Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio pagal daugelį gyvenimo kokybės parametrų.

Kovo 20-ąją Jungtinių Tautų iniciatyva visame pasaulyje minima Tarptautinė laimės diena Lietuvoje praslinko nepastebėtai. Gal ir nieko keisto – juk pasauliniuose laimės indeksuose mes nuolat priskiriami prie išsivysčiusio pasaulio nelaimingųjų.

Prieš dvejus metus priimdama rezoliuciją, kuria visas pasaulis skatinamas švęsti Tarptautinę laimės dieną, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pabrėžė, kad siekti laimės yra kiekvieno žmogaus pagrindinis tikslas. Bet kas gi yra toji laimė ir kodėl lietuviai, kaip rodo tyrimai, laimingi nesijaučia?
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad laimė yra gyvenimo pilnatvė, kuri lyg mozaika susidėlioja iš daugybės skirtingų dalelių. Kitaip tariant, mūsų laimės jausmas priklauso nuo daugybės dedamųjų – pradedant šeima, darbu, draugais ir baigiant politikų sprendimais, nes ir jie, pasirodo, mūsų laimei turi didžiulės įtakos: net jei visai nesidomite politika ir nebalsuojate per rinkimus, ši įtaka dėl to nė kiek nesumažėja.
O jei kalbėtume visai konkrečiai, laimė – tai žmogaus vidinė ir išorinė darna. „Tik jausdamas darną su savimi ir aplinka, patirdamas šią pusiausvyrą žmogus jaučiasi dvasiškai ramus ir saugus. Tuomet jis daug linksmesnis, turi tikslų, kurių valingai siekia, ir tai suteikia gyvenimui prasmę“, – sako psichiatras Valentinas Mačiulis, kuris neabejoja, jog lietuviai tokie nelaimingi jaučiasi būtent dėl to, kad nei jų viduje, nei Lietuvos visuomenėje tos darnos, deja, dar nėra.
Taigi mokslininkai daro išvadą, kad didžiausią įtaką laimės jausmui turi gyvenimo kokybė: įrodyta, kad jai kylant didėja ir žmonių pasitenkinimas gyvenimu. O tai reiškia, kad žmonių laimės lygis vis dar labiau stipriai priklauso nuo to, kokioje šalyje jie gyvena.
Šiųmetės Tarptautinės laimės dienos išvakarėse Europos statistikos tarnyba „Eurostat“, atrinkusi įvairius kriterijus, pabandė pamatuoti europiečių gyvenimo kokybę skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Paaiškėjo, kad, nepaisant padarytos pažangos per 24-erius nepriklausomybės metus, Lietuva pagal daugelį gyvenimo kokybės parametrų vis dar atsilieka ir nuo ES vidurkio, ir tuo labiau nuo Vakarų šalių. Mes vis dar gyvename gerokai trumpiau: Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 74,1 metų, ES – 80,3 metų. Mes vis dar išsiskiriame didesne agresija tiek savo pačių, tiek aplinkinių atžvilgiu: Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 6,7 žmogžudystės, kai ES vidurkis yra tik 1,1.
Gerokai atsiliekame ir pagal piniginės storį: net 60,4 proc. lietuvių prisipažįsta, kad neplanuotos išlaidos jiems šiuo metu būtų nepakeliama finansinė našta, o ES vidurkis siekia 40,2 proc. Na, o savo pasitenkinimą gyvenimu balų skalėje nuo 1 iki 10 patys lietuviai vertina 6,7 balo. ES mastu šis rodiklis siekia 7,1, o štai Danijoje, kur, remiantis daugeliu laimės indeksų, gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės, – net 8,4 balo.
Štai ir atsakymas, kodėl ir Laimės dienos švęsti lietuviai nenori.
Kita vertus, mes bent jau žinome, kokia kryptimi mūsų visuomenė turi eiti. O žinant diagnozę ir sveikstama kur kas greičiau.