Kodėl daugėja išvažiuojančiųjų studijuoti į Vakarus komentarai

Autorius: aš

aš — Fri, 30 Nov 2012 21:52:13 +0000

Na ir?

Autorius: Mano nuomone

Mano nuomone — Sun, 27 May 2012 19:07:15 +0000

Daug pasiekti gali ir baigę Lietuvos universitetus-labai daug lemia studento motyvacija. Štai panevėžietė Audinga Besusparytė baigė ekonomikos bakalaurą Vilniaus universitete prieš kelis metus, įgijo reikšmingos darbo patirties Vakaruose, o šiemet jau baigė MBA studijas vienoje geriausių pasaulio verslo mokyklų-Vortone (Wharton).
Ir tokių pavyzdžių būtų galima rasti ir daugiau. Galimybių šiais laikais atsiranda ir baigus Lietuvos aukštąsias (bakalaurą), o jau magistrą studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose tikrai verta.

Autorius: Darius

Darius — Sun, 27 May 2012 18:05:48 +0000

“Problema ta, kad visi, kurie lieka Lietuvoje, tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, nes Lietuvoje, palyginti su geriausiais Vakarų universitetais, pirmarūšių universitetų tiesiog nėra. Tai reiškia, kad net didžiausi Lietuvos talentai, likę Lietuvoje, būtų priversti mokytis su vidutinių gabumų studentais ir tobulėtų kur kas lėčiau, o tai būtų jų talento švaistymas. Stodami į užsienio universitetus lietuviai natūraliai suskirstomi pagal gabumus – šimtai talentingų tautiečių dabar studijuoja garsiausiuose Vakarų universitetuose. Lietuvos moksleiviai parengiami gerai, todėl net ir vidutinių gabumų abiturientui nesunku patekti ir geriau studijuoti 20–30-ą vietą užimančiame Didžiosios Britanijos universitete, nei gerokai silpnesniuose už jį Lietuvos universitetuose.”

Ar aš čia kažko nesupratau, ar kaip yra?
Rašo jog kas lieka Lietuvoj tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, bet vėliau jau rašo kad net su vidutiniais gabumais nesunku lietuvaičiui patekti ir studijuoti Anglijoje gerai reitinguojamame universitete. Taip supratau?????????. Jei taip tai tada kas per nesamones kalbat ir rašot???? Jei jau gali patekti į “tą užsienį” kas nori, tai koks TEN LYGIS??? Kaip kokio miestelio mokykloje? Atleiskit už palyginimą, bet jei jau gražiai bandot nupiešti tam tikrą SAVO POŽIŪRĮ tai bent pasiskaitykit ką rašot. O skaitytojam siūlyčiau įdėmiau skaityti ir analizuoti informaciją, nebūkit “KAKADU laidos” neandartaliečiai.

P.S. Bendrai šitas straipsnis yra aiški nuoroda “BĖKIT IŠ LIETUVOS”. Nors skaičiau, beje, prieš mėnesį Kembridžo universitete doktorantūroje studijuojančio lietuvaičio interviu, kuris kalbėjo švelniai tariant visai kitaip (jis prieš tai irgi VU studijavo). Tad jo nuomonė man yra truputi autoretitingesnė.

Autorius: qpqp

qpqp — Sun, 27 May 2012 16:55:17 +0000

Straipsnyje labai daug dėmesio skiriama dėstytojų darbo kokybei, universitetų pasirinkimui, reitingams. Tačiau reikėtų paminėti kelis aspektus, kurie gan dažnai nulemia galutinį rezultatą – gyvenimo kokybę. Žmogaus formavimuisi ir ateičiai labai svarbi jo mokymosi aplinka. Todėl šiuo aspektu labai svarbūs draugai, grupiokai, jų nusiteikimas mokytis ir dirbti. Juk net Lietuvos prestižinių gimnazijų svarbiausias akcentas – aplinka, kurioje vyrauja noras mokytis, o ne noras durnių volioti. Kai kuriais atvejais užsienio universitetai gali būti ir prastesni, jei studentui iškils bendravimo problemų ar paklius į silpnesnę grupę. Antras aspektas – mokymosi metu surinktas pažinčių, mokėjimo bendrauti, visuomeninių ryšių bagažas ne mažiau svarbus tolimesniam gyvenimui nei sukauptos žinios. Čia svarbūs ir dėstytojų bendravimo demokratiškumas, ir bendruomenės atvirumas. Vėlgi šiuo aspektu kartais būna sunku pasakyti ką apie universitetą kol nežinai kas yra konkrečios specialybės dėstytojai (jie gali būti geri savo srityje, bet netikę pedagogai). Todėl dažnai tikimasi iš prestižinių universitetų griežtesnės dėstytojų priežiūros ir jų reitingavimo. Trečias aspektas – padėtis visuomenėje formuojasi per laiką ir staiga grįžus po studijų užsienyje atstatyti savo ryšius su draugais, sukurti šeimą būna ne visada lengva. Todėl ne visi pasiryžta po studijų viską pradėti iš naujo. Tam tikra prasme pritariu nuomonei, kad pabaigti bakalaurą Lietuvoje ir magistrą užsienyje gali būti vienas iš sėkmingiausių pasirinkimų. Palyginti trumpos magistro studijos užsienyje suteikia platesnį akiratį, bet nesunaikina ryšių su Tėvyne. Paskutinė mintis – būkit atsargūs su reitingais. Tiek su Veido mokyklų reitingais, tiek su universitetų. Žymiai geriau ką išgirsti iš realiai ten besimokančių nei tyrinėti tas lenteles. Lentelės sudaromos pagal kriterijus, o ar tie kriterijai turi teisingus svorius – kas tai gali pasakyti? Mano vienas matematikos dėstytojų šaipydavosi: “duok duomenis, aš parinksiu teisingus svorius kad surikiuoti tavo pageidaujama tvarka…” Sėkmės visiems šių metų abiturientams renkantis tolimesn savo kelią.

Autorius: is toli :)

is toli :) — Sat, 26 May 2012 10:03:02 +0000

O tai tau nelygis mokytis universitete kuris ne top1 ar top2? Tiek siaurai mastai kad matai tik Oksforda ir Kembridza? O jei gyventum Usa, matytum tik Harvarda ir Jeili ir moketum po 60k doleriu i metus( + living expenses)? Jei tiek zaliu neturetu tavo tevai tai isvis nesimoketum nes kitur nelygis? Nepyk, bet tu juokingas. Ir netgi labai. Man atrodo kad tu sedi pas mama dar ir valgai jos pagamintus pusrycius.

Kas nores sports science uz 9k svaru mokytis? Pirma suzinok kas yra sports science ir ka si specialybe apima gyvenime, ka su ja gali pasiekt ir nuveikti, tada rasyk Ir paieskok ir paziurek kokie universitetai ji siulo mokytis UK , USA ir pasaulyje ir kokius facilities turi turet universitetas norintis mokyti studentus sias studijas. Tu turbut apie tokias net negirdejas.

Ir yra Graduates courses Oxforde ir Kembridze tai zmogus jeigu labai nores gales istot, nebutinai iskart

Autorius: To is toli :)

To is toli :) — Fri, 25 May 2012 19:29:44 +0000

Butent, kad Oksfordas ir Kembridzas uzima 1-2 vietas del to, kad jie beveik pagal visas specialybes top5, o net ne top10 ar top20. Tavo pavyzdys su medicina labai nevykes, nes sitie universitetai tikrai geriausi, o del Sports Science galbut tiesos yra, tik klausimas, kiek cia tokiu norinciu Sports Science uz 9k svaru per metus mokytis UK. Aciu uz demesi.

Autorius: Kernius

Kernius — Fri, 25 May 2012 16:42:20 +0000

> “Keistas interviu. Toks jausmas, kad jei mano universitetas pagal norima spec 20, bet pagal guardian žemiau tada neverta į jį net žiurėti. Klaidinat žmones.”

Ne, aš to neturėjau omenyje. Manau, kad būtent svarbiausia tai, kaip universitetas vertinamas tavo pasirinktoje srityje.

Kadangi interviu buvo apie studijas apskritai (o ne apie vieną kokrečią specialybę), tai ir kaip pavyzdys buvo pasirinktas bendras universitetų reitingas.

Autorius: euro

euro — Fri, 25 May 2012 15:45:37 +0000

Keistas interviu. Toks jausmas, kad jei mano universitetas pagal norima spec 20, bet pagal guardian žemiau tada neverta į jį net žiurėti. Klaidinat žmones.

Autorius: Dainius

Dainius — Fri, 25 May 2012 14:03:58 +0000

yra ir Lietuvoj prošvaisčių šiek tiek. (VEIDAS neleido pabaigt DD).

Nors pats MSc važiuoju studijuot į Daniją, bet “ant Lietuvos” nestumsiu. Ir norėčiau grįžt. Tikrai.

Autorius: Dainius

Dainius — Fri, 25 May 2012 14:01:37 +0000

Dalinai nesutinku su paskutiniu teiginiu – yra bakalauro studijų (biochemija, mol. bio.), kurios gerai vertinamos ir tarptautiniam lygmeny (asmeninė patirtis), su pakankamai (1 metai) privalomos laboratorinės praktikos. Ir lietuvių 4 metų nemokamas BSc nenusileidžia 3 metų užsienio BSc. Dėl labai paprastos priežasties – bakalauras ne mokslų daktaras, todėl ir žinot jam visko neprivalu. Be to, 4 metai šiuo atveju GERIAU negu 3. Ir dar: gyvybės mokslai Labai Greitai keičiasi, todėl ir dėsytojai turi nori ar nenori keistis. Nes labai mažai apdulkėjusių dalykų tose programose yra (na, net yra…) Suprantama – jeigu biochemija ar molekulinė biologija nepatinka, tai tada
Be abejo, supranu, kad čia kalbama apie niūrią daugumą, tačiau .

Autorius: Ačiū

Ačiū — Fri, 25 May 2012 11:36:58 +0000

Gerai, kad daugėja, bet esmė, – kad baigusieji sugrįžtų į Lietuvą.

Autorius: is toli :)

is toli :) — Fri, 25 May 2012 10:59:18 +0000

Pas Tave pavyzdziai vien Oksfordas ir Kembridzas.. nevisi nori but chemikai ekonomikai ar fizikai Esu reitinguose ziurejas ir rades kaip 70 vieta uzimantis universitetas the guardian reitinge ( nezinia kiek tai tikslu) yra top 15 medicinos studijose ir sports science UK. Kas nori vaziuoti mokytis i UK , siulau nesvajot ir net neziuret i kembridzus , oksfordus vien del to kad jie Numero Uno. O rikntis ta universiteta kuris yra stiprus toje studyju kryptyje kuri jus tikrai domina ir siejat gyvenima su ja. Yra universitetai kur siulo medicina, politikos, kriminoligijos mokslus top10 top15 , top20 Uk rankinami , bet bendroje lenteleje uzima 60-70, nes kitos studiju kryptis silpnesnes. Jei norit gero gyvenimo ir turet ir sukurt kazka tai mokykites kas idomu ir jum patnka ir tada pasiseks o ne to ko nekenciat bet zutbut i oksforda. Pakeliaukit po pasauly, vakaru europoje, usa,, turkijoje pilna gerai gyvenanciu zmoniu su naujom masinom ir namais, nes turejo tiksla , svajone ir ja igyvendino. Paklauskit kiek is ju baige oksforda kembridza , yeily, harvarda? Net ir visi pasaulio magnatai nera kojos ikele i tokius universitetus. Vieni net koledzu nebaige… Taip kad svarbiausia koks tavo tikslas ir kaip tu jo nori ir ka del jo gali paaukoti.

Autorius: Algirdas

Algirdas — Fri, 25 May 2012 10:50:53 +0000

Manau reikia žvelgti į istoriją. Mūsų universitetai dar yra labai jauni palyginus kiek laiko jie yra nepriklausomoje Lietuvoje, ir dar reikia laiko, kol atsikratis tos sovietinės dėstytojų kartos. Bet pokyčiai vyksta, senesnius dėstytojus keičia naujesni, geresni, tiesiog tam reikia laiko.
Ir dar mano nuomuone, tu gali mokytis VU, gali mokytis Kembridže, bet svarbiausia, kad turėtume aistrą ir motyvaciją savyje, ir tada ne taip svarbu kur tu mokais, nes jei tikrai kažko nori ir sieki, tu pats renki informaciją, myli savo dalyką.
Nereikia stumti ar varyti, kaltinti kažko, tiesiog reikia patiems bandyti gerinti situaciją, ieškoti sprendimų. Džiugu, kad tie kurie studijavo užsienyje grįžta į Lietuvą. Didžiausia pagarba tokiems, nes tik jų dėka, ir kitų Lietuvoje esančių piliečių pastangomis ir blaiviu protu kursime geresnę terpę sau ir savo būsimoms kartoms. Todėl yra kaip yra, bet darykime kad būtų geriau

Autorius: s

Fri, 25 May 2012 10:16:35 +0000

jei lietuvoje visur butu tokia auksta studiju kokybe, didetu ir kartele, o ka tada daryt tiems zmonems kuriems mokykloje sunkiau sekesi, taciau turi talenta, ir nora tobuleti tam tikroje specialybeje.. eiti i magdonalda pieno kokteilius nesiot?

Autorius: kaunietis to Vytautas

kaunietis to Vytautas — Thu, 24 May 2012 19:27:05 +0000

dėl fabrikų tai manau dabar Lietuvoj ir turim tokią situaciją su beveik visom aukštosiom mokyklom. Kuomet tokie studentų, važiuojančių į užsienį srautai, kiekvienas norintis studijuoti yra brangus aukštąjai mokyklai, nes su savimi atsineša krepšelį. Per pastaruosius savo studijų metus pastebėjau, jog studentų mažėja itin stipriai. To pasėkmės – kartu studijuoja tiek motyvuoti studentai, tiek nemotyvuoti įstojusieji itin žemais balais.
Taigi, gaunasi ne kokia tendencija. Geri studentai išvažiuoja studijuoti svetur, dėl to mūsų šalies universitetai nuleidžia karteles, kad priimtų reikiamą studentų skaičių, užtikrinantį pakankamą valstybės finansavimą tam, kad “išgyvent”, o tuo pačiu nukenčia studijų kokybė ir dar daugiau studentų išvažiuoja į užsienį. Kaip tą pakeist? Na visų pirma kažkokiais būdais susigrąžinti “šviesius protus” iš užsienio, šalies universitetams priimti daugiau jaunų ir kompetetingų lietuvių bei užsieniečių dėstytojų ir beabejo keisti studijų programas.

Autorius: kaunietis

kaunietis — Thu, 24 May 2012 19:10:36 +0000

Kerniau, labai taikliai viską pastebi. Dėkui tau už paaiškinimus, susijusius su UK. Gaila, jog Lietuvoje viską labai apsunkina pačių lietuvių požiūris į mūsų valstybę. Tokiom reformom reikia ir vertybinio fundamento – šitas dalykas greitai nesusiformuoja. O dabar jis iškreiptas. Išties kaip oro reikia mūsų kai kuriems universitetams “apsivalymo” nuo kai kurių senų dėstytojų, ideologijų.

Autorius: Ainis

Ainis — Thu, 24 May 2012 06:46:38 +0000

Labai tiksliai viskas įvardyta ir paaiškinta. Tik nepasvarstyta, kas dėtųsi Lietuvoje,jeigu jauni ir perspektyvūs – galimi – dėstytojai panorėtų užimti “senųjų” vietas. Niekas jų neįsileis ir užleisti vietos neskubės! Būtina apsvarstyti ir numatyti realias dėstytojų kaitos galimybes.

Autorius: Klaipedos Universitete

Klaipedos Universitete — Tue, 22 May 2012 22:59:39 +0000

Kai kurios programos yra geda. Politologijos katedroje, pavyzdziui, dirba tokie kai kurie destytojai, kuriu destytojais nepavadinsi. Skaito kursa ‘Demokratijos teorijos’ is lapelio ir reikalauja, kad studentai per egzamina atkartotu zodis i zodi. Ir tai vadinasi katedros vedejai. Geda su tokia studiju kokybe, geriau proftechnine baigt-amata bent jau igysit.

Autorius: Aurimas

Aurimas — Tue, 22 May 2012 14:24:55 +0000

O tai pasižiūrėk, kokie reitingų kriterijai pirmiausiai, tada gausi atsakymą kaip MRU 3 vieta. Aš iš tikrųjų nustebęs, kad VDU 2 vietą gavo, nesakau, kad tai blogas universitetas (velnias, visi universitetai, kolegijos yra geros, jeigu tikrai juose studijuoji ir priedo studijų metais ieškaisi darbo pagal specialybę ir dar jį randi), bet manyčiau, kad už jį paruošimo lygiu yra tikrai geresnių.

Autorius: Juozas to Vytautas

Juozas to Vytautas — Tue, 22 May 2012 06:32:38 +0000

O tai kaip tada tas MRU gali užimti trečią vietą reitinguose?:)