalas.

Kitaip nei Lietuvoje, kur naujų kvartalų kiemuose įrengtos standartinės vaikų žaidimų aikštelės su mediniais, dažniausiai ryškiomis spalvomis nudažytais įrenginiais, jau po kelių eksploatavimo metų nutriušusiais ir aplūžinėjusiais, Suomijoje visa mažoji architektūra, bendro naudojimo įrenginiai kieme – suoliukai, staliukai, vaikų žaidimo aikštelės, šviestuvai – yra gero dizaino ir kokybės. Suomiai nesivaiko pelno kokybės sąskaita.

Jų gyvenamojoje aplinkoje nėra jokios perdėtos prabangos ar apdailos medžiagų gausos. Atvirkščiai, butų apdaila (parduodami tik įrengti butai) lietuvio akiai yra standartiška ir nuobodi, nes sienos ir lubos dažomos tik balta spalva, grindys – medinės. Lygiai tokia pat monotonija ir vonios kambariuose, kur daugiausia apsiribojama dušo kabina, nes kone kiekviename suomio bute yra didesnė ar mažesnė sauna.

Unikali namų bendrijų sistema

Kol kas lietuviams sunkiai suvokiama ir tokia kategorija, kaip bendro naudojimo patalpos ir paslaugos suomių daugiabučiuose. Bendruomeniškumas Suomijoje itin skatinamas ir puoselėjamas. Kaip sako patys suomiai, jų gyvenamųjų namų bendrijų sistema yra unikali ir vienintelė tokia pasaulyje.

Viena svarbiausių bendruomeninio gyvenimo daugiabutyje normų – lygybė. Bendrijos sprendimai privalomi visiems ir turi būti naudingi visiems vienodai. Pavyzdžiui, jei nusprendžiama įstiklinti balkonus, už tai moka ir balkonų neturintys gyventojai, nes nauda visuotinė: stiklai saugo namo fasadą, taupo šilumą ir mažina energijos sąnaudas. Suomiai sako, kad bendruomeninis gyvenimas reikalauja kompromisų, tačiau garantuoja komfortą ir saugumą.

Kai žmogus nusiperka butą daugiabutyje, jis tampa tik savo buto savininku ir akcijų turėtoju. Namo savininkas yra bendrija, kuriai buto savininkas įsipareigoja mokėti nustatytus namo priežiūros mokesčius. Bendrija, kurią valdo namo gyventojų išrinkta valdyba, prižiūri bendro naudojimo patalpas, kiemą, namo fasadus, šildymo ir kitas inžinerines sistemas. Bendruomenės reikmėms name įrengiamos bendro naudojimo saunos, sporto centrai, skalbyklos.

Apie 20 kilometrų nuo Helsinkio nutolusiame Espo mieste YIT pastatytame trijų daugiabučių komplekse kvartalo bendruomenei skirtas visas viršutinis aukštas trylikos aukštų daugiabutyje. Čia yra erdvus butas, kurį gyventojai gali naudoti savo šventėms ar susirinkimams, taip pat įrengtos dvi saunos, sporto klubas ir skalbykla. Namo stogas su jame įrengta didžiule terasa, iš kurios atsiveria įspūdingi miesto vaizdai, taip pat pritaikytas gyventojų reikmėms. Visu tuo bendru gėriu gyventojai naudojasi rezervuodami vietas internetu ar specialia rezervavimo sistema, įrengta daugiabučio pirmame aukšte esančioje fojė.

Šis kvartalas yra išskirtinis Suomijoje dėl savo neįprastų fasadų, kurių apdailai panaudotas vis dar naujove laikomas suomių išrastas grafinis betonas. Patys statytojai pripažįsta, kad žuvimis (nes netoliese yra jūra) išmarginti daugiabučiai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau neįprasta apdaila šiam kvartalui padėjo išsiskirti iš kitų gausiai Suomijoje statomų kvartalų ir privilioti ne vieną pirkėją. Vidutinė buto kvadratinio metro kaina šiame rajone – 5 tūkst. eurų. Automobilio vieta požeminėje aikštelėje kainuoja apie 20 tūkst. eurų.

Kvartale, bendradarbiaujant su Espo miesto savivaldybe, priešais daugiabučius įrengtas ne uždaras kiemas, o erdvi miesto aikštė su suoliukais ir vaikų žaidimo aikštelėmis, joje vyksta nedidelės mugės, prekiaujama maisto produktais, gėlėmis.

Suomiška mokykla kelia pavydą

Toks privačių statytojų ir miesto bendradarbiavimas Lietuvoje vis dar sunkiai įsivaizduojamas. Kaip ir dėmesys, kokį suomiai skiria savo vaikams ir jų išsilavinimui. Didžiuojamės Vilniuje iškilusia vienintele po nepriklausomybės atkūrimo tikrai modernia Balsių mokykla, tačiau pamačius, kokias mokyklas suomiai stato eiliniame naujai formuojamame gyvenamųjų namų rajone, tenka prikąsti liežuvį.

Saunalahčio mokykla, prieš trejus metus pastatyta viename iš naujų Espo miesto rajonų, bene geriausiai atskleidžia suomių požiūrį į vaikų švietimą: čia ugdomos laisvos, kūrybingos asmenybės, gerbiančios kiekvieną žmogų ir mokančios gyventi bendruomenėje.

Nors pastatas vadinamas mokykla, savo esme tai labiau daugiafunkcės paskirties statinys, skirtas visos rajono bendruomenės švietimui ir kultūrai. Daugiau nei 10 tūkst. kv. m ploto pastate yra vidurinė mokykla, kurioje gali mokytis 750 mokinių, 66 vietų vaikų darželis, jaunimo centras ir rajono biblioteka.

Mokykla iškilo pačiame rajono centre ir užima įspūdingą teritoriją, nes, kaip sako jos kūrėjai – architektų biuras „Verstas Architects Ltd“, ji buvo kuriama kaip neatskiriama viso rajono ir kiekvieno gyventojo kasdienio gyvenimo dalis. Ne tik mokiniai, bet ir visi rajono gyventojai gali naudotis čia įrengtais sporto aikštynais, įvairiems žaidimams skirtomis erdvėmis. Net atitvarų kraštai čia pritaikyti riedlentėms ir niekas nesibaimina, kad bus per daug triukšmo ar judėjimo. Atvirkščiai, kaip sako šios mokyklos direktorė Hanna Sarakorpi, norima, kad vaikai kuo daugiau judėtų ir būtų aktyvūs.

Nuo gatvės dviejų aukštų pastatas uždaresnis, vyrauja rudų plytų fasadas, o vidinis į  kiemą orientuotas fasadas – stiklinis, pastato vidų tarsi suliejantis su didžiuliu kiemu. Statinį dengia lenktų formų varinis stogas, kuris tarsi atkartoja natūralų kraštovaizdį ir į visumą sujungia skirtingos paskirties šio pastato erdves. Centre suformuota įspūdinga erdvė per du aukštus, kurioje įrengta koncertų salė su scenoje stovinčiu baltu fortepijonu, valgykla ir poilsio zonos.

Didžiuliai stiklo fasadai, daugybė įvairiausių spalvų ir formų, panaudotų šio pastato architektūroje, kuria linksmą ir įkvepiančią atmosferą. Kad būtų dar linksmiau ir įdomiau, fasadai išmarginti įvairiausių formų langais, o kad vaikams būtų lengviau orientuotis didžiuliame pastate, atskiri jo korpusai nudažyti skirtingomis spalvomis.

Pažinimui ir lavinimui šioje mokykloje tarnauja net ir pastato sienos, lubos, grindys, kurių apdailai naudotos įvairios natūralios medžiagos. Jos paliktos tokios, kokios yra, kad vaikai galėtų matyti, kaip atrodo natūrali plyta, akmuo, nedažyta mediena ar metalas. Mokykloje yra įrengtos kelios sporto salės, speciali salė su veidrodžiais, skirta mokytis šokti, muzikos auditorija, siuvimo, kulinarijos ir maisto gamybos kambariai. Kartu su visais čia mokosi ir autizmu sergantys vaikai.

Lietuviškoje mokykloje tai būtų sunku įsivaizduoti, bet suomių klasėse suolai gali stovėti sustatyti ratu, galima prisėsti ir ant šalia stovinčio minkštasuolio ar ant sofos. Tarp pamokų laiką galima leisti šalia kiekvienos klasės esančioje fojė, kur taip pat įrengtos poilsio zonos, stovi spalvingi staliukai, kėdės.

Mokytojų kambarys panašesnis į jaukią kavinę su spalvingais foteliai ir staliukais, kava kvepiančia virtuve. Kad tai rimta įstaiga, primena nebent mokytojų posėdžių kambarys.

Mokyklos direktorė H.Sarakorpi sako, kad kurdami mokyklą architektai bendravo su mokytojais, įsiklausė į jų pageidavimus, atsižvelgė į patarimus. „Nuostabi aplinka, kokią mes čia turime, – labai svarbi ir įkvepianti, tačiau svarbiausias dalykas yra pedagogų profesionalumas ir jų asmenybė“, –  kas yra svarbiausia ugdant vaikus, pabrėžia mokyklos direktorė.

Neatsitiktinai suomių švietimo sistema laikoma geriausia pasaulyje, o mokinių pasiekimai – vieni didžiausių.